Sprendimai be analizės?
 
„Medicinoje rimti sprendimai nepriimami be diagnostikos – pirmiausia renkame duomenis, vertiname simptomus, nustatome diagnozę, parenkame gydymą ir stebime rezultatą. Tačiau sveikatos politikos ir teisėkūros srityje kartais elgiamės priešingai – pirmiausia priimame sprendimą, o tik po to žiūrime, kokias pasekmes jis sukėlė“, – kalbėjo L.Šukytė-Korsakė.
 
Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė priminė priemokų reformos svarstymą. Pasak jos, į procesą buvo įtrauktos daugiau kaip šešios dešimtys organizacijų, pateikusių išsamias ir kokybiškas pastabas. „Buvo paimta visa puokštė organizacijų ir subendrinta labai rimtų, kokybiškų pastabų su labai konkrečiais klausimais – ir gavo vieną atsakymą: nepritarti, nes reforma ir taip padidins paslaugų prieinamumą ir geriau užtikrins pacientų teises.“
 
Seimo kontrolierių rekomendacijas ministerija taip pat atmetė – E.Leonaitė tą atsakymą pavadino „vienu iš formaliausių, kurį yra tekę gauti.“
 
Dvidešimt metų „Investors' Forum“ sveikatos darbo grupei vadovaujanti teisininkė Rūta Karpičiūtė atkreipė dėmesį, kad 99 proc. sprendimų sveikatos srityje priimami ne Seime, o ministro arba Ligonių kasos direktoriaus įsakymais – be parlamentinės diskusijos.
 
„Socialiniai partneriai sako pagrįstas, iš praktikos kylančias pastabas. Išklausoma, bet „ačiū, viso gero“, ir vis tiek padaroma savaip. Jeigu nuoširdžiai į pastabas įsižiūrėtų ir išdiskutuotų, klaidų būtų gerokai mažiau“, – kalbėjo ekspertė.
 
Atsakė vienu sakiniu
 
Panašios patirties turi ir Klaipėdos atstovai.
 
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Tarybos pirmininkė prof. dr. Lolita Rapolienė pasakojo, kad Vakarų Lietuvoje vienam šeimos gydytojui tenka beveik 250 pacientų daugiau nei šalies vidurkis, pas specialistą laukiama iki dviejų savaičių, o kai kuriose įstaigose specialistų trūkumas siekia net 70 proc.
 
Norėdamas spręsti šią problemą, universitetas per pusantrų metų parengė šeimos medicinos rezidentūros programą, ją patvirtino senatas, palaikė profesinės asociacijos. Taip pat suderintos klinikinės bazės su regiono ligoninėmis ir klinikomis. Kreipusis dėl išvados, ministerija atsakė vienu sakiniu: Vilniaus universitetas ir LSMU visiškai užtikrina poreikį.
 
„Tai prieštarauja pačios ministerijos duomenims – jei poreikis užtikrintas, kodėl kasmet didinamas rezidentų skaičius? Ir kodėl to didinimo negali turėti Klaipėdos universitetas?“ – klausė L.Rapolienė. Ji priminė: užsienio tyrimai rodo, kad gydytojai, studijavę regione, ten ir lieka – 50–80 procentų atvejų. Iš LSMU į regionus šiandien keliauja trys procentai.
 
Profesorė pabrėžė, kad ministerijos prašė ne pritarimo programai, o tik išvados dėl specialistų poreikio – be jos universitetas negali net pradėti akreditacijos procedūros. Pirmą raštą ministerijai išsiuntė dar 2025-ųjų spalį, priminimą – gruodį, dar kartą kreipėsi balandį. Gegužės pradžioje gavo atsakymą: nepritariama.
 
„Programos kokybės niekas nevertino – ji net nepasiekė akreditacijos institucijos“, – sakė L.Rapolienė.
 
Parašyta, bet neveikia
 
Anot „Diabeto IQ“ vadovės Dovilės Byčienės, teisės aktai numato, kad naujai diagnozuoti cukrinio diabeto pacientai turi būti mokomi valdyti savo ligą, tačiau realybė – kitokia.
 
„Trys iš keturių pacientų per pirmus tris mėnesius slaugytojo diabetologo taip ir nesulaukia. Visoje šalyje mokymą realiai teikia apie penkiolika specialistų – daugiausia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Regionuose – juodos dėmės. Klaipėdos regione dirba vienas vaikų endokrinologas, ir ne pilnu etatu.“
 
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet LSMU vaikų endokrinologijai neskyrė nė vienos rezidentūros vietos.
 
Diskusijos dalyviams D.Byčienė pristatė Higienos instituto parengtą mokomąją medžiagą ugdymo įstaigoms apie diabetą. Joje – dirbtinio intelekto sukurtos nuotraukos, Lietuvoje neregistruoti prietaisai, klaidinantys nurodymai, kaip valdyti insulino pompas. „Medžiagą rengė medikai, bet ne vaikų endokrinologai ir ne slaugytojai diabetologai – pacientų organizacijų niekas neklausė“, – komentavo D.Byčienė.
 
„Pacientai neprašo privilegijų. Jie prašo, kad valstybė vykdytų tai, ką jau pati yra įrašiusi į teisės aktus, Vyriausybės programą ir politinius pažadus, – pabrėžė organizacijos vadovė. – Sveikatos teisėkūros kokybė matuojama ne priimtų dokumentų skaičiumi, bet tuo, ar žmogus, kuris turi diagnozę, nelieka vienas arba su keliais lankstinukais, gautais ugdymo įstaigoje.“
 
Paprašytas pakomentuoti pranešėjų keliamas problemas, renginyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Arnomedas Galdikas tepasakė: „Šioje situacijoje yra teisiniai dalykai, ir aš tikrai šiuo metu neturiu įpareigojimų ir tokios galimybės atsakyti šiai dienai.“
 
Diskusiją užbaigė teisės ekspertas Andrejus Rudanovas, pažadėjęs parengti rezoliuciją ir adresuoti ją Sveikatos reikalų komitetui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!