Greitosios medicinos pagalbos žaidynės: apie psichologinį pasiruošimą, strategiją ir nenumatytas situacijas

Evelina Machova
2016-09-26
Prieš savaitę Druskininkuose nuaidėjus šūviams, sprogimams, pasipylus dūmams ir aidint sirenoms medikai, policininkai, gaisrininkai ir kariškiai skubėjo į imituojamą teroro aktą. Tai viena iš dešimtųjų Tarptautinių Greitosios medicinos pagalbos tarnybos žaidynių užduočių. Medikai pripažįsta, jog tokios situacijos – stresinės. Savo ruožtu žmonės, atsidūrę įvykių sūkuryje, nelabai įsivaizduoja, koks darbas tenka specialistams.
Greitosios medicinos pagalbos žaidynės: apie psichologinį pasiruošimą, strategiją ir nenumatytas situacijas
Druskininkuose vykusiose 10-osiose Tarptautinėse greitosios medicinos pagalbos tarnybų žaidynėse varžėsi 28 komandos iš Lietuvos ir 5 užsienio kolegų iš Estijos, Latvijos, Ukrainos, bei Kazachstano. Per dvi dienas medikams teko įveikti 17 užduočių, o vienoje jų, kur buvo imituojamas teroro aktas, pagalbą teikti bendradarbiaujant su kariškais, policininkais bei gaisrininkais. Maža to, medikams pirmiesiems atvykusiems į įvykio vietą teko sudaryti visą gelbėjimo darbų planą.

Pirmajai brigadai - didžiausias krūvis

Du teroristų vairuojami lenktyniniai automobiliai įlėkė į renginio dalyvių minią ir pradėjo traiškyti aikštėje susirinkusius žmones. Į įvykio vietą atskubėję Lietuvos kariuomenės Druskininkų 109 kuopos kariai savanoriai neutralizavo teroristą, apsupo teritoriją ir kartu su policija leido saugiai dirbti medikams bei gelbėtojams. Per teroro išpuolį sužeistiems asmenims pagalbą teikė visos Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynėse dalyvavusios komandos. Pirmiausia medikai turėjo išrūšiuoti nukentėjusiuosius, vėliau suteikti jiems skubią pagalbą ir nuspręsti, į kokias gydymo įstaigas juo vežti.

„Situacija kelia stresą. Tai natūralu, mat pirmoji atvykusi greitosios medicinos pagalbos medikų brigada privalo įvertinti situaciją. Kiek nukentėjusiųjų, kiek pajėgų reikia, susisiekti su policija, spręsi, ar reikia gaisrininkų, karininkų pagalbos ir daugelį kitų klausimų. Tačiau svarbiausia sudėlioti veiksmų planą. Taigi pirmiesiems į įvykio vietą atskubėjusiesiems tenka didžiulis krūvis“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos reanimatologas-anesteziologas Nedas Jasinskas.

„Žaidynių užduotys atspindi pasaulyje vyraujančias tendencijas ir aktualijas, – sako Lietuvos skubiosios medicinos draugijos valdybos pirmininkas prof. Dinas Vaitkaitis. – Šiemet ypatingas dėmesys skirtas pasirengimui veikti teroro akto metu, bendradarbiauti su kariuomene ir specialiosiomis tarnybomis.“ Pasak D.Vaitkaičio, didelė tikimybė, kad įvykus tokiai nelaimei, pirmieji atvyks greitosios medicinos pagalbos ekipažai, kuriems reikės turėti strategiją, kaip organizuoti darbą ir suteikti pagalbą daugybei sunkius sužalojimų patyrusių asmenų.

Kariuomenės atstovai pritaria, kad tokios pratybos svarbios visiems. Medikai turi galimybę pasimokyti dirbti neįprastomis sąlygomis, kai aplink aidi šūviai, tvyro dūmai, šalia vaikšto ginkluoti kariai. Lietuvos kariuomenė su greitosios pagalbos medikais bendradarbiauja ne vienerius metus, žaidynėse dalyvavo ir Dr. J.Basanavičiaus karo medicinos tarnybos komanda.

Komunikacija tvyrančiame chaose

„Situacija priartinta prie realybės. Žinoma, padaryta ir nedidelių klaidų, bet žaidynės tam ir rengiamos, kad mokytumėmės. O naudos vienareikšmiškai gavo visi: ir medikai, ir kariškiai, ir policininkai. Šiose žaidynėse dalyvauja ne tik lietuvių medikų komandos, bet ir kolegos iš užsienio.
 
Standartai, kaip elgtis tokiose situacijose, visiems galioja vienodi, tačiau norint tinkamai komunikuoti milžiniško chaoso sąlygomis reikia sudaryti elementarią koordinavimo ir komunikavimo struktūrą. To ir buvo siekiama, kad net ir dirbdami kartu su užsieniečiais visi galėtų laisvai komunikuoti. Žmogui, nesusidūrusiam su tokiomis situacijomis, veiksmą stebėti iš šono gana sudėtinga. Turbūt daugeliui gali pasirodyti, kad medikai nesiima jokių veiksmų. Vaikšto aplink ir murma kažką į racijas.
 
Atrodo, kad laikas tempiamas, o nukentėjusiesiems susidaro įspūdis, jog niekas nesiruošia jų gelbėti. Bet pirmosios dešimt minučių yra pačios svarbiausios. Sudėliojus struktūrą gelbėjimo darbai vyksta kur kas greičiau, nes kiekviena brigada žino tiksliai ką daryti“, - sako Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis.

Svarbiausia ne laikas, o strategija
„Žaidynėse buvo imituotas Nicoje (Prancūzija) įvykęs teroro aktas. Nukentėjusiųjų daug – per šimtą. Viskas vyksta labai greitai: atrodo graži rami diena, žmonės eina pasivaikščioti ir čia per kelias minutes situacija apsiverčia aukštyn kojomis. Tik gerai surežisuotas ir išmoktas planas gali padėti iki minimumo sumažinti nukentėjusiųjų skaičių ir išgelbėti gyvybes, su tokiomis pajėgomis, kokias turime.
 
Žaidynėse dalyvavusios komandos - dvi iš jų vadovavo kitoms brigadoms ir tarnyboms - pasirinko šiek tiek skirtingas strategijas. Tačiau vertinama ne tik tai, kaip greitai suteikta pagalba. Kriterijų yra kur kas daugiau“, - sako N.Jasinskas.
Pasiteiravus, ar tokiose situacijose yra numatytas laiko limitas, per kurį turėtų būti suteikiama pagalba, medikas sako, jog ne. „Suprantu, kad visiems norėtųsi, jog pagalba būtų teikia pirštų spragtelėjimu. Bet realybėje tai neįmanoma.
 
Tarkim, Druskininkuose, kiek aš žinau, dirba trys GMP brigados. Jei nutikus tokiam įvykiui jos visos bus išvykusios į iškvietimus, negalime tikėtis, kad per kelias sekundes jos atsidurs įvykio vietoje. Kita vertus, tokiose situacijose svarbiausia yra ne laikas, o veiksmai, kurių imamasi. Būtent nuo to priklauso, kiek gyvybių pavyks išgelbėti“, - aiškina N.Jasinskas.

Panikuojantys, lengviau sužeisti nukentėjusieji, reikalaujantys suteikti pagalbą jų artimiesiems, kaip sako medikai, dažniau trukdo, nei padeda. Bet tai - natūralu, juk kiekvienas atsidūręs tokioje situacijoje kitų aplink esančių nukentėjusiųjų net nepastebi.
 
„GMP medikams tenka ne tik kurti strategiją, kaip kuo efektyviau teikti pagalbą, bet ir susidoroti su psichologiniu spaudimu. Pirmieji į vietą atvykę medikai turi visai kitas užduotis. Sudaryti darbų grandinę, susisiekti su kolegomis, kitomis tarnybomis – tai labai sudėtingas darbas, galima sakyti, nematoma mūsų darbo pusė, kurią nukentėjusiesiems ar jų artimiesiems dažnai sunku suprasti“, - sako N.Mikelionis.

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremalios medicinos katedros asistentas dr. Paulius Dobožinskas siūlo įsivaizduoti situaciją, kad į įvykio vietą atvykusi greitoji iš karto imtų gelbėti žmones. „Nukentėjusiųjų daugiau nei šimtas, atvyksta greitoji, pradeda teigti pagalbą nukentėjusiesiems, net nerūšiuodami, kuriems reikalinga skubi pagalba, nes jų gyvybė kybo ant plauko, ir kuriems pagalba gali būti suteikta vėliau. Jų sužalojimai nesudėtingi, jie sąmoningi, gali vaikščioti ir panašiai.
 
Žinote, kas nutiktų? Greitoji susirinktų pirmuosius tris nukentėjusiuosius ir išvažiuotų į ligoninę. Kita padarytų tą patį. Rezultatas, manau, būtų liūdnas: mirusiųjų, kuriems laiku nesuteikta pagalba, būtų kelis kartus daugiau“, - aiškindamas, kodėl svarbu sudaryti veiksmų planą sako dr. P.Dobožinskas.

Žalios ir raudonos kortelės
Medikai sako, kad tokių įvykių metu tarp nukentėjusiųjų būna ir vaikų, ir suaugusiųjų. Visų jų sužalojimai skirtingi. Be to, kad pagalba būtų teikiama vietoje, reikia susisiekti ir su gydymo įstaigomis ir išsiaiškinti, ar jų pajėgos gali priimti tokį nukentėjusiųjų skaičių.
 

Todėl GMP medikai jiems skiria žalias arba raudonas korteles, ant kurių nurodyti skaičiai 1 – raudona, 3 - žalia. N.Jasisnkas pasakoja, kad kortelės reikalingos tam, jog GMP medikai galėtų kuo greičiau imtis veiksmų. Raudonos kortelės žymi, kad žmogui reikalinga skubi pagalba, nes jo gyvybė kybo ant plauko. Žalia kortelė nurodo, jos paciento patirti sužalojimai nėra sudėtingi ir pagalba jam gali būti teikiama vėliau. Skaičiais kortelės pažymėtos, kad medikai net ir tamsiu paros metu, galėtų aiškiai matyti, kam ir kokia pagalba turi būti teikiama.

Bendrojo pagalbos centro viršininkas pulkininkas Audrius Čiuplys sako, kad tokių įvykių metu nemenkas išbandymas tektų ir jo vadovaujamai įstaigai. „Mums tektų labai didelis skambučių srautas ir tai galėtų būti nemenka problema, nes gali „lūžti“ linijos. Tačiau šioje vietoje norėtųsi atkreipti ir visuomenės dėmesį, kad tik kino filmuose tokie gelbėjimo darbai vyksta sklandžiai. Realybėje situacija šiek tiek kitokia. Pirmiausia mes negalime kiekviename miestelyje sutelkti didžiulių gelbėtojų pajėgų.
 
Kalbu ir apie medikus, ir apie gaisrininkus, ir apie policininkus bei kariškius, kurie budėtų dieną naktį. Mes nesame tokie turtingi ir ekonomiškai stiprūs. Todėl ypač svarbus visų institucijų tamprus bendradarbiavimas. Taip pat ne mažiau svarbu, kad visuomenė turėtų bent minimalų supratimą, kas ir kaip vyksta tokiais atvejais, kad nebūtų perdėtų lūkesčių“, - sako A.Čiuplys.

Apie psichologinį pasirengimą
Pasak dr.P.Dobožinsko, moksliškai įrodyta, kad GMP medikai kasdieniame darbe patiria didžiulį stresą. „Yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose teigiama, kad anksčiau, kuomet toks didelis dėmesys medikų psichologinei būsenai nebuvo skiriamas, su stresu nesusidorojusieji tiesiog pakeisdavo darbą. Todėl nuolat akcentuojame, kad šioje srityje dirbantiems medikams labai reikalinga ir psichologų pagalba“, - sako dr.PDobožinskas.

Kolegai antrina ir N.Mikelionis pasakodamas, jog Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje dirba psichologė, teikianti pagalbą ne tik GMP brigadų medikams, bet ir stoties dispečeriams, kuriems tenka susidurti su sunkiomis situacijomis, agresija, moraliniu spaudimu.
 
„Šioje srityje dirbantys profesionalai sugeba nuo to atsiriboti. Tačiau kai viską kaupi savyje, anksčiau ar vėliau ir pačiam prireikia pagalbos. Kaip vadovas manau, jog psichologo konsultacijos darbuotojams yra investicija į jų gerą savijautą, nors tikiu, kad būtų nemažai teigiančių, jog tai - papildomos išlaidos. Sutinku, kad ekonomikos dėsniai labai svarbūs, bet kol kas mes dar ne visuomet mokame apskaičiuoti nematerialinę naudą“, - sako N.Mikelionis.
 

Savo ruožtu GMP dirbantys medikai sako, kad jų kasdieniame darbe psichologinis pasirengimas ir gebėjimas kalbėtis su paciento artimaisiais yra be galo svarbus. Viena užduočių, tekusių žaidinių dalyviams, ir buvo skirta medikų darbui su paciento artimaisiais įvertinti. Gaunamas iškvietimas, jog skęsta vaikas. Į iškvietimą atvykusieji imasi gaivinimo.
 
Šalia esanti mama bando prieiti prie vaiko, taip trukdydama medikų darbą. Šioje situacijoje teisėjai vertino ne tik, kaip bus suteikiama pagalba, bet ir tai, kaip vienas brigados narių bendrauja su mama ir stengiasi ją nuraminti.
Kaip pastebi žaidynių dalyviai, organizatoriai kasmet sukuria vis išradingesnes užduotis. Jas atlikdamos komandos gali parodyti nepriekaištingus darbo įgūdžius ir pasisemti noro tobulėti toliau. Šių metų imituotose situacijose vaidino ir Lietuvos kurčiųjų sąjungos atstovai, tad medikams teko rasti būdą bendrauti su negirdinčiu asmeniu, kuriam reikėjo skubios pagalbos.

Skaudus priminimas
Į dar vieną medikų darbe aktualią problemą dėmesys atkreiptas netradiciniu būdu: Druskininkų miesto centre pastatytas greitosios medicinos pagalbos automobilis, primenantis pernai įvykusią skaudžią nelaimę. Tuomet pas sąmonės netekusią jauną moterį skubėję ekipažo nariai patys buvo sunkiai sužaloti avarijoje, kai sankryžoje į greitąją rėžėsi iš šalutinės gatvės išvažiavęs lengvasis automobilis.

„Atgabendami šį avarijoje sumaitotą automobilį, visiems eismo dalyviams norėjome priminti, kad būtų atidesni kelyje, – paaiškina N.Mikelionis. – Išgirdę sirenas ar pamatę automobilį su įjungtais švyturėliais, pagalvokite apie pagalbos laukiančiuosius ir praleiskite medikų automobilį.“





 
GMP žaidynių laimėtojai
I vietą didžiųjų GMP stočių kategorijoje laimėjo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties komanda (paramedikai Arnas Šeškevičius, Albertas Kukanauskas, Nerijus Vaidotas). 
Mažųjų GMP stočių kategorijoje nugalėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro GMP skyriaus komanda (GMP bendruomenės slaugytojos Lina Simutienė, Inga Beniulienė, GMP vairuotojas Raimundas Mišeikis).
Užsienio komandų grupėje - ukrainiečiai iš Kijevo greitosios medicinos pagalbos centro „Dobrobut“.

 
Tarp kitko
Nuo 2007 metų kasmet vykstančios žaidynės patvirtina per šį laiką įvykusios pažangos mastą. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos tarnyba pasikeitė, perimdama Vakarų šalių patirtį: įdiegti vieningi skubios pagalbos algoritmai, dispečeriai pradeda dirbti pagal standartizuotus protokolus, išaugo nelaimės vietoje dirbančių medikų ir paramedikų profesionalumas.
 
Kasmet vykstančias žaidynes organizuoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra ir Krizių tyrimo centras. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris