Grigiškių sveikatos priežiūros centras – kompaktiškas ir patogus geografiškai

Deimantė Gruodė
2019-01-14
Grigiškės - vienas labiausiai nutolusių Vilniaus miesto rajonų, kuris, būdamas šalia Vilniaus-Klaipėdos magistralės, yra patogiai ir greitai pasiekiamas. Šioje vaizdingoje teritorijoje (šalia vinguriuoja Neries, Vokės upės) susiformavusi tvirta bendruomenė, turinti vienintelę gydymo įstaigą – Grigiškių sveikatos priežiūros centrą. „Mūsų įstaigos struktūra kompaktiška: mini poliklinika ir penkiasdešimt šešias lovas turinti slaugos ligoninė“, - trumpai drūtai įstaigą, kuriai vadovauja, pristatė Mindaugas Šilkūnas.
Grigiškių sveikatos priežiūros centras – kompaktiškas ir patogus geografiškai
Dvynukės Saulėja ir Olivija ramios šeimos gydytojos Nidos Laukaitienės rankose. „Jau seniai lankausi pas šią gydytoją ir ne kartą įsitikinau, kad ji itin rūpestinga ir gera specialistė“, - sakė dvynukių mama Eglė Pukelevičiūtė.

Vietoje esanti slaugos ligoninė
Pasivaikščiojimą po įstaigą pradėjome nuo Grigiškių sveikatos priežiūros centro palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, turinčios 56 lovas.
 

„Pirmiausiai turime kalbėti apie pacientą, - kas jam yra geriausia. Paskui šalia pacientų, be abejo, turi būti darbuotojai. Bet pirmoje vietoje tikrai ne administracija. Jei pacientui bus gerai ir jis gaus geresnės kokybės bei prieinamesnes paslaugas, konsolidacija ar optimizacija, kuri iš tikrųjų vyksta ne tik Lietuvoje, yra reikalinga“, - sakė įstaigos direktorius Mindaugas Šilkūnas.

 
„Mūsų įstaiga susideda iš dviejų padalinių: mini poliklinikos (ambulatorijos) ir penkiasdešimt šešias lovas turinčios slaugos ligoninės (tai - buvęs vidaus ligų skyrius). Iš pradžių turėjome trisdešimt penkias slaugos lovas. Bet slaugos paslaugų poreikiui didėjant nuolat augo jų skaičius. Prieš ketverius metus Europos Sąjungos lėšomis atnaujinome ligoninę bei išplėtėme jos patalpas“, - pasakojo įstaigai vadovaujantis M.Šilkūnas.
Anot jo, įgyvendinus projektą „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas ir plėtra VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centre“ ne tik pagerėjo teikiamų medicinos paslaugų kokybė, bet ir buvo sukurta jaukesnė pacientų aptarnavimui aplinka, įsigyta naujos medicinos (slaugos) įrangos. Tai įvertino ir pacientai.

„Palatos – gražios, sutvarkytos, tiekiamas skanus maistas, personalas – rūpestingas ir paslaugus“, - patikino slaugos ligoninės pacientai, kur jie gydomi ne ilgiau 120 dienų per kalendorinius metus.
Bendruomenei turėti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę – didžiulis privalumas. O ir artimiesiems kur kas patogiau lankyti sergančius namiškius čia, vietoje, nereikia belstis į kitas miesto slaugos ligonines. Į ligoninę nemokamai hospitalizuojami Vilniaus miesto gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir yra prisirašę vienoje iš ambulatorines paslaugas teikiančių Vilniaus miesto įstaigų.
 

„Teikiame kineziterapijos, masažo ir fizioterapijos procedūras. Masažo procedūros atliekamas vietoje, o visa kita reabilitacija – antrame poliklinikos aukšte, kur yra atskiras nedidelis fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Ten pacientai nueina arba slaugos personalo nuvežami neįgaliojo vežimėliu“, - pasakojo M.Šilkūnas.
Kadangi mūsų apsilankymas sutapo su pietų laiku, direktorius pasidžiaugė, kad dabar įstaiga perka maitinimo paslaugą. „Neturime nė vieno kvadratinio metro laisvų patalpų, kurias galėtume kam nors skirti - viskas išnaudota iki maksimumo. Žinant, jog maisto produktams laikyti, gaminti, tiekti keliami itin aukšti reikalavimai ir tai brangiai kainuoja, džiaugiamės tokiu sprendimu, juolab kad tiekiamas maistas yra skanus ir geros kokybės“, - sakė direktorius, mums aprodęs ir administracijos pastangomis įrengtą koplytėlę. Čia į aukojamas mišias susirenka ne tik slaugos pacientai, ateina ir įstaigos darbuotojai.
 

Skaičius.
10 
– daugiau nei tiek tūkstančių pacientų, 2017 metų pabaigos duomenimis, buvo prisirašę prie VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro. Bendras pacientų apsilankymų skaičius – daugiau nei 77 tūkst. per metus.

 
Patogus susisiekimas
„Grigiškės - vienas labiausiai nutolusių Vilniaus miesto rajonų. Tačiau Vilniaus miesto centras iš čia pasiekiamas vos per keliolika minučių. Tai - kompaktiška ir geografiškai patogi teritorija, kur susiformavusi gana uždara bendruomenė“, - sakė įstaigos vadovas, girdamas ir Grigiškių, kurias dažnas tik pravažiuoja Vilniaus -Klaipėdos magistrale, kraštovaizdį, išsidėsčiusį abipus Vokės upės ir kelio, į pietus nuo Neries. Kaip prisipažįsta įstaigos vadovas, dėl šios priežasties į darbą kelis kilometrus pėsčiomis keliauja be automobilio.
Nors Grigiškės jau aštuoniolika metų perduotos Vilniaus miesto savivaldybei, direktorius stebisi, jog dažnas vis dar teiraujasi, ar tai - Vilniaus rajonas.


 
„Grigiškių gyventojams esame sava gydymo įstaiga. Bendruomenė didžiulė, o gydymo įstaiga – viena. Dabar turime daugiau nei dešimt tūkstančių prie mūsų prisirašiusių gyventojų. Aptarnaujame dalį Trakų rajono savivaldybės, dalis Lentvario seniūnijos gyventojų (apie aštuonis šimtus) irgi prisirašę prie mūsų, nes Trakai jiems per toli, o važiuoti į Lentvarį irgi nelabai patogu. Tad jie gydosi pas mus“, - sako M.Šilkūnas.
Ambulatorines paslaugas, be bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų, teikia vaikų, vidaus ligų gydytojai, akušeris ginekologas, chirurgas, odontologai ir kt.
Grigiškių gydymo įstaigoje dirba 85 darbuotojai, dalis jų – pensinio amžiaus. Nepaisant to, kad gydytojų amžiaus vidurkis kaip ir daugumoje gydymo įstaigų - penkiasdešimt keleri metai, prie kolektyvo prisijungia ir ką tik studijas baigusių jaunų specialistų. Viena jų - šeimos gydytoja Neringa Bužavaitė.
 
„Labai džiaugiamės gydytoja. Pacientai irgi ja patenkinti. Nors buvo viena situacija, kai pacientė pravirkdė gydytoją. Paslaugų buvo reikalaujama įžūliai, pakeltu tonu. Gydytoja pas mane atėjo susigraudinusi. Tai buvo pirmos ašaros įstaigoje. Pakalbėjome, gydytoją nuraminau, kad praktikos pradžioje visko nutinka, ateina įvairiai nusiteikę pacientai, kartais trūksta paciento pagarbos ir gydytojui“, - jautrią akimirką prisiminė įstaigos direktorius. Savo ruožtu jauna medikė pasidžiaugė, kad jai, tik pradėjusiai darbą, visada yra su kuo pasitarti, direktorius įsiklauso ir reaguoja nedelsdamas.
 

„Įsidarbinti Grigiškių sveikatos priežiūros centre pasiūlė mama. Sakė, kad čia labai geros sąlygos, geras kolektyvas, neblogas atlyginimas“, - pasakojo į darbą iš Lentvario važinėjanti jauna šeimos gydytoja Neringa Bužavaitė.

 
Chirurgui darbo netrūksta
„Kad mūsų įstaiga – specifinė ir išskirtinė, rodo vien pavadinimas – Grigiškių sveikatos priežiūros centras (kitur yra pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai). Mes sugebėjome gauti licenciją trims specialistams, kurie teikia antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi Grigiškėse yra vienuolika tūkstančių gyventojų, gydymo įstaigoje turėti tik šeimos gydytojus, bet neturėti, pavyzdžiui, radiologo ir rentgeno aparato, - būtų keista. Tad pacientams užtikriname radiologo, neurologo ir chirurgo paslaugas.

Toks modelis besigydantiems pacientams patogus, bet įstaigai finansiškai brangus. Kita vertus, pacientai gauna kvalifikuoto specialisto konsultaciją dažniausiai kreipimosi į centrą dieną. Dėl chirurginės patologijos gyventojai kreipiasi tiesiai į chirurgą. Kam trukdyti ir taip darbais apkrautą šeimos gydytoją? Kuomet reikia susiūti žaizdą ar sutvarstyti gipsiniu įtvaru, suteikiamos ir antrinio lygio paslaugos“, - pasakoja M.Šilkūnas.
 

Vadovui antrina ir chirurgas Stanislavas Olševskis, sakydamas, kad darbo sveikatos priežiūros centre netrūksta: „Bendruomenei chirurgas reikalingas. Daugelyje įstaigų mūsų nebeliko, tad chirurginės pagalbos žmonėms reikia toli važiuoti. Darbo tikrai užtenka: konsultacijos, perrišimai, išnirimai, lūžiai, gipsavimas, incizijos... Buvo etapas, kai chirurgo Grigiškės neturėjo ir pacientams buvo labai negerai, nes kiekvieną dieną kas nors patiria traumą, o kiek po stacionarinio gydymo sugrįžta tęstinio gydymo. Tad toks specialistas iš tikrųjų reikalingas.“

 
Pacientai gerais žodžiais mini gydytoją ginekologę Žygimantę Staponkutę, kuri dirba ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. „Paskui gydytoją atvažiuoja moterys netgi iš kitų Vilniaus rajonų ir prisirašo įstaigoje nėštumo metu, o kai kurios pasilieka ir toliau gydosi mūsų įstaigoje “, - kompetentingais ir pacientų mėgstamais gydytojais didžiuojasi įstaigos vadovas.
 
Reformų reikia. Bet gerai apgalvotų
„Gruodžio mėnesį intensyviai skaičiavome, kokiu finansiniu rezultatu baigsime metus. Šiais metais turėjome daugiau išlaidų, nuo metų vidurio didinome darbuotojams darbo užmokestį 20 procentų, mažiau uždirbantiems didinome daugiau, pabrango kai kurios komunalinės paslaugos. Nuo viešosios įstaigos įkūrimo 1997 metais, visus metus baigdavome su finansiniu perviršiu, ir turime sukaupę šiokius tokius „finansinius lašinukus“. Šie metai yra sunkiausi balansuojant įstaigos finansus“, - prieš didžiąsias metų šventes sakė direktorius.
Vienas įstaigos uždavinių – efektyviai išpildyti Šeimos gydytojo institucijos finansavimo Vilniaus miesto savivaldybės pavaldžiose įstaigose programos reikalavimus. Siekiant pagerinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir kokybę nuolat reguliuojamas gydytojų darbo krūvis pagal aptarnaujančios apylinkės prisirašiusių asmenų skaičių, šeimos gydytojų ir su jais dirbančių slaugytojų darbo užmokestis padidėjo apie 40 procentų.
 


Mažesnių įstaigų vadovams nerimo sukelia ir Vilniaus miesto savivaldybės planai reformuoti pirminę sveikatos priežiūros grandį, o antrinio lygio konsultantų paslaugas sukoncentruoti keliuose didžiuosiuose centruose. Tiesa, kol kas anksti kalbėti, ką su kuo jungs, kuriose įstaigose sukoncentruos vienokias ar kitokias sveikatos priežiūros paslaugas.
„Kas gali pasakyti, kad nereikia reformų? Tik jas įgyvendinti itin sudėtinga. Neturi būti taip, jog susėdo politikai viename kabinete, sukūrė kokį dokumentą be jokių diskusijų ir pasakė: nuo šiol darysime taip.

Reikia kelis kartus pamatuoti, aptarti ir tada įgyvendinti reformas. Problema su viešuoju sektoriumi yra ta, kad mes arba vienų dalykų išvis nedarome – jie guli stalčiuose, arba darome per greitai, neišdiskutavę ir neįsivaizduojame, kaip visai tai atrodys realybėje. Mūsų įstatymai, teisinė bazė graži, viskas ant popieriaus surašyta neblogai, bet gyvenime yra kiek kitaip. Mums kartais trūksta argumentuotų sprendimų ir sisteminio mąstymo. Manau, kad mes, kaip įstaiga, administracija, aš – direktorius, nesame savitiksliai. Pirmiausiai turime kalbėti apie pacientą, - kas jam yra geriausia. Paskui šalia pacientų, be abejo, turi būti darbuotojai. Bet pirmoje vietoje tikrai ne administracija. Jei pacientui bus gerai ir jis gaus geresnės kokybės bei prieinamesnes paslaugas, konsolidacija ar optimizacija, kuri iš tikrųjų aplinkui, ir ne tik Lietuvoje, vyksta, yra reikalinga“, - sakė direktorius.

 
Įstaigos veiklos tikslai
Orientuoti įstaigos darbą į paciento poreikius, vertinti teikiamų paslaugų rezultatus.
Aktyviai vykdyti prevencines sveikatos programas, plėtoti skatinamųjų paslaugų teikimą aptarnaujamiems gyventojams, propaguoti sveiką gyvenseną.
Stebėti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, tobulinti kokybės vadybos sistemą.
Laikytis medicinos etikos principų, užtikrinti paciento privatumą ir jo duomenų konfidencialumą.
Skatinti darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimą.
Suteikti darbuotojams tinkamas darbo sąlygas.
Diegti informacines technologijas.
Racionaliai naudoti įstaigos finansinius išteklius, siekti išlaidų optimizavimo.
Užtikrinti korupcijos prevenciją įstaigoje.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Drąsa šypsotis – tik po operacijos

      Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

      Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

      Budinti vaistinė


      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

      Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

      Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

      Sveika šeima


      Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

      Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

      Sveikatos horoskopas


      Rugsėjo 14-20 d.

      Avi­nas
      Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

      Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kaip sustabdyti laiką?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
      Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
      Arbata. Pirma dalis
      Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica