Deja, vietoj realių kliūčių šalinimo, dalis visuomenės ir toliau lieka susikoncentravusi į mizoginiškas klejones apie tai, kaip reikėtų grįžti į XIX a. ir paversti moteris inkubatoriais, atmetant jų pasirinkimo laisvę neturėti vaikų arba nekreipiant dėmesio į realias kliūtis, su kuriomis susiduria norinčios susilaukti palikuonių.
Apie dalį pastarųjų moterų – šis tekstas.
 
Neseniai publikuota JAV visuomeninio transliuotojo NPR analizė atskleidžia įdomią tendenciją – nemažai moterų gimdo sulaukusios keturiasdešimties ar daugiau, ir jos tai daro nesudariusios santuokos. 1993 m. tokių gimdančių moterų JAV buvo apie 10 000. Per trisdešimt metų šis skaičius išaugo beveik keturis kartus ir pasiekė 39 000. Tai maždaug vienas procentas nuo visų 2023 metais gimusių kūdikių JAV. Kitaip tariant, vienas iš šimto kūdikių, gimusių Valstijose, gimsta vyresnems, santuokos nesudariusioms moterims.
 
Nors tikslios informacijos, kokia dalis šių moterų ne tik gyvena nesusituokusios, bet ir neturi partnerio ar partnerės, nėra, vis dėlto manoma, kad didesnė šių moterų dalis motinystės atsakomybę prisiima vienos.
 
Ką indikuoja toks šuolis?

Pirmiausia, kad daliai moterų JAV išaugo pagalbinio apvaisinimo procedūrų prieinamumas. Statistiniai duomenys rodo, kad šią grupę daugiausia sudaro išsilavinusios, dažnai magistrą ar dar aukštesnį mokslinį laipsnį įgijusios moterys. Jos gauna gerus atlyginimus, todėl darbovietės joms garantuoja ir gerą sveikatos draudimą, galintį padengti 15 000 – 30 000 JAV dolerių siekiančias pagalbinio apvaisinimo sąskaitas. Didesnės nei vidutinės pajamos leidžia ramiau jaustis ir dėl ateities – vaikų gimimas reiškia ir papildomas išlaidas, gaunant aukštas stabilias pajamas, tokios išlaidos gąsdina mažiau.
 
Nors JAV šiuo metu valdo konservatyvi administracija, tačiau dar praėjusių metų rudenį prezidentas Donaldas Trumpas pripažino, kad pagalbinis apvaisinimas Jungtinėse Valstijose nėra pakankamai prieinamas ir žadėjo mažinti nevaisingumo gydymui reikalingų vaistų kainas.
 
JAV pavyzdys nėra anomalija ar išimtis Vakarų pasaulyje. Greičiau priešingai. Viešinišų, partnerių neturinčių pacienčių skaičiaus didėjimas pagalbinio apvaisinimo klinikose stebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, 2019 m. Jungtinėje Karalystėje tokios pacientės sudarė 4 proc. visų klienčių (4,02 proc.), 2023 m. šis skaičius jau siekė beveik 7 proc. (6,97 proc.).
 
Ar Lietuvoje išnaudojama ši gimstamumo didinimo galimybė? Deja, bet ne.

Praėjusių metų balandį Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo antikonstitucišku pripažino Pagalbinio apvaisinimo įstatymo dalį, kuria ribojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos vienišoms moterims, negalinčioms susilaukti vaikų dėl medicininių priežasčių. Teismas nurodė pataisyti įstatymą per vienerius metus. Nors terminas eina į pabaigą, bent viešojoje erdvėje apie tokias pataisas kol kas nieko negirdėti. Vis dėlto, net ir įgyvendinus Konstitucinio Teismo nutarimą, lieka moterų grupė, kuriai šios paslaugos, nepaisant jų noro ir pasirengimo susilaukti vaikelio, liks tik svajonė.
 
Tai moterys, kurios kurios medicininiu požiūriu yra sveikos, tačiau neturi partnerio, su kuriuo galėtų susilaukti vaikelio. Šiai visuomenės grupei valstybė ir toliau atsuka nugarą: jos priverstos ieškoti mokamų paslaugų mūsų kaimyninėse šalyse arba apskritai atsisakyti galimybės susilaukti vaikų.
 
Kiek vienišų moterų Lietuvoje, kurios kad ir pasiekusios karjeros brandą, gali sau leisti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų galinčias siekti pagalbinio apvaisinimo paslaugas? Nedidelė.
 
JAV – gerokai turtingesnė visuomenė, tad moterų, kurios ryžtųsi solo tėvystei gali būti daugiau (nepamirškime, kad vienišos mamos ir tėvai Lietuvoje dažnai susiduria su skurdo rizika, kita vertus, Lietuvoje valstybės išlaikomi darželiai bei kitos paslaugos paprastai labiau prieinami nei JAV).
Lietuvoje kasmet gimsta apie 20 000 kūdikių. Ir jei vis dėlto jei pabandytume išvesti paralelę su Valstijomis, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos ir šių paslaugų suteikimas toms, kurios nori susilaukti vaikų, kasmet galėtų padėti gimti maždaug 200 kūdikių Lietuvoje.
 
Jei esame nuoširdžiai susirūpinę gimstamumu Lietuvoje, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos turėtų keliauti į artimiausią Seimo sesiją ir būti priimtos vienbalsiai.
 
Tik ar esame? Ar nėra taip, kad didelei daliai visuomenės daug įdomiau aiškinti, kas ir su kuo turi susilaukti vaikų, kaltinti moteris dėl gimstamumo mažėjimo, o ne realiai spręsti problemą?