Teks pacientus rūšiuoti
 
Dėl pakibusių dienos chirurgijos paslaugų smūgį patyrusios rajono ligoninės pozicijos ginti stojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto surengtoje parlamentinėje kontrolėje. Gydymo įstaigų vadovams didelį nerimą kelia, kaip paslaugas plėtoti toliau. Dienos chirurgija – viena pagrindinių, leidusių gydymo įstaigoms subalansuoti biudžetą. Nuo liepos mėnesio, įvesdama naują apmokėjimo tvarką, valdžia siekia šias prikirpti.
 
Kaip aiškino Ligoninių asociacijos viceprezidentas, Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas, dienos chirurgijos paslaugos plėtojamos, siekiant taupyti PSDF lėšas, kurios išleidžiamos stacionarinėms paslaugoms bei užkirsti kelią ligų plitimui.
„Šių sektorių plėtrai mestos didžiulės investicijos. O gautos pajamos buvo gana tvarus įrankis medikų kompetencijoms ir atlyginimams didinti. Keldami perteklinius reikalavimus ir centralizuodami paslaugas, žengsime kelis žingsnius atgal“, – teigė G.Pikūnas.
 
Anot jo, dar vienas ligonių kasų niuksas – šiųmetės sutartys.
 

„Nors pastaruosius metus kalbama apie viešojo sektoriaus prioritetą, kalbos subliūško kaip muilo burbulas. Jokio prioriteto nematome. Vienos privačios įstaigos grynasis pelnas yra didesnis negu visų regionų ligoninių“, – atkreipė dėmesį Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas, valdančiuosius raginęs pagaliau organizuoti konstruktyvias ir atviras diskusijas.

 
Kaip „Lietuvos sveikatai“ aiškino VLK direktorius Gytis Bendorius, kadangi Privalomojo sveikatos draudimo fondas ribotas, ligonių kasos, iš anksto žinodamos, jog visoms paslaugoms, kiek gydymo įstaigos gali suteikti, o pacientai – pageidauti, lėšų neturės, nustatė tvarką, kad pačios svarbiausios paslaugos bus apmokėtos šimtu procentų, o kitos – penkiasdešimčia procentų ar daugiau.
 
„Pernai apmokėjome 197 milijonus eurų viršsutartinių paslaugų. Daliai viešųjų ir privačių gydymo įstaigų neapmokėjome už 26 milijonus ir 800 tūkstančių paslaugų, kurios buvo suteiktos, viršijant sutartis. Tiek, kiek į sveikatos fondą pajamų gavome, tiek gydymo įstaigoms ir išmokėjome“, – skaičius vardijo ligonių kasų vadovas.
Anot jo, šių metų pirmam pusmečiui dėl sutartinių ir viršsutartinių paslaugų apmokėjimo galioja tokia pati tvarka, kokia buvo pernai. O nuo liepos bus teikiama nauja viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarka. Poziciją šiuo klausimu turės progos išsakyti ir gydymo įstaigų atstovai. Tiesa, G.Bendoriaus įspėja – nuo to pinigų ženkliai nepadaugės.
 
„Įtampa fondo pajamose tikrai išliks. Manome, kad gydymo įstaigos šiemet išmoks geriau planuoti teikiamas paslaugas, tolygiau išdėstys operacijas, konsultacijas, tyrimus. Taip bus ženkliai mažiau paslaugų, kurios bus suteiktos ir neapmokėtos“, – darė spaudimą VLK vadovas gydymo įstaigoms pačioms rūšiuoti pacientus, kuriems konsultacijos, tyrimų ar operacijos reikia neatidėliotinai, o kurie dėl riboto fondo galėtų šiek tiek luktelėti.
 
Perteklinių operacijų nėra
 
Tarp dienos chirurgijos paslaugų viršijimo daug kritikos, esą sveikatai nekenkia, sulaukia venų varikozė.
 
Kad venų operacijos – ne „trumpo sijono“ reikalai iliuzijas sklaidė Jonavos ligoninės angiochirurgas Paulius Mocevičius.
 

„Venų varikozė – ne kosmetika ar trumpo sijono reikalai. Negalima sakyti, kad to nebūtina gydyti. Pagal naujus kriterijus išbraukiama apie 80 procentų visų kojų venų operacijų. Palikta finansuoti tik nuo ketvirtos stadijos kojų venų varikozės, kas pacientams yra negrįžtami pokyčiai sveikatai. Tai jau užleisti atvejai, tragiškai besiformuojančiomis opomis. Trečioje stadijoje jau negalima normaliai gyventi, funkcionuoti. Ligą reikia gydyti tada, kada ji yra dar neįsisenėjusi“, – apie operacijos svarbą aiškino Jonavos ligoninės angiochirurgas Paulius Mocevičius, pabrėžęs, kad ši dažniausiai atliekama darbingo amžiaus žmonėms, moterims po nėštumo.

 
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas endoskopuotojas Justas Birutis stojo už polipektomijų šalinimą antriniame lygyje. Pagal naujai siūlomą tvarką, šios siūlomos atlikti tik tretiniame lygyje.
 
„Siūloma nauja tvarka žalinga pacientų sveikatai: aptikus polipą antriniame lygyje, pacientas bus siunčiamas pakartotinės kolonoskopijos į tretinį lygį. Jam pakartotinai teks valyti žarnyną, patirti didesnę komplikacijų riziką, tai bus papildomos išlaidos ir VLK, kadangi paslauga bus apmokama du kartus.
 
Tai neigiamai paveiks ir onkologinių atvejų statistikos rodiklį, kadangi dalis pacientų, kuriems bus aptiktas polipas, atsisakys toliau tęsti gydymą ir taip didės užleistų onkologinių atvejų skaičius, didės išlaidos jiems gydyti. Laukimo eilės kolonoskopijai tretiniame lygyje kai kur siekia ir šešis mėnesius, ir jos dabar tik dar didės“, – aiškino J.Birutis.
 
Ligoninių pusėn stojo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
„Ar mes per daug operuojame? Tuomet kodėl daugėja privačių įstaigų, kurios teikia dienos chirurgijos paslaugas? Nes toks yra paslaugų poreikis. Ne iš malonumo juk operuojami žmonės. Sveikų žmonių neoperuojame“, – ironizavo parlamentarė.
 
Ji rėžė kritikos sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei, kodėl komitete, svarstant ypač jautrius sveikatos politikos klausimus, nedalyvauja pati sprendimų priėmėja?
 
„Neatsimenu, kada paskutinį kartą komitete turėjome sveikatos apsaugos ministrę. Ji yra valdančiosios daugumos atstovė ir yra deleguota dirbti šį darbą. Dabar čia turime viceministrą, kuris nebent galėtų atsakyti už vaistų politiką... Gal ministrė galėtų teiktis ateiti į komitetą ir atsakyti, kokie planai didinti paslaugų, kurių žmonėms reikia, kiekį? Kaip tą ketinama spręsti? Kol kas girdžiu tik atsikalbinėjimus ir pasiteisinimus“, – piktinosi J.Sejonienė.
 
Komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad planuoti paslaugas tiesiog pagal gyventojų poreikį, kai turime ribotus resursus, nelogiška.
 
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pasiūlė išeitį dienos chirurgijos paslaugas prioritetizuoti į aukščiausio svarbumo ir ne tokias svarbias operacijas.
 
„Galbūt akių vokų ar kojų venų operacijos nėra gyvybiškai svarbiausios, palyginti su kitomis dienos chirurgijos paslaugomis? Jos galėtų būti finansuojamos kitokiu lygmeniu, – svarstė jis. – Siekiant išvengti įtarimo, kad operacijos daromos be reikalo, prieš jas atliekant būtų galima atlikti fotofiksaciją, ir tai neplaninių patikrinimų metu pateikti kaip įrodymą apie suteiktos paslaugos poreikį.“
 
Nors ligonių kasų direktoriaus pozicija griežta, diskusijai langas atvertas – esminiai sprendimai perkeliami į ministeriją jau vasario 23 dieną. Jei gydymo įstaigų vadovams nepasiseks, įsikišti žada ir pats socialdemokratų vadas Mindaugas Sinkevičius.

---

 
Esminių reformų nevykdys
 
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius:
 
- Vyriausybė deklaruoja siekį rajonuose stiprinti sveikatos apsaugą. Gydymo įstaigų vadovai, vertindami teikiamų paslaugų karpymą, nusivylę – sako sveikatos paslaugų monopolija – ligoninių žūtis. Jūs tikrai turite galios sustabdyti šį traukinį?
 
- Viešai deklaravome, kad mums rūpi švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos – ypač rajonų ligoninės. Esu gavęs politinį patikinimą, o ministrų žodžiais tikiu, kad jokių esminių pertvarkų, įtampų, kurios nereikalingos, kol kas neplanuojama.
Būtų savižudiška dabar imtis radikalių pokyčių. 2027 metais kovą – savivaldos rinkimai. Nemanau, kad mūsų Vyriausybės ministrė, atstovaudama socialdemokratams, norėtų politiniais sprendimais sutrikdyti rajonų ir jų gydymo įstaigų veiklą. Tai natūraliai atsilieptų savivaldybėse veikiantiems politiniams veikėjams. O mes (socialdemokratai – red. past.), kaip žinoma, daugiau kaip trečdalį merų turime, taip pat daug tarybos narių. Kai kalbame apie rajonų problemas, be socialinių klausimų, gatvių, kiemų, sveikatos priežiūros įstaigų likimas ir galimybė gauti pirminio bei antrinio lygio paslaugas vietoje yra ypač svarbus. Dėl to darysime viską. Ir turime patikinimą, kad esminių reformų nevyks.
 
- Ar dalyvausite posėdyje, kai rajonines ligonines vienijanti asociacija ministerijoje kausis dėl sveikatos paslaugų išlaikymo? Pastaruosius kartus ligonines čia palaikėte.
 
- Turime aktyvų asociacijos vadovą Gediminą Ramanauską. Jis, beje, ir man padeda susiorientuoti – prabryfina, kas vyksta. Aš pats periodiškai pasiskambinu su ministre, dalykiškai pasikalbame... Šiuo atveju leisime atstovauti Gediminui. Jei nepasiseks, reiks politiškai palobiuoti, pagloboti...

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!