Ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes
 
Onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė L.L.Griciūtė karjerą skyrė vėžio prevencijai ir ankstyvai diagnostikai. Šias temas tęsė ir aštuntoji jos vardu pavadinta konferencija.
 
„Šiandien turime pažangias diagnostikos priemones ir vis daugiau galimybių tobulinti gydymą. Bet svarbus ne tik gydymas – ne mažiau reikšminga prevencija ir žmogaus gyvenimo kokybė po ligos“, – sveikindamas susirinkusius konferencijos dalyvius kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
 
NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad anksti nustačius vėžį, pacientas gali išgyventi penkeriais ar net dešimčia metų ilgiau, o ketvirtoje stadijoje išgyvenamumas tesiekia maždaug 10 proc.
„Klausimas ne ar vėžys yra, o kada jį nustatysime – anksti ar vėlai. Skirtumas gali siekti net dešimt gyvenimo metų“, – pabrėžė direktorius.
 
Pasak jo, ankstyvą vėžį gydyti ne tik efektyviau, bet ir pigiau, o išsaugoti metai dažniausiai būna kokybiški – žmogus gyvena įprastą gyvenimą, užuot nuolat lankęsis gydymo įstaigose.
 


Sieks vieningo vėžio centro
 
Pati ankstyvos diagnostikos sistema Lietuvoje brendo beveik šimtmetį. Apžvelgdama Nacionalinio vėžio instituto istoriją, Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė pabrėžė, kad šalis onkologijos srityje niekada neatsiliko nuo Vakarų Europos.
 
Pirmasis onkologijos institutas Europoje atidarytas 1926 metais Paryžiuje – tai iki šiol veikiantis Gustave'o Roussy institutas. Vienos institutas įkurtas 1931-aisiais, Varšuvos Radiumo institutas – 1932-aisiais. Vilniuje onkologinė ligoninė su institutu Polocko gatvėje duris atvėrė 1931 metais. „Jau tada buvo suvokiama mokslo ir gydymo vienovė“, – akcentavo dr. G.Smailytė.
 
Vėlesniais dešimtmečiais institutas plėtėsi ir stiprėjo: 1957 metais įsteigtas nepriklausomas mokslinių tyrimų institutas, o 1979-aisiais baigtas statyti naujas pastatų kompleksas – tuo metu Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalių valstybe, turinčia modernią onkologijos infrastruktūrą. Atkūrus nepriklausomybę atsivėrė platesnės tarptautinio bendradarbiavimo galimybės, o 2014 metais priimtas Nacionalinio vėžio instituto įstatymas ir gautas Europos Vėžio institutų organizacijos akreditacijos sertifikatas.
 
2025 metais dėl teisinio reguliavimo klinikinė veikla perduota Santaros klinikoms – įsteigtas Nacionalinis vėžio centras, o institutas liko mokslo įstaiga be klinikos.
 
„Tai atrodo kaip žingsnis atgal, kai Europoje akcentuojama mokslinių tyrimų integracija į kliniką“, – pripažino dr. G.Smailytė, tačiau ragino žvelgti į priekį: ateityje institutas, Santaros klinikos ir Vilniaus universitetas turėtų susijungti į vieną Europos lygiu akredituotą visapusišką vėžio centrą.
 
Ragina vertinti genetinę riziką
 
Kodėl vieni žmonės vėžiu suserga jauni, o kiti – tik sulaukę garbaus amžiaus? Apie tai konferencijoje kalbėjo genetikė doc. dr. Rasa Sabaliauskaitė, pabrėžusi, kad vertinant ligos riziką svarbiausia atskirti paveldimą ir sporadinį vėžį.
 
Paveldimi navikai sudaro apie dešimtadalį visų atvejų. Juos lemia genetinės mutacijos, organizme esančios nuo gimimo, todėl liga dažniausiai išsivysto anksčiau – 30-50 metų amžiuje. Sporadinio vėžio atveju genetiniai pakitimai kaupiasi pamažu per gyvenimą, todėl navikai dažniausiai nustatomi vyresniame amžiuje, sulaukus 60-70 metų.
 
Apie galimą paveldimą vėžį, anot genetikės, gali įspėti keli požymiai: liga diagnozuojama jauname amžiuje, tas pats navikas kartojasi šeimoje, vienam žmogui nustatomi keli pirminiai navikai arba diagnozuojamas retas auglys. Tokiais atvejais pacientą būtina siųsti konsultacijos pas genetiką.
 
Dažniausiai tiriami BRCA1 ir BRCA2 genai, siejami su krūties ir kiaušidžių vėžiu. Nustačius BRCA1 mutaciją, tikimybė moteriai per gyvenimą susirgti krūties vėžiu gali siekti 60-90 procentų, todėl rekomenduojama intensyvesnė stebėsena – ultragarsiniai tyrimai, mamografija, magnetinio rezonanso tomografija. Kai kuriais atvejais svarstoma ir profilaktinė operacija, nors, pasak genetikės, dėl jos būtinybės vis dar diskutuojama.
 
Pranešime pristatyta ir poligeninės rizikos balo sistema – genetinio polinkio vertinimas pagal žmogaus genetinį profilį. Šis metodas jau taikomas praktikoje ir leidžia tiksliau planuoti patikrą: krūties vėžio skriningą optimizuoti iki 24 proc., storosios žarnos vėžio – iki 27 proc.
 
„Ilgą laiką gydėme pagal ligos lokalizaciją, dabar pereiname prie gydymo pagal genetinį profilį“, – sakė doc. dr. R.Sabaliauskaitė. Personalizuota medicina, anot jos, reiškia paprastą principą: tinkamas vaistas tinkamam pacientui, tinkamu laiku ir tinkama doze.
 
Genetikė pabrėžė ir šeimos gydytojų vaidmenį: svarbu laiku atpažinti rizikos veiksnius, siųsti pacientus genetiniams tyrimams ir nepamiršti artimųjų, kuriems rizika taip pat gali būti didesnė.
 
Pristatė PRAISE-U rezultatus
 
Prostatos vėžys pasaulyje išlieka antra pagal dažnį onkologinė liga tarp vyrų, o ateities prognozės kelia rimtą susirūpinimą: Europoje iki 2040 metų sergamumas gali padvigubėti, o mirtingumas išaugti beveik tiek pat. Apie tai konferencijoje kalbėjo prof. Monique Roobol iš Nyderlandų, viena PRAISE-U projekto lyderių. „Jei nieko nedarysime, tai taps didžiule problema“, – perspėjo ji.
 
Kad ankstyvoji patikra gali sumažinti mirtingumą, parodė dar 1993 metais pradėtas ilgalaikis Europos tyrimas ERSPC. Po 23 metų stebėjimo patvirtinta, kad reguliarus PSA (prostatos specifinio antigeno) testavimas ir ankstyvas gydymas padeda mažinti mirčių skaičių. Tiesa, kartu išryškėjo ir trūkumai – daug vyrų buvo testuojami be būtinybės, atlikta pernelyg daug biopsijų, iš kurių tik 24 procentai patvirtino vėžį, o nemažai aptiktų navikų buvo mažos rizikos ir apskritai nereikalavo gydymo. „Išmokome daug – ir kaip reikia daryti, ir kaip nereikia“, – sakė profesorė.
 
Ji teigė, kad šiuolaikinė patikra vis labiau tolsta nuo visiems vienodo modelio. Prieš sprendžiant dėl biopsijos vertinama individuali rizika: pasitelkiamos rizikos skaičiuoklės, papildomi biomarkeriai, magnetinio rezonanso tomografija. Taip atrenkami tik tie vyrai, kuriems biopsija tikrai reikalinga.
 
PRAISE-U projekte dalyvauja ir Lietuva. Prof. M.Roobol pristatė pilotinio etapo rezultatus: lietuviai dalyvavo ne prasčiau nei kitų šalių gyventojai, individualus rizikos vertinimas sumažino nereikalingų MRT tyrimų skaičių, o tarp atliktų biopsijų vėžys patvirtintas dažnai.
 
Projektą ketinama tęsti: planuojama pakartotinai kviesti vyrus, kuriems pirmą kartą PSA buvo mažesnis nei 3, ir po dvejų metų įvertinti pokyčius. Taip pat diegiamas dirbtinis intelektas MRT vaizdams vertinti ir ieškoma būdų pasiekti tuos vyrus, kurie į kvietimus nereaguoja. „Lenkijoje turime „Euro“ autobusą – važiuojame pas vyrus patys“, – gerąja praktika dalinosi profesorė.
 
Programa laukia sprendimo
 
Plaučių vėžys pagal mirtingumą lenkia visus kitus dažniausius vėžius kartu sudėjus, tačiau Lietuvoje ankstyvosios diagnostikos programa vis dar neįgyvendinta. Apie jos eigą ir rezultatus konferencijos dalyviams pasakojo prof. Edvardas Danila iš VUL Santaros klinikų.
 
Anot profesoriaus, JAV plaučių vėžio prevencijos programa veikia jau dvylika metų, tačiau dalyvavimas menkas: pradžioje atsiliepė vos šeši procentai kviečiamųjų, dabar – apie šešiolika. Tradicinės programos orientuotos tik į rūkančiuosius, bet kaip tik jie dažniausiai ir neateina, o jei ateina – dažnai turi gretutinių ligų, dėl kurių net anksti aptikus vėžį gydymo galimybės būna ribotos.
 
Lietuvos komanda pasiūlė kitokį kelią – tirti visus, ne tik rūkančiuosius, o tomogramoje vertinti ne vien plaučius, bet ir kitus matomus organus. 2022-aisiais Seimo Sveikatos reikalų komitetas modeliui vieningai pritarė ir pavedė ministerijai rengti programą.
 
Kitais metais sudaryta darbo grupė, o 2024-aisiais programa parengta, atliktas bandomasis tyrimas. Rezultatai, anot profesoriaus, pranoko lūkesčius: dalyvauti programoje sutiko 76 procentai pakviestųjų – tai yra šešis kartus daugiau nei JAV programos pradžioje. Į patikrą atvyko net 91 procentas užsiregistravusiųjų.
 
Itin įtartinų židinių rasta 14 iš 1014 tirtųjų, ir net aštuoni iš jų buvo nerūkantys. Be to, kas penktam tirtajam aptikta kitų rimtų ligų, apie kurias žmogus nežinojo: tuberkuliozė, intersticinės plaučių ligos, aortos aneurizmos, skydliaukės patologijos.
 
Nepriklausomas Nyderlandų universiteto tyrimas apskaičiavo: per penkerius metus programa pareikalautų 12 milijonų eurų investicijų, tačiau sutaupytų 25 milijonus – ligas būtų galima gydyti ankstyvose stadijose, kol jos dar neprogresavo. Per tą patį laikotarpį būtų išvengta 310 priešlaikinių mirčių.
 
„Rezultatus pristatėme Seime, Sveikatos apsaugos ministerijoje. Visi sakė: šaunuoliai, puiki programa. Bet sprendimo vis dar nėra“, – apgailestavo prof. E.Danila.
 


Paciento kelias stringa
 
Onkologinio paciento kelias prasideda ir baigiasi toje pačioje vietoje – šeimos gydytojo kabinete. Tačiau kelias nuo diagnozės iki stebėsenos neretai stringa. Apie tai kalbėjo Nacionalinio vėžio centro Kontaktų centro vadovė Inga Jankūnienė ir POLA direktorė Neringa Čiakienė.
 
Viena dažniausių problemų – netikslūs siuntimai. „Kai siuntimas nurodo tik „onkologui“, negalime suprasti, pas kurį specialistą registruoti – pas ginekologą, krūtų chirurgą ar hematologą“, – aiškino I.Jankūnienė. Anot specialistės, pacientai į tretinio lygio ligonines atvyksta neištirti, brangią įrangą tenka skirti tyrimams, kurie galėjo būti atlikti anksčiau, o tie, kuriems gydymo reikia skubiai, laukia ilgiau.
 
Nacionalinis vėžio centras ieško sprendimų: skambučių centras tapo kontaktų centru, kur bendraujama ir telefonu, ir el. paštu. Diegiama atvejų vadyba, stengiamasi tyrimus ir konsultacijas suderinti tą pačią dieną, kad pacientams iš regionų nereikėtų važiuoti po kelis kartus.
 
POLA direktorė N.Čiakienė pristatė pacientų apklausų duomenis. Aktyvaus gydymo metu, kai pacientas jau patekęs į onkologijos centrą, pasitenkinimas aukštas. Daugiausiai problemų kelia du etapai – diagnozavimas ir stebėsena po gydymo.
 
Diagnozavimo etapu patenkinti vos 26 procentai, nepatenkintas – beveik kas ketvirtas. Stebėsenos etape situacija dar blogesnė: patenkintų – tik 7 procentai, nepatenkintų – 31.
 
Statistiškai sistema veikia neblogai: 77 procentai pacientų diagnozės sulaukia per mėnesį. Tačiau daliai procesas užtrunka pusę metų ar ilgiau – tai apie tūkstantis žmonių per metus. „Šią savaitę turėjome atvejį: moteriai prieš metus atlikta krūties biopsija, ji bandė susisiekti su gydytoja, gydymo nesulaukė. Paaiškėjo – biopsijos rezultatai buvo pamesti“, – pasakojo POLA direktorė N.Čiakienė.
 
Kita vertus, 75 procentai pacientų paslaugų kokybe patenkinti. Visgi tobulinti, anot N.Čiakienės, yra ką: pacientai stokoja informacijos – nežino, kas yra žaliasis koridorius, nesupranta, kodėl genetinis tyrimas užtrunka du mėnesius. „Mes kaip asociacija ugdome nepatogų pacientą – tokį, kuris klausia „kodėl“ ir prašo paaiškinti“, – sakė POLA vadovė. Ji ragino pacientus į onkologijos centrą važiuoti su palydovu: „Artimasis, draugė, sesuo – svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuris išgirs ir įsimins informaciją.“
 
Branduolinė medicina plečia gydymą
 
Branduolinė medicina – pavadinimas, kuris daugelį gąsdina be reikalo. Šis metodas leidžia ne tik diagnozuoti, bet ir stebėti, kaip pacientas atsako į gydymą. Apie radionuklidų taikymą onkologijoje konferencijos dalyviams pasakojo prof. dr. Ilona Kulakienė.
 
Branduolinėje medicinoje, pasakojo profesorė, naudojami radiofarmaciniai preparatai, sudaryti iš radioaktyviosios dalies ir farmacinio nešėjo, kuris nukreipia medžiagą į reikiamą vietą. Diagnostikai naudojamas gama spindulys, gydymui – alfa arba beta dalelės.
 
Vieną svarbiausių diagnostikos metodų – pozitronų emisijos tomografiją (PET) – Lietuvoje atlieka du skeneriai, Kauno ir Santaros klinikose, netrukus turėtų atsirasti trečias. Profesorė priminė: siųsti PET tyrimui gali tik specialistas, šeimos gydytojo siuntimas negalioja.
 
Išsamiau prof. I.Kulakienė apsistojo ties skydliaukės scintigrafija ir jodo terapija – Lietuvai tai ypač aktualu, nes skydliaukės patologijos šalyje dažnos. Scintigrafija padeda išsirinkti, kurį mazgą tirti biopsijai, o radioaktyviojo jodo terapija ypač veiksminga autonominėms adenomoms: jodas susikaupia būtent mazge, jį apšvitina, ir normali funkcija atsistato.
 
Profesorė pristatė ir naujoves: nuo šių metų kovo Lietuvoje taikomas naujas radioaktyvus vaistas prostatos vėžiui – liuteciu žymėtas PSMA preparatas, kuris tikslingai atpažįsta navikines ląsteles ir jas apšvitina. Jis skiriamas pacientams, kuriems ankstesni gydymo būdai nebeveikia.
 
Ką turėtų žinoti šeimos gydytojai? Pacientai, gaunantys radionuklidų terapiją, kas šešias savaites turi atlikti kraujo tyrimus – bendrąjį, inkstų funkciją, kepenų rodiklius. Po procedūros jie išleidžiami radioaktyvūs, bet su leistinomis ribomis ir instrukcijomis. Tą pačią dieną nereikėtų skirti kitų tyrimų ar vizitų.
 
„Gydau, ką matau, ir matau, ką gydau“, – branduolinės medicinos kryptį apibendrino Nacionalinio vėžio centro Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius. Pasak jo, tai unikalus metodas, nes leidžia stebėti gydymo eigą realiu laiku – ne tik prieš ir po, bet ir procedūros metu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!