DI jau šiandienos medicinoje
 
„Dirbtinis intelektas jau tampa sveikatos sistemos kasdienybe. Klausimas šiandien nebėra, ar jis bus naudojamas, o kaip jį diegsime atsakingai, saugiai ir taip, kad kuriama vertė būtų naudinga ir pacientams, ir specialistams. Technologijų raidos nesustabdysime, todėl mūsų užduotis yra suprasti jų galimybes, įvertinti rizikas ir pasirengti pokyčiams“, – sako Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.
 
Siekdami skatinti atsakingą dirbtinio intelekto taikymą sveikatos priežiūroje, forumo rengėjai į diskusiją, vykusią Respublikinės Klaipėdos ligoninės reabilitacijos filiale „Pušynas“, subūrė gydymo įstaigų vadovus, sveikatos priežiūros specialistus, technologijų ekspertus ir kitų sričių profesionalus. Forume aptartos praktinės dirbtinio intelekto taikymo galimybės, duomenų saugos klausimai, teisiniai aspektai bei technologijų poveikis sveikatos priežiūros organizavimui.
 
„Sveikatos priežiūros sistemoje dirbame su jautriais žmogaus duomenimis, todėl diegiant dirbtinio intelekto sprendimus ypatingą dėmesį turime skirti duomenų apsaugai, etikai ir aiškioms naudojimo gairėms. Kartu svarbu nepamiršti, kad technologijos yra priemonė, o ne tikslas pats savaime. Jos turi padėti specialistams efektyviau organizuoti darbą, greičiau pasiekti reikalingą informaciją ir daugiau dėmesio skirti pacientui. Dirbtinis intelektas gali sustiprinti žmogaus galimybes, tačiau jis nepakeis profesinės kompetencijos, klinikinio sprendimo ir atsakomybės. Todėl tokios diskusijos reikalingos tam, kad sveikatos sektorius technologinius pokyčius pasitiktų pasirengęs“, – teigia D.Steponkus.
 
Nacionaliniame sveikatos vadybos forume pranešimą skaitęs sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas sako, kad dirbtinis intelektas jau tapo kasdienybės dalimi, tačiau jo taikymui sveikatos sistemoje vis dar trūksta aiškių taisyklių, finansavimo mechanizmų ir sistemingų mokymų, todėl specialistams kyla nemažai praktinių klausimų.
 
„Norėtųsi, kad patikimi įrankiai būtų naudojami šalies mastu. Konferencija, sutraukusi įstaigų vadovus, puiki vieta apie tai diskutuoti. Jie labiausiai supranta, kaip gydymo įstaigos turi veikti sveikatos sistemoje, mato jos strategiją, viziją. Aiškiai užčiuopdami didelę sveikatos specialistų trūkumo problemą, su tuo susijusį gydytojų perdegimą, matome, kad tai reikalinga tvarkyti. Skatinčiau labiau investuoti į dirbtinio intelekto įrankius, kurie mažintų administracinę naštą, atlaisvintų rankas sveikatos priežiūros specialistams, o jie turėtų daugiau laiko tiesioginiam darbui, pacientų konsultacijai, bendravimui. DI įrankių – tūkstančiai, nemažai jų skirti darbo kokybei padidinti. Vis dėlto šiandien mūsų šalies gydytojams reikėtų įrankių, mažinančių biurokratiją“, – įžvalgomis dalijasi viceministras.


 
DI: koks lieka gydytojo vaidmuo?
 
„SwiilssHealix GmbH“ ir „AICEBERG Sagl“ bendraįkūrėjas dr. Mindaugas Plieskis akcentavo, kad dirbtinis intelektas sveikatos priežiūroje pirmiausia gali reikšmingai sumažinti administracinę naštą medikams ir suteikti galimybę daugiau laiko skirti pacientui. Pasak jo, tarptautiniai tyrimai jau rodo itin aukštą kai kurių DI sistemų tikslumą diagnostikos bei klinikinių sprendimų srityse, o dalis pacientų vis labiau pasitiki technologijų generuojamomis rekomendacijomis.
 
Anot dr. M.Plieskio, sveikatos sistema artėja prie pokyčio, kuriame dirbtinis intelektas taps vis svarbesne pacientų konsultavimo ir sprendimų priėmimo proceso dalimi. Tyrimai taip pat rodo, kad jaunesnė karta vis dažniau yra linkusi pirmiausia kreiptis į skaitmeninius sprendimus, o ne tiesiogiai į gydytoją. Jo vertinimu, ryškesnis lūžis sveikatos sistemoje gali įvykti apie 2030-2035 metus.
 
„Tai neišvengiama: turime suprasti, kad ilgainiui naujoji karta pas fizinį gydytoją greičiausiai eiti nebenorės ir labiau bus linkusi pasitikinėti DI, o ne žmogaus nustatyta diagnoze“, – tikina advokatų kontoros TEGOS partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka.
 
Vis dėlto forumo diskusijose ne kartą akcentuota, kad sveikatos priežiūroje technologinė pažanga nepanaikina žmogiško ryšio svarbos. Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas D.Steponkus auditorijai pateikė klausimą: jei pacientas galėtų rinktis tarp dirbtinio intelekto konsultacijos ir gyvo pokalbio su gydytoju, kam teiktų pirmenybę? Auditorijos reakcija parodė, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms žmonėms vis dar išlieka svarbus tiesioginis kontaktas, pasitikėjimas ir žmogiškas santykis.
 
Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė dr. Daiva Zagurskienė taip pat pabrėžė, kad dirbtinis intelektas nepakeis slaugos profesijos esmės. Pasak jos, pacientai gydymo patirtį dažnai prisimena ne tik per atliktas procedūras, bet ir per žmogišką santykį, saugumo jausmą bei empatiją.
 
„Jei kalbėsime apie dvasinę ir socialinę gerovę, kažin ar yra sukurta formulė, kaip išgauti empatiją ir pasitikėjimą“, – svarsto dr. D.Zagurskienė.
 
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad dirbtinis intelektas gali tapti svarbia pagalbine priemone srityse, kuriose reikalingas tikslumas, aiškumas ir greitas informacijos apdorojimas. Todėl vienu svarbiausių uždavinių tampa atsakingas kompetencijų ir veiklų perskirstymas integruojant technologinius sprendimus į kasdienę praktiką.
 
Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras, gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį ir į kitą pusę – kai kurie dirbtinio intelekto modeliai jau geba kurti itin empatiško bendravimo įspūdį, todėl psichikos sveikatos srityje ateityje gali kilti papildomų etinių ir profesinių iššūkių.


 
Keisis ne darbo kiekis, o jo pobūdis
 
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, gydytojas anesteziologas reanimatologas Aurimas Pečkauskas įsitikinęs, kad dirbtinis intelektas sveikatos sistemoje pirmiausia gali padėti mažinti administracinę naštą, efektyviau organizuoti procesus ir racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius. Pasak jo, tai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų technologinių pokyčių, galintis iš esmės keisti darbo organizavimo principus gydymo įstaigose.
 
A.Pečkausko teigimu, kartu su technologijomis turi keistis ir organizacijų lyderystė. Vadovams nebeužtenka vien priimti sprendimus – svarbu kurti aplinką, kurioje darbuotojai būtų skatinami saugiai ir atsakingai naudoti naujus įrankius, eksperimentuoti bei ugdyti technologinį raštingumą.
 
Panašią mintį išsakė ir „SwiilssHealix GmbH“ bei „AICEBERG Sagl“ bendraįkūrėjas dr. M.Plieskis. Pasak jo, organizacijos požiūrį į technologinius pokyčius pirmiausia formuoja vadovai, todėl būtent jų gebėjimas suprasti ir praktiškai taikyti dirbtinio intelekto sprendimus tampa vienu svarbiausių pokyčių veiksnių.
 
Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragino į dirbtinį intelektą žvelgti racionaliai ir kritiškai. Jo teigimu, technologijos neturėtų pakeisti žmogaus sprendimo, atsakomybės ir lyderystės. Pasak A.Dulkio, mokslas iki šiol neturi visų atsakymų apie žmogaus sąmonę, sprendimų priėmimo procesus ir patį žmogaus intelektą, todėl dirbtinio intelekto galimybės neturėtų būti suprantamos kaip visiškas žmogaus pakaitalas. Profesoriaus vertinimu, dirbtinio intelekto įtaka organizacijose priklausys nuo to, kiek atsakingai ir sąmoningai pačios organizacijos pasirinks jį integruoti į savo veiklą.
 
A.Dulkys atkreipė dėmesį, kad organizacijose neretai vis dar susiduriama su paradoksu – šalia pažangių skaitmeninių sistemų tebenaudojami pertekliniai popieriniai procesai. Pasak jo, vien technologijų įsigijimas savaime dar nesukuria didesnio efektyvumo, jei kartu neperžiūrimi darbo principai ir organizacinė kultūra.
 
Profesorius taip pat pabrėžė, kad didelė dalis darbuotojų dirbtinio intelekto įrankiais jau naudojasi kasdienėje veikloje, tačiau dažnai tai vyksta nesant aiškių taisyklių ir saugios infrastruktūros. Todėl viena svarbiausių užduočių organizacijoms šiandien – užtikrinti atsakingą duomenų apsaugą ir sudaryti darbuotojams galimybes saugiai testuoti bei praktiškai pažinti naujus sprendimus.
 
„Nors žinome taisyklę, kad negalime disponuoti paciento duomenimis, yra žmonių, kurie naudodamiesi DI programėlėmis net nesupranta, kad pažeidžia paciento teises, disponuoja jo duomenimis. Jei vadovai nesukurs saugios darbo aplinkos, vieną dieną tai gali sukelti skaudžių pasekmių“, – įspėja pašnekovas.
 
Pasak A.Dulkio, dirbtinis intelektas nebūtinai sumažins specialistų darbo krūvį – tikėtina, kad dalį administracinių užduočių pakeis sudėtingesnis, daugiau kompetencijos, dėmesio pacientui ir emocinių resursų reikalaujantis tiesioginis darbas.
 
„Tyrimai atskleidžia kognityvinį paradoksą – gydytojams ir kitų sričių specialistams DI darbo nesumažins. Darysite patį kompetentingiausią ir giliausio mąstymo reikalaujantį darbą. Jei dėl sumažėjusios dokumentacijos sutaupysite laiko, jį skirsite bendravimui su pacientu. O mokslas sako, jog bendravimas su pacientu atima daugiau energijos, nei žiūrėjimas į kompiuterį. Jei manome, kad gydytojus išvaduosime nuo papildomo krūvio, įtampos ir streso, darbuotojams krūvis išaugs kitu aspektu: tiesioginio gydytojo darbo dabar teks visa jo dalis, gydytojai bus priversti aptarnauti daugiau pacientų, kas pareikalaus daugiau energijos“, – kalba A.Dulkys.
 
Už sprendimus atsakomybė išlieka gydytojui
 
Su naujomis technologinėmis galimybėmis sveikatos sistemoje neišvengiamai kyla ir klausimų apie atsakomybę, sprendimų priėmimo ribas, duomenų naudojimą bei žmogaus vaidmenį gydymo procese. Todėl diskusijos apie dirbtinio intelekto diegimą šiandien neatsiejamos nuo etikos, teisės ir vadybos sprendimų.
 
Nors daugelį rekomendacijų ar vertinimų gali generuoti dirbtinis intelektas, teisininkai pabrėžia, kad galutinė atsakomybė vis dar tenka gydytojui. Todėl vienu svarbiausių klausimų išlieka aiškus DI teisinis reglamentavimas: kiek gydytojas gali remtis technologijos siūlomais sprendimais, kada jis privalo juos vertinti kritiškai ir kokia atsakomybė kyla priimant galutinį sprendimą.
 
Advokatų kontoros TEGOS vyresnysis teisininkas Rokas Kazakevičius akcentavo, kad dirbtinis intelektas negali pakeisti profesinio vertinimo ir klinikinio sprendimo.
 
„Turite galvoti savo galva. Tai jūsų kailis“, – diskusijoje kalbėjo R.Kazakevičius.
 
Pasak jo, dirbtinis intelektas turėtų būti vertinamas kaip pagalbinė priemonė, kurios veikimą ir pateikiamus rezultatus gydytojas privalo suprasti bei kritiškai įvertinti. Jei DI siūlomas sprendimas nesutampa su specialisto vertinimu, gydytojas gali juo nesivadovauti, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas.
 
„Svarbu suprasti, kokį įrankį naudoji ir iš kur jis gauna duomenis. Net ir nesant aiškaus reguliavimo, kilus žalai pacientas pirmiausia kreipsis į gydymo įstaigą. Todėl aklas pasitikėjimas DI sprendimais, jų nevertinant kritiškai, būtų kraštutinumas“, – teigė R.Kazakevičius.
 
Anot jo, dirbtinio intelekto integracija sveikatos sistemoje kol kas vyksta sparčiau nei teisinio reguliavimo pokyčiai. Europos tyrimai rodo, kad gydymo įstaigas dažnai stabdo ne tik technologiniai, bet ir teisiniai neapibrėžtumai bei papildomos atsakomybės rizikos.
 
R.Kazakevičiaus vertinimu, siekiant užtikrinti saugų ir nuoseklų DI taikymą gydymo įstaigose, didesnį vaidmenį turėtų prisiimti valstybės institucijos – rengti aiškias gaires, formuoti standartizuotą praktiką ir padėti organizacijoms orientuotis sparčiai besikeičiančioje reguliacinėje aplinkoje.
 


Duomenys – pagrindas DI plėtrai
 
Sveikatos apsaugos viceministras D.Naumovas pristatė europinį projektą, skirtą radiologinių ir kitų medicininių vaizdų dalijimosi infrastruktūros plėtrai. Projekto metu investuojama į gydymo įstaigas partneres, kurios diegia ar planuoja diegti dirbtinio intelekto sprendimus diagnostikos ir duomenų analizės srityse.
 
Pasak viceministro, metų pabaigoje ministerija taip pat planuoja pristatyti naują iniciatyvą, kuri skatintų gydymo įstaigas nuosekliau standartizuoti ir struktūrizuoti turimus duomenis. Įstaigoms, užtikrinančioms kokybišką duomenų valdymą, būtų numatytos papildomos finansavimo galimybės.
 
„Norėdami dirbti su dirbtiniu intelektu, turime turėti tikslius ir kokybiškus duomenis, nes būtent jie tampa šių sistemų pagrindu. Siekiame, kad DI sprendimai būtų vystomi remiantis mūsų šalies populiacijos duomenimis, o ne pvz. Kinijos ar JAV, nes skirtingų regionų ir visuomenių sveikatos rodikliai gali reikšmingai skirtis“, – aiškino D.Naumovas.
 
Viceministras taip pat pabrėžė, kad šiuo metu didelė dalis investicijų nukreipiama į e. sveikatos sistemų stiprinimą, siekiant užtikrinti duomenų suderinamumą, kokybę ir saugų jų panaudojimą ateities technologijoms.
 
Savo ruožtu Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus teigė, kad gydymo įstaigos palaipsniui investuoja į dirbtinio intelekto sprendimų testavimą ir praktinį pažinimą.
 
„Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje jau naudojame tam tikrus DI sprendimus, ieškome praktinių jų pritaikymo galimybių, sudarome darbuotojams sąlygas saugiai juos išbandyti ir įsitraukti į technologinių pokyčių procesą“, – sako D.Steponkus.
Pasak jo, dirbtinio intelekto plėtra gydymo įstaigoms gali tapti ne tik papildomų investicijų reikalaujančia sritimi, bet ir naujomis galimybėmis dalyvauti moksliniuose tyrimuose, inovacijų kūrime bei tarptautiniuose projektuose.
 
„Turime didelį potencialą prisidėti prie mokslinių tyrimų ir naujų technologijų kūrimo, naudojant teisės aktų nustatyta tvarka nuasmenintus duomenis. Tai gali kurti vertę pacientams, mokslui ir pačioms gydymo įstaigoms“, – teigė ligoninės vadovas.
Dirbtinis intelektas sveikatos sistemoje šiandien jau nebėra ateities vizija, tai yra realybė, keičianti darbo organizavimo principus, specialistų vaidmenį ir požiūrį į pacientų priežiūrą. Tačiau forumo diskusijos dar kartą parodė, kad technologinė pažanga savaime nesukuria pažangos, jai būtini aiškūs sprendimai, atsakinga lyderystė, duomenų sauga ir gebėjimas išsaugoti tai, kas medicinoje vis dar išlieka svarbiausia – žmogaus kompetencija, pasitikėjimas ir santykis su pacientu.