Nauda – 40 procentų šalies gyventojų
 
Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) informuoja, jog vadovaujantis universalaus dizaino principais įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų galimybes. Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 15 proc. gyventojų turi tam tikrą negalią. Lietuvoje asmenų su negalia yra apie 8 proc. šalies populiacijos. Vis dėlto statistiškai įvertinus laikinus sveikatos sutrikimus patyrusių asmenų skaičių bei situacinius atvejus (pavyzdžiui, šeimas su mažamečiais vaikais, senjorus ir kt.), Lietuvoje universalaus dizaino principais pritaikyta aplinka ir paslaugomis galėtų pasinaudoti net 1,1 mln. arba 38 proc. šalies gyventojų.
 
LŽNS ekspertams atlikus esamos situacijos analizę buvo išgrynintos esminės spragos: nėra vientiso universalaus dizaino suvokimo, pastebimos spragos teisinėje bazėje, vyksta nesistemingas duomenų rinkimas, trūksta kompetentingų srities ekspertų, vyrauja nevienalytis universalaus dizaino įgyvendinimo ir priežiūros lygis Lietuvos regionuose, pastebimas nevienodas valstybinių institucijų atsakomybių pasiskirstymas bei vyrauja neigiamos visuomenės nuostatos. 
 
Tiesa, nors pastebėta, kad iniciatyvų ir priemonių universaliam dizainui įgyvendinti Lietuvoje apstu, vis dėlto atlikus analizę ir susisteminus turimus duomenis paaiškėjo, jog yra apie 50 skirtingų priemonių iš 22 skirtingų institucijų, skirtų universaliam dizainui įgyvendinti Lietuvoje. Deja, šios priemonės dažnai atsiranda iš pavienių ir trumpalaikių iniciatyvų, kurios neužtikrina sistemingo bei tęstinio universalaus dizaino principų veikimo. Didelis informacijos ir atsakomybių išsibarstymas per daugybę skirtingų institucijų tik apsunkina universalaus dizaino įgyvendinimo bei priežiūros procesus, todėl tikimasi, kad centralizuota sistema leistų efektyviau užtikrinti universalaus dizaino veikimą šalyje.
 
Siekia patogumo ir saugos
 
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė aiškina, kad universalus dizainas yra žymiai platesnė sąvoka nei aplinkos pritaikymas asmenims su negalia. 
 

„Universalus dizainas yra aplinkos ir gaminių kūrimas, siekiant, kad jais galėtų naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu, be specialaus pritaikymo. Taigi, produktai, pastatai ir aplinka projektuojami taip, kad visi asmenys, įskaitant turinčiuosius ribotus funkcinius gebėjimus, galėtų juos naudoti patogiai ir saugiai“, – detalizuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbinė.

 
Universalus dizainas, anot jos, taip pat apima tinkamą informaciją, lankstumą, paprastą ir intuityvų naudojimą bei kitus principus, kurie padeda užtikrinti lygybę ir prieinamumą visiems. Lietuvoje taip pat yra iniciatyvų, siekiančių įgyvendinti šį principą, kad aplinka galėtų įgalinti, o ne įkalinti žmones.
 
„Šiuo metu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai įgyvendinant Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą, vykdant aktyvią tarpinstitucinę komunikaciją, pastebime vis didesnį siekį aplinką kurti vadovaujantis universalaus dizaino principais, tačiau suprantame, kad akivaizdžių rezultatų dar teks palaukti kelerius metus“, – konstatavo L.Gulbinė.
 
Be to, įgyvendinant Aplinkos plėtros programą sukurtoje Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje www.stasis.lt įstaigos ir organizacijos gali registruoti valdomus ar naudojamus statinius. Užpildžiusius klausimyną, kuris parengtas atsižvelgiant į universalaus dizaino aspektus, įstaigos ir organizacijos turi galimybę pačios įvertinti, kiek jų valdomi ar naudojami statiniai atitinka universalaus dizaino reikalavimus.
 
Geroji Druskininkų ligoninės praktika
 
Atsakingą požiūrį į žmones su negalia rodo Druskininkų ligoninė. Gydymo įstaigos administracija, siekdama, kad ligoninės paslaugos būtų patogiai prieinamos visiems rajono gyventojams, ėmėsi iniciatyvos jų prieinamumą įvertinti tiems, kam jų labiausiai reikia.
 
Į svečius jie pakvietė žmonių su negalia atstovus pasidalinti patirtimis ir padėti įvertinti, kaip ligoninės paslaugos bei gydymo įstaigos erdvės atitinka jų kasdienius poreikius. Į susitikimą atvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Druskininkų filialo pirmininkė Lilija Sereikienė, tarybos narė Irena Goberienė ir Emilija, atstovaujanti Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyrių.
 
Kaip pasakoja ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė, vizito metu buvo aptartos tokios sritys kaip orientaciniai ženklai, informaciniai stendai, personalo pasirengimas bendrauti su žmonėmis, turinčiais negalią, techninės priemonės ir infrastruktūros pritaikymas.
 
„Regos negalią turinčių svečių komentarai padėjo mūsų komandai geriau suprasti, kurie sprendimai yra veiksmingi, o kur dar galime augti. Ypač šildė Emilijos, turinčios judėjimo negalią, atvirai išsakyti įspūdžiai. Ji tikino, kad vizitas ligoninėje paliko labai gerą emociją“, – apie vykusį susitikimą dalinosi E.Raulušaitienė.
Atsiliepimą apie gydymo įstaigą palikusi Emilija tvirtino, jog patekti į gydymo įstaigą ir kabinetus buvo paprasta, be jokių kliūčių. Anot jos, viskas patogiai pritaikyta, todėl jautėsi savarankiška ir saugi.
 
Ligoninės administracija patikino, kad visos gautos pastabos bus atsakingai įvertintos, o rekomendacijos – įtrauktos į tolesnius infrastruktūros ir paslaugų tobulinimo planus. Tokie susitikimai, anot jų, padeda geriau suprasti realius neįgaliųjų poreikius ir kurti atviresnę, įtraukią ir kiekvienam pacientui palankią sveikatos priežiūros aplinką.
 
„Druskininkų ligoninė išlieka atvira, atsakinga ir dėmesinga kiekvienam“, – patvirtina direktorė.

---

 
Tarp kitko

Siekianti ištirti universalaus dizaino principų taikymo praktiką Lietuvos viešajame sektoriuje, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pristatytose universalaus dizaino principų reglamentavimo ir praktikos tyrimo išvadose bei rekomendacijose vyko anketinė apklausa. Kvietimai dalyvauti tyrime buvo išsiųsti 89 institucijoms, apimant platų viešojo sektoriaus spektrą – nuo ministerijų iki savivaldybių administracijų.
 
Tyrimo metu buvo siekiama apklausti tris pagrindines institucijų grupes: nacionalinio lygmens institucijas (ministerijas, departamentus, agentūras ir valstybės įmones), didmiesčių savivaldybes bei regionų savivaldybes. Iš viso tyrime dalyvavo ir apklausos anketas užpildė 65 institucijos, kas sudaro 76,5 proc. bendro grįžtamumo rodiklio. Analizuojant respondentų aktyvumą pagal institucijų grupes, pastebimas itin aukštas didmiesčių savivaldybių įsitraukimas – visos 6 didmiesčių (per 50 tūkst. gyventojų) (100 proc.) savivaldybės pateikė užpildytas anketas.
 
Taip pat aktyviai dalyvavo nacionalinio lygmens institucijos – iš 24 pakviestų institucijų atsiliepė 21 (87,5 proc. grįžtamumas). Regionų savivaldybių (iki 20 tūkst. gyventojų) grįžtamumo rodiklis buvo žemesnis – iš 54 pakviestų savivaldybių tyrime dalyvavo 38 (70,4 proc. grįžtamumas). Toks aukštas bendras institucijų dalyvavimo lygis ir ypač aktyvus didmiesčių bei nacionalinių institucijų įsitraukimas leidžia daryti prielaidą apie didelį susidomėjimą universalaus dizaino tema bei jos aktualumą viešajame sektoriuje.


Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų



Partneriai: