Sapnai – visuomet susidomėjimą kelianti tema. Bet tyrimai rodo, kad 96 proc. sapnų pamirštame iškart po prabudimo. O išvis nesapnuoja tik vienas ar du piliečiai iš tūkstančio. Bet šiuo atveju jau reikėtų kalbėti apie tam tikras neurologines būsenas. Gal net apie patologiją.
 
Dar reikėtų jums priminti, kad sapnai vyksta REM miego fazėje. REM (Rapid Eye Movement Sleep – greiti akių judesiai po užmerktais vokais) mus ištinka, kuomet kūnas jau miega, bet smegenys dirba taip, kaip ir būdravimo metu. Štai tuomet mus ir aplanko (dėmesio: naujas žodis!) lucidiniai sapnai. Jie ir yra šiandienos mūsų pokalbio esmė. Bet ar reikia jums apie tai žinoti? Jei iki pabaigos skaitysite, patys į šį klausimą ir atsakysite...
 
Lucidiniams sapnams somnologai ir oneirologai (mokslininkai, tyrinėjantys sapnus) pastaruoju metu skiria didesnį dėmesį. Ir daro jie tai ne tik nerdami į mūsų psichologines būsenas, bet ir ieškodami efektyvių gydymo metodų. O dabar be ilgų mokslinių frazių citata, kurią radau medicininiame leidinyje išdėstytą „žmogiškai ir paprastai“ (kas nūnai reta). Štai kaip nusakoma lucidinio sapno esmė.
 
Įprastas sapnas: tarsi žiūrėtumei filmą ir nesuprastumei, kad tai – filmas. Lucidinis sapnas yra kitoks. Jame staiga supranti: „aš žiūriu filmą“.
 
Žodis „lucidinis“ išverčiamas kaip „aiškiai suvokiamas“, „sąmoningas“, „skaidrus“. Kai tariame „lucidinis sapnas“ galvojam apie sapną, kuriame žmogus suvokia, kad sapnuoja.
 
Bent kartą gyvenime tai patyrę yra 60 proc. piliečių. 30 proc. lucidinius sapnus susapnuoja keletą kartų per metus. 10 proc. nuolat. O 1-2 proc. teigia, kad tai įvyksta net kelis kartus per savaitę.
 
Pastaba norintiems savarankiškai giliau temon įlįsti: lietuviškoje mokslinėje ir net pop. literatūroje terminą „lucidinis“ dažnai rasite pakeistą sąvoka „sąmoningas sapnavimas“. Europoje gyvenantys šito reiškinio tyrėjai savo darbuose atrodo laisvesni nei jų kolegos kitose pasaulio vietose ir teigia, kad lucidiniai (arba sąmoningi) sapnai suteikia ne tik unikalią galimybę tyrinėti pasąmonę, bet ir spręsti medicinines problemas bei (?) mėgautis kūrybine laisve.
 
Bet tema yra gana reta. Todėl šito rašinio tikslas – ne tik susidomėjimą, bet ir pačius lucidinius sapnus sukelti. Pirmiausia dėl to, kad aktyvintumėte savo suvokimus ir pagreitintumėte bet kurių sprendimų priėmimą. Nes – mokslininkai tai jau įrodė – lucidinė saviitaiga visas smegenų sritis skatina dirbti intensyviau. (Techniką jau įvaldžiusieji tuos sapnus štai taip mato: labai ryškus vaizdas; stiprus realybės pojūtis; neįprastai aiškus (?!) mąstymas ir... euforija arba nuostaba, pagaliau supratus, kad tai viso labo tik sapnas).
 
Psichologams ir psichiatrams lucidiniai sapnai padeda tyrinėjant emocijas, baimes, konfliktus. Turi ką šioje sferoje veikti ir filosofai, ir net sportininkai.
 
O mūsų temon vis dar „neįsikertantiems“ – gyvenimiškieji (na, nelabai gyvenimiški, nes yra iš sapnų pasaulio) pavyzdžiai.
 
Vienas dažnesnių momentų yra pats pirmasis supratimas: „supratau, kad sapnuoju“. Ryškus lucidinio sapno pavyzdys, kurį ne vienas esame patyręs, – skraidymo istorijos: pradžioje sunku pakilti, bet tereikia „patikėti“, kad gali ir jau kyli. Liguistas ir nelabai pozityvus pavyzdys – „netikras prabudimas“: žmogus mano, kad prabudo, keliasi iš lovos, vaikšto po namus ir tik tada supranta, kad... vis dar sapnuoja. O tokių lucidinių sapnų gėris (ir noras vis dažniau į juos pasinerti) kyla dėl emocijų, kurias tuose sapnuose patiriame, stiprumo: tai – stipri ramybė, stiprus laisvės jausmas ir net stipri – kitokia, nei gyvenime – meilė.
 
Ne vienas jūsų apie „sąmoningus sapnus“ galbūt pirmąsyk išgirdo. Bet neklaidinome jūsų teigdami, kad tik dabar lucidiniai sapnai mokslą ėmė dominti. Užuomazgos iš toli ateina. Pirmosios mintys – net iš senovės Indijos filosofinių traktatų Upanišadų. Yra užsiminę apie tai ir graikų mąstytojai ir savo kūriniuose net garsusis Peru antropologas bei rašytojas Karlosas Kastaneda. Nelengva patikėti šio rašytojo instrukcijomis, kaip pasišaukti sąmoningus sapnus. Bet bandyti galite.
 
Nustatykite žadintuvą taip, kad pabustumėte po 4-6 valandų miego. Kuo detaliau prisiminkite naujausią savo sapną, atkreipdami dėmesį į įvykius, kurie galėjo vykti tik sapne. Tada ištarkite tokią frazę: „Kai sapnuosiu kitą sapną, suprasiu, kad tai – tik sapnas.“ Tada pasistenkite kuo greičiau vėl užmigti, su noru naujausiame sapne tapti sąmoningais...
 
Sunkiai šitąja „instrukcija“ patikėjote ne tik Jūs, bet ir šito rašinio autorius. O štai, mokslo apžvalgininkas N.Foksas viename straipsnių žurnale „Annals of Medicine and Surgery“ rašo, kad būtent šis K.Kastanedos metodas sapnuose jam leido išvengti priešo kulkos, ir užsisakyti „nuo pasivaikščiojimo Marse iki audringo romano su kino žvaigžde...“ Negana to, straipsnio išvadose teigiama, jog lucidiniai sapnai – veiksminga ir pasitvirtinusi priemonė, gydant ligonius, patyrusius traumines patirtis. Tiesa, dažniau psichologines nei fizines.
 
Bet gyvenimas veik visuomet yra dvilypis: „prakapsčius“ malonumų sluoksnį neretai išlenda ir nelabai smagūs dalykai. Ką blogo gali slėpti lucidiniai sapnai?
 
Teks išgirsti dar vieną tarptautinių žodžių derinuką – neadaptyvus eskapizmas. Paprastais žodžiais tai įvardintumėm. Kaip pabėgimo nuo realybės būdą, kuris trukdo gyvenimui, sveikatai ar problemų sprendimui. Bet ar yra tame kas nors naujo ir nežinomo? Žinoma, kad ne, nes tai tas pats kas valandų valandas „sėdėti“ socialiniuose tinkluose, perdėtos svajos ar besaikis tam tikrų medžiagų vartojimas, siekiant „atsijungti“ nuo realybės.
 
O dabar dar – pozityvas. Tai, ką pasakojo sąmoningus sapnus sapnavusieji.
 
Disko metikas susapnavo, kaip metimo finale teisingai pastatyti atraminę koją. Bioenergetikas atkreipė dėmesį į tai, kad sąmoninguose sapnuose niekada nebūna tikrų veidrodžių. Psichologas teigia, kad smegenys realybę ir sąmoningus sapnus suvokia vienodai, todėl bet kurio „pamokėlės“ prisimenamos ir vėliau pritaikomos. O psichiatrai deda tvirtą antspaudą: lucidiniai sapnai nėra nuokrypis ar psichinė liga. Ir tai visiškai nereiškia, kad žmogus prarado ryšį su realybe.
 
Tad mokytis TAIP sapnuoti ar ne?
Jei iki šiol tokių sapnų nesapnavote, gal jums to ir nereikia? O gal tiesiog tokių sapnų neprisimenate? (Ir čia – nieko blogo, jei esate ne menininkas.)
 
O jei ne menininkas, bet lucidiniai sapnai vos ne kasdien Jus lydi?
 
Tuomet už įgimtą gebėjimą turite dėkoti apvaizdai. Mat specialaus ir gimto gebėjimo reikia net ir ausis pakrutinti: vieni tai padaro iškart ir be vargo, o kitiems – niekada nepasiseka.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!