Puoselėjama aplinka
Po pertraukos vykdami į Grigiškių sveikatos priežiūros centą kone pasiklydome. Sakome: „kažkur ne čia“, žvalgomės su komanda į išpuoselėtą teritoriją važiuodami naujai nutiestu keliu pro sutvarkytus šaligatvius, įrengtą autobusų stotelę.
 
„Prieš keletą metų Vilniaus miesto savivaldybė rekonstravo aplinkines gatves, pėsčiųjų takus, įrengė parkavimo vietas automobiliams. Iš pradžių jaudinomės, kad dėl to padidės automobilių srautai, bus daugiau triukšmo, bet klydome – tapome tiesiog tvarkingesni, pagerėjo susisiekimas su įstaiga, lengviau patekti į įstaigą negalią turintiems pacientams“, – pasakoja gydymo įstaigos vadovas M.Šilkūnas, kai pagaliau atsidūrėme ten, kur suplanavę. Jis sako neilgai trukus prasidės ir gydymo įstaigos pagrindinio įėjimo rekonstrukcijos darbai – jis bus labiau pritaikytas neįgaliesiems.
 

„Norime, kad tiems, kurie atvyksta su neįgaliojo ar kūdikio vežimėliu, būtų daugiau erdvės. Ją padarysime patogesnę. Padidinsime ir laiptų aikštelę, išlyginsime paviršius, kad nebūtų slenksčių, nes pacientai ateina ir pasiramsčiuodami lazdelėmis, todėl gali kliūti. Įrengsime automatines varstomas duris“, – planus vardina Grigiškių SPC vadovas Mindaugas Šilkūnas. Planuojama įrengti liftą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Slaugos ligoninės pacientams perkelti naudojamas poliklinikos pastate esantis liftas.

 
Svarbu ir estetinė aplinka. Kone visas įstaigos sienas puošia fotografės Ramunės Kerdokaitės-Vlasenkienės fotoprojekto „Prakalbinti augalai“ fotografijos.
 
Startavo su ambulatorine slauga
Gydymo įstaigos vadovas dalijasi svarbia žinia – Grigiškių SPC nuo metų pradžios ėmėsi įgyvendinti ambulatorinės slaugos namuose paslaugų teikimą.
 
„Kol kas paslauga nėra įgavusi didelio pagreičio, bet gera pradžia – pusė darbo“, – dar nedrąsiai kalba vadovas. Įsigyta nauja medicininė įranga, automobilis, įrengtos patalpos, paruoštos naujos darbo vietos. Įstaiga jau skaičiuoja per šimtą slaugomų pacientų. Tiesa, gyventojams šią paslaugą prisijaukinti dar reikia laiko. M.Šilkūnas sako, kad pirmuosius mėnesius pradėjus ją teikti pacientai reaguodavo nepatikliai, buvo juntama šiokia tokia konkurencija su socialines paslaugas teikiančia tarnyba.
 
„Pacientai stebėdavosi, kas čia tokie, iš kur. Ar neatims iš jų pensijos, ar reikės sumokėti už paslaugas. Šeimos gydytojui paskyrus paslaugą, slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams nuvykus pas pacientą aptarti slaugos plano, įvertinti ir pasiūlyti paslaugų, sakydavo „man nereikia“, „nenorim“. Pasklidus informacijai bendruomenėje lūžis įvyko“, – kaip pacientai sutiko naujovę, pasakoja įstaigos vadovas.
 

„Natūralu – visos naujovės priimamos atsargiai. Įsivažiuoti reikia laiko. O ir pats darbas turi patikti. Reikia mėgti bendrauti, išmanyti psichologiją. Darbas stacionare ir darbas pacientų namuose – skirtingas. Ne kiekvienam tinka važinėti, bendrauti su pacientų artimaisiais. Kai kas nori pastovios darbo vietos skyriuje. O kitą kaita ir judėjimas kaip tik užveda. Svarbiausia stengiamės, kad visi žmonės gautų reikiamą pagalbą. Iš pacientų girdėjome išties gerų atsiliepimų. Jie patenkinti, kad gauna kineziterapeuto pagalbą. O pradžioje, kaip ir minėjau, buvo įtarimų – nejaugi nemokamai, kaip taip gali būti...“ – dalijasi Slaugos skyriaus vedėja gydytoja Natalia Prishchepenok.

 
„Nemažai namuose lankomų pacientų yra sunkios būklės, gulintys – tai reikalauja papildomai ištvermės“, – priduria iš Lentvario važinėjanti slaugytojos padėjėja Amelė Raškova, prie kolektyvo prisijungusi vos prieš kelis mėnesius.
 
Įstaigos vadovas pripažįsta, kad reikėjo pasistengti, kol pavyko suburti ambulatorinės slaugos namuose komandą. Pasikeitus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo aprašui, teko papildomai ieškoti slaugytojų bei slaugytojų padėjėjų ir slaugos ligoninei. Taigi praėjusieji metai, galima sakyti, buvo personalo paieškos metai.
 
„Vien darbuotojų paieškų skelbimams išleidome tris tūkstančius eurų, – įvardija jis. – Jei sėdėsi ir lauksi, darbuotojai patys tikrai nepasibels. Vis dėlto nėra taip, kad renkasi tik darbuotojai. Ir mes renkamės komandos narį. Būna ir patys matome, kad kolega nepritampa prie mūsų kolektyvo – tenka atsisveikinti.“


 
Žmogiškieji ištekliai – galvos skausmas
Nors Grigiškių SPC yra Vilniaus priemiestyje, M.Šilkūnas sako, jo tai – geografiškai patogi vieta, Vilniuje, o iki Kauno galima nuvažiuoti per vieną valandą, iki Trakų – tik 15 kilometrų.
 
„Neseniai prie komandos prisijungė jaunas kineziterapijos specialistas, kuris kasdien važinėja iš Kauno ir dirba slaugos ligoninėje bei ambulatorinės slaugos namuose padalinyje, – pasigiria vadovas. Dauguma įstaigos darbuotojų – grigiškiečiai ir vilniečiai, yra ir iš Trakų rajono. Atsiradus vakariniam aplinkkeliui, susisiekimas su Vilniumi dar labiau pagerėjo.
 
Gydymo įstaigos vadovas atviras: vis dėlto žmogiškieji ištekliai – nuolatinis galvos skausmas. „Tai – problema numeris vienas. Gyvenimas sparčiai kinta, darbuotojai išeina užtarnauto poilsio, motinystės atostogų, keičia gyvenamąją vietą. Jau dabar žinome, kad vasaros viduryje reikės ieškoti naujo šeimos gydytojo. Dažnai tenka ieškoti slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, – vardija vadovas ir priduria, jog taip iš dalies yra ir dėl paslaugų apimties didėjimo: atsiranda naujų paslaugų rūšių, veiklos sričių.
 
„O kaip darbuotojus prisivilioti? Gali tekti iš kurios nors kitos gydymo įstaigos vilioti“, – kad dalyvauja aštrioje kovoje dėl žmogiškųjų išteklių, pripažįsta M.Šilkūnas. Pasak jo, ieškant komandos pastiprinimo pasitelkiamos ne tik asmeninės pažintys, bet ir savivaldybė. Nors siūlomos lanksčios darbo sąlygos, įvairios papildomos naudos, vis dėlto niekas taip nevilioja kaip konkurencingas darbo užmokestis. Svarbu ir darbo sąlygos, psichologinis komfortas, draugiškas kolektyvas.
 
Papildomas finansavimas slaugos ligoninei
„Su savivaldybe puikiai bendradarbiaujame. Mus sieja dalykiški santykiai. Sveikatos skyriaus komanda stipri, žino mūsų skaudulius ir stengiasi padėti. Pernai, įgyvendinant keletą projektų, savivaldybė mums skyrė 188 tūkstančius eurų. Mums tai – didžiulė parama. Šeimos gydytojų komandoms finansuoti per metus gauname apie 100-105 tūkstančius papildomai. Tai leidžia darbuotojams atlyginimą padidinti dvidešimt ir daugiau procentų. Konkurencinėje kovoje dėl personalo tai yra gerai, tačiau ne mes vieni gauname pastiprinimą iš savivaldybės“, – sako M.Šilkūnas. Taigi, kai ją gavusios kitos gydymo įstaigos stoja ant to paties konkurencinio laiptelio, pranašumas išgaruoja...
 
„Svarbu, kad darbuotojai gauna didesnį darbo užmokestį“, – naudą įžvelgia vadovas. Taip pat nuo šių metų balandžio pirmosios atsirado papildomas finansavimas slaugos ligoninėms. Žvelgiant į atlyginimų vidurkį, jose dirbančių žmonių darbo užmokestis visada būdavo mažesnis. Dabar, anot vadovo, jų darbuotojams atlyginimas vidutiniškai išaugo 27 proc.
 
„Grigiškių SPC aprėpti tenka nemažą dalį gyventojų: aptarnaujame gyvenančius Grigiškėse, Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos teritorijoje, mums priklauso sodų bendrijos, įsikūrusios prie Vokės ir Neries upių“, – pasakoja M.Šilkūnas ir priduria, kad prie įstaigos yra prisirašę per dešimt tūkstančių pacientų.



Šeimos gydytojų komandos plėtra – iššūkis
Sveikatos apsaugos ministerijai stiprinant šeimos gydytojo komandą pokyčių tikisi ir Grigiškių SPC kolektyvas. Tačiau vadovas sako, kad jų komandos plėtrai reikia papildomų pajamų.
 
„Pagal padidintą įkainį suskaičiavome, kad papildomai lėšų galime uždirbti tiek, kad šeimos gydytojo komandą papildytume dviem darbuotojais. O šiuo metu, kad atitiktume nustatytą šeimos gydytojo ir kitų komandos narių santykį, reikalingi būtų keturi penki darbuotojai. Susiduriame su dilema – papildomo finansinio rezervo paieška. Viešosios įstaigos, nesiekdamos pelno, beveik aštuoniasdešimt procentų uždirbamų pajamų atiduoda darbo užmokesčiui. Finansinis tvarumas arba nenuostolingas darbas yra vienas svarbiausių veiklos rodiklių viešajai įstaigai. Taigi neturint rezervo, nėra iš ko plėsti šeimos gydytojų komandos. Už minimalų atlyginimą niekas neateis dirbti“, – kad įgyvendinti proveržį formuojant šeimos gydytojų komandą nėra paprasta, aiškina pašnekovas.
 
Dabar šeimos gydytojų komandoje yra septynios apylinkės. Vidutiniškai vienoje apylinkėje 1,2-1,3 tūkst. pacientų. Tiesa, kelios siekia ir 2 tūkst.
„Yra tokių šeimos gydytojų, kurie dirba seniai, pacientai prisirašę ir apylinkės suformuotos taip pat seniai. Nenorime dirbtinai perskirstyti pacientų, kai jie patys turi teisę rinktis šeimos gydytoją, tad gydytojams tenka dirbti didesniu krūviu“, – sako vadovas.
 
„Gal tiesiog eiti „va bank“ ir nežiūrėti į finansinius rodiklius? Gal daryti žingsnius nepaisant trumpalaikių tikslų? Iš esmės juk visas pertvarkas darome dėl pacientų gerovės, kad jie gautų geresnės kokybės paslaugas“, – kad ne visada lengva išlaviruoti tarp reikalavimų ir galimybių, kalba M.Šilkūnas pridurdamas, jog finansiniai rodikliai jų gydymo įstaigoje visada teigiami, įstaiga yra rentabili.
 
Beje, Grigiškių PSPC lankėmės ypatingą dieną – buvo minima Tarptautinė slaugytojų ir Buhalterių diena. Prisiminėme neseniai Vilniaus miesto savivaldybės „Auksine mediko širdimi“ apdovanotą ilgametę buhalterę Jadvygą Petrošienę. Kad gydymo įstaiga finansiškai stabili, neabejotinai bus ir jos nuopelnas.
 
„Daug darbo. Matote, kiek čia visokių segtuvų. Viena neaprėpčiau, esame trise“, – sako J.Petrošienė rodydama darbo kabinetą. Laimei, šiandien gydymo įstaiga stipriai skaitmenizuota.
 
Skaitmenizacija – šiandienos standartas
Grigiškių SPC per pastaruosius metus įrengė elektroninę eilių valdymo sistemą, prieš metus pakeitė e. sveikatos informacinę sistemą, įrengtas Skambučių centras, diegiami nauji moduliai. Pastatytas savitarnos atsiskaitymo už paslaugas terminalas.
 
„Svarstome atsisakyti ir klasikinio kasos aparato. Būna, kad pacientai ir nebespėja atsiskaityti, kasa užsidaro“, – kad senoji sistema sukelia nepatogumų, pastebi vadovas.
 
Šiemet ruošiamasi baigti laboratorinių tyrimų skaitmenizaciją. Ambulatorinės slaugos namuose, stacionaro ligos istorijų skaitmeninės sistemos taip pat juda į priekį. Žodžiu, užduočių – tik spėk įgyvendinti. Parengtas ir patvirtintas įstaigos 2023-2027 metų veiklos strateginis planas.
 
„Tai nėra tik popierius. Tai – aiškios veiklos kryptys, kurios verčia pasitempti. Kai įsipareigoji, nevalia pamiršti. Nors gal verta suplanuoti ir daugiau, kad turėtume galimybę tų planų kartais ir neįgyvendinti“, – juokauja vadovas.
 
Pasidžiaugti galima ir kitu racionaliu sprendimu – praėjusių metų pabaigoje ant gydymo įstaigos stogo įrengta saulės elektrinė. Išaugus elektros kainoms tai leidžia sumažinti nemenką energijos sąnaudų dalį. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos finansuotas projektas jiems gali atsipirkti jau šiemet. Mat iki tol per mėnesį elektrai išleisdavo apie pusantro tūkstančio eurų. Nuo metų pradžios saulės elektrinė pagamino 11 MWh elektros energijos, įstaiga jau „pasodino“ (gamtai padovanojo) 7 medžius.
 
Sumažėjus išlaidoms nebe problema tapo įrengti ir gausiai elektros suvartojančią kondicionavimo sistemą. Tai leidžia sukurti komfortiškas sąlygas tiek pacientams, tiek ir darbuotojams. Šiam tikslui 40 tūkst. eurų skyrė ir savivaldybė. Šiemet projektui užbaigti bus skirta papildomai dar 6 tūkst. eurų.
 
„Jei jau prakalbome apie infrastruktūros gerinimą, – sako vadovas, – svajojame gydymo įstaigos teritorijoje esantį pastatą pritaikyti gydymo patalpoms. Mat šiandien, Grigiškių SPC esamose patalpose jau tapo ankštoka. Nebeturime, kur plėstis. Ambulatorinės slaugos namuose komandos patalpas turėjome įrengti buvusios vaistinės patalpose. Tiesa, šalia yra ūkinis pastatas, turime vilčių jį rekonstruoti ir pristatyti antrą aukštą, pereinamąja galerija sujungti su poliklinikos pastatu. Būtų šaunu: taptų erdviau, įkurtume naujas pacientų izoliavimo patalpas, patalpas mokymams, kabinetus didėjančioms šeimos gydytojų komandoms. Dar 2016-aisiais atlikome šios pertvarkos galimybių studiją, bet tai – didelės investicijos.“
 
O kol kas teks galvoti, kokį kampą kur atitverti, kur papildomus darbuotojus pasodinti. „Ankštas drabužėlis pasidarė“, – taikliai apibūdina situaciją M.Šilkūnas.



Atitinka naujus reikalavimus
Grigiškių PSPC teikia visas bazines pirminės sveikatos priežiūros paslaugas: šeimos gydytojų, palaikomojo gydymo ir stacionarinės slaugos, psichiatrijos, odontologijos, ambulatorinės slaugos namuose. Trūksta tik paliatyviosios pagalbos komandos, tačiau čia į pagalbą ateina bendradarbiavimas su kitomis gydymo įstaigomis.
 
„Turime sutartį su viena Vilniaus miesto poliklinikų. Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiame vadovaudamiesi naująja šių paslaugų teikimo tvarka. Įdarbinome papildomai darbuotojų, įsigijome reikalingą medicininę įrangą ir atitinkame nustatytus reikalavimus. Vietoje turėtų penkiasdešimt septynių lovų šiuo metu turime penkiasdešimt dvi lovas: dvylika lovų skirta demencija sergantiems pacientams, trisdešimt aštuonios lovos – bendrosios slaugos ir dvi lovos – vegetacinės būklės pacientų slaugai“, – aiškina vadovas.
 
Sumažėjus lovų skaičiui, pagerėjo paslaugų kokybė pacientams, padidėjo ir paslaugų įkainiai – taigi išlošia abi pusės. Tiesa, M.Šilkūnui kiek neramu, kad stacionarinės paslaugos tampa nebe prioritetinėmis. „Visa sveikatos apsaugos reforma nukreipta į stacionarinių paslaugų mažinimą ir ambulatorinių didinimą. Dalis stacionarinių paslaugų turėtų virsti globa“, – svarsto vadovas jaudindamasis ir dėl kalbų, esą bus trumpinamas dabar esamas keturių mėnesių laikotarpis.
 
„Slaugos poreikis yra didžiulis, todėl jaudinamės, kokiais etapais turėsime tai įgyvendinti. Turime planuoti darbus. Dabar lovos yra užpildytos, kai anksčiau vasaros pradžioje jausdavome pacientų sumažėjimą“, – pasakoja M.Šilkūnas.
 
Radiologijos ir chirurgijos paslaugos – ypač patogu
Grigiškių SPC teikia ir antro lygio paslaugas. Turėdami dešimt tūkstančių prisirašiusių pacientų ypač džiaugiasi galėdami pasiūlyti radiologines ir chirurgijos paslaugas.
 

Gydytojas chirurgas Stanislavas Olševskis patvirtina, kad darbo netrūksta: „Chirurgijos paslaugos čia tikrai reikalingos. Darbo užtektinai: konsultuoti, perrišti, lūžimus gipsuoti, nesudėtingas kitas intervencijas atlikti. Buvo laikas, kai chirurgo Grigiškės neturėjo ir pacientams buvo nepatogu. Kiekvieną dieną kas nors patiria traumą.“

 
„Turėti radiologinį tyrimą šalia – būtinybė. Pacientams gydymo paslaugas galime suteikti greitai ir patogiai. O pacientų, patyrusių traumas, mūsų gydymo įstaigoje netrūksta. Darbo užtektinai turi ir antro lygio paslaugas teikiantis chirurgas. Žmonėms nereikia keliauti į skubios pagalbos paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, kur nuo pacientų apgulties jos tiesiog dūsta. Mūsų gyvenvietei chirurgo ir radiologijos paslaugos labai reikalingos“, – priduria vadovas.
 
Tiesa, Radiologijos skyrius turi poreikių. Kad darbas vyktų sklandžiai, jau reikalingas naujas rentgeno aparatas.
„Nuosavo neturime, naudojamės panaudos sutartimi gautu aparatu. Jį skaitmenizavome, pakeitėme rentgeno vamzdį, tinkamai prižiūrime, tačiau atėjo laikas patiems įsigyti. Ši įranga ne iš pigiųjų. Ieškosime finansavimo šaltinių, bandysime prisidėti įstaigos lėšomis. Kol kas gyvename su senu: sugenda – pataisome, bet pakeisti jį reikia“, – apie rūpimas investicijas kalba M.Šilkūnas pridurdamas, kad apie tokį poreikį jau kalbėjo susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės vicemere Simona Bieliūne.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!