V.Poderytė-Bernatavičė: nėštumas moko gyventi lėčiau

Domantė Juknonytė
2026-02-02
Televizijos laidų prodiuserė ir vedėja Vaida Poderytė-Bernatavičė šiandien gyvena džiaugsmingomis dukros laukimo nuotaikomis. Pasak jos, praeities patirtys dabar padeda geriau suprasti savo kūną ir vidinį pasaulį, o kiekvienais metais gilėjantis ryšys su savimi stiprina pasitikėjimą gyventi autentiškai ir norą skirti laiko sau.
V.Poderytė-Bernatavičė: nėštumas moko gyventi lėčiau
„Esu šiek tiek hipochondriška – man patinka tikrintis sveikatą gal net dažniau nei rekomenduojama. Tai nėra dėl nerimo, kad kas nors negerai, o greičiau pamoka iš tėvų kartos, kuriai rūpintis savimi nebuvo įprasta“, - sako televizijos laidų prodiuserė ir vedėja Vaida Poderytė-Bernatavičė. E.Rudžio nuotr.

- Viena ryškiausių pastarojo meto naujienų apie jus – spalio pradžioje viešai pranešta žinia, kad laukiatės antrojo vaiko. Kaip per šį laiką keitėsi jūsų savijauta ir kasdienė rutina?
 
- Kasdienybė keitėsi kardinaliai, kaip turbūt daugeliui besilaukiančių moterų. Nėštumas itin išryškina atsakomybės jausmą ir natūraliai perstato prioritetus – pradedi labiau rūpintis savimi ir tai yra gerai.
Viso nėštumo metu stengiuosi gyventi lėčiau ir puoselėti gerus įpročius: daugiau ilsėtis, išsimiegoti, rinktis kokybišką maistą, vengti streso. Džiaugiuosi, kad šis laikas slenka ramiai, su dideliu dėmesiu savo sveikatai ir savijautai – dabar jau esu trečiajame nėštumo trimestre.
 
- Anksčiau esate pasakojusi apie aktyvų gyvenimo ritmą ir stiprią orientaciją į profesinę veiklą. Ar nejautėte vidinio pasipriešinimo, kad dabar karjerą gali tekti šiek tiek nustumti į šoną?
 

- Tikrai buvo įvairių apmąstymų – bet koks didelis gyvenimo pokytis, net ir ypač laukiamas, reikalauja laiko jį suvokti, jam psichologiškai pasiruošti. Vis dėlto jaučiu, kad šį etapą tarsi prisišaukiau – tokios profesinės pauzės, kokiai ruošiuosi dabar, anksčiau neturėjau. Net gimus pirmam sūnui tuo metu ir dirbau, ir studijavau universitete – tai buvo labai intensyvus laikotarpis.
Šiuo metu nėštumas klostosi sklandžiai, todėl į motinystės atostogas planuoju išeiti tik likus paskutinėms savaitėms iki gimdymo. Esu pati sau darbdavė, turiu projektų ir įsipareigojimų, tad man svarbu atsakingai užbaigti darbus. Stengiuosi, kad šis perėjimas būtų sklandus, o vėliau galėčiau mėgautis motinyste ir visą dėmesį skirti vaikams. To link einu su dideliu džiaugsmu ir laukimu.


 
- Ar laukdamasi antrojo vaiko pastebite daug skirtumų savyje, palyginti su pirmuoju nėštumu? Kokie pokyčiai jus labiausiai stebina?
 
- Labai – atrodo, lyg tai būtų du skirtingi žmonės. Pirmąjį vaiką gimdžiau būdama vos 22-ejų, o dabar man 35-eri, tad per tokį laiką neišvengiamai įvyksta pokyčiai žmoguje.
Negaliu sakyti, kad pirmoji nėštumo patirtis buvo bloga – motinystės instinktas suveikia nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau tuomet buvo daugiau jaunatviško naivumo ir baimių – dėl svorio, žindymo ar kūdikio priežiūros. Galbūt trūko ir gilesnio suvokimo, koks tai stebuklingas laikotarpis.
Šiandien jaučiuosi daug užtikrinčiau – žinau, ko tikėtis, todėl labiau mėgaujuosi pačiu procesu. Šio nėštumo metu tapau ramesnė, tarsi „šilkinė“: nejaučiu nerimo dėl gimdymo ar kitų dalykų, neturiu jokių priekaištų nei sau, nei aplinkiniams.
 
- O ar anksčiau jums tekdavo patirti daug streso, įtampos ar nerimo? Kaip su tuo tvarkydavotės?
 
- Tikrai pasitaikydavo. Vis dėlto sudėtingose situacijose esu linkusi gana greitai „įjungti“ šaltą protą ir ieškoti sprendimų, o ne pasiduoti panikai. Pirminė emocija – ar tai būtų pyktis, ar ašaros – yra normali reakcija, tačiau svarbu sąmoningai save suimti ir neįstrigti toje būsenoje. Per gyvenimą išmokau, kad stresas yra didžiausias priešas bet kokiam sklandžiam procesui – ar tai būtų gimdymas, darbai, ar santykiai šeimoje.
Sunkiausiu gyvenimo periodu, kai išgyvenau skyrybas, patyriau „sugriuvimo“ momentą. Vėliau, analizuodama, kaip iki to atėjau, supratau, kad ilgai slopinau mintis ir vidinius klausimus, tarsi bėgau nuo realybės, kol viskas galiausiai susikaupė ir „sprogo“.

Tuo metu man labai padėjo psichoterapija. Ji leido suprasti, kad daug kas vyksta mūsų pačių galvoje, bei sugrąžino tikėjimą, jog galiu valdyti savo mintis ir būsenas. Psichoterapija priminė, kad jeigu yra problema, ją reikia spręsti, o ne palikti ir „auginti“.
 
- Kaip kito jūsų santykis su kūnu bėgant metams ir per nėštumus?
 
- Mano santykiui su kūnu didelės įtakos turėjo modelio darbo patirtis Milane, kai buvau 16-17 metų. Tuo metu vyravo griežti standartai ir aš natūraliai įsisavinau supratimą, kad lieknas, sportiškas kūnas yra gražu ir sveika. Kadangi iš prigimties esu liekna, su svoriu nesu turėjusi didelių problemų.
Modelių pasaulis taip pat paskatino domėtis gastronomija ir išsiugdyti supratimą, kad svarbiausia ne prisivalgyti, o mėgautis maisto skoniais, kvapais, pačiu valgymo procesu. Esu sukūrusi pagarbų santykį su maistu: valgau tiek, kiek reikia, nešvaistau jo, perku apskaičiuotais kiekiais. Šį požiūrį noriu perteikti ir savo vaikams.
Per pirmąjį nėštumą priaugau apie dvidešimt kilogramų ir dėl to patyriau šiek tiek streso – buvau jauna, nežinojau, kaip kūnas keisis, buvo sunku priimti jo pokyčius. Prisidėjo ir kitų moterų gąsdinimai, kad po nėštumo ankstesnių rūbų jau nebeapsivilksiu.
Dabar kūno pokyčiai man nekelia nerimo. Suprantu, kad tai natūralus etapas, po kurio rūpinantis savimi galima susigrąžinti įprastas kūno formas. Svarbiausia – sveika ir tvirta savivertė, leidžianti adekvačiai vertinti save ir jaustis laimingai, nepriklausomai nuo kitų lūkesčių ar vyraujančių standartų.

 


- Jei reikėtų įvardyti vieną ar kelias svarbiausias pastarųjų metų pamokas apie sveikatą – kokios jos būtų?
 
- Supratau, kad svarbiausia išmokti teikti prioritetą sau. Kadangi dažnai lankausi Italijoje, stebiu, kaip italams meilė sau ir malonumai kasdienybėje – maistas, šnekučiavimasis su kaimynu prie espresso puodelio kavinėje – yra savaime suprantami, tarsi įgimti dalykai, ir tai mane įkvepia.
Esu šiek tiek hipochondriška – man patinka tikrintis sveikatą gal net dažniau nei rekomenduojama. Tai nėra dėl nerimo, kad kas nors negerai, o greičiau pamoka iš tėvų kartos, kuriai rūpintis savimi nebuvo įprasta.
Įvairūs sveikatos tyrimai man yra meilė sau, kaip ir masažai ar kiti savęs priežiūros būdai, kai jauti, kad kažką gero, naudingo, prasmingo dėl savęs nuveiki. Sveikata yra svarbi, nes ji tiesiogiai susijusi su laime. Net jei tyrimai kartais gali parodyti kažką nerimą keliančio, jų nereikia bijoti – žinojimas suteikia ramybę ir pasitikėjimą savimi.

- Ko palinkėtumėte sau ir kitiems šiais metais?
 
- Palinkėčiau neapsikrauti kitų žmonių – deja, bet dažnai nelaimingų – piktomis nuomonėmis ar pažiūromis. Pavyzdžiui, dabar socialiniuose tinkluose vis sulaukiu komentarų apie nėštumą, neva gėdinga jį demonstruoti – dažniausiai iš moterų, kurios pačios turi vaikų ar anūkų.
Taip pat linkiu drąsos: nebijoti šypsotis, garsiai juoktis, rodyti savo džiaugsmą. Jeigu jautiesi graži nėštumo metu – drąsiai tai parodyk. Svarbiausia – klausytis savęs ir rinktis tai, ko iš tiesų nori.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

    Gydytojas ir pacientas


    Kova su vėžiu: pažangą temdo sisteminės spragos

    Kova su vėžiu: pažangą temdo sisteminės spragos

    Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Vilniuje surengtos net kelios spaudos konferencijos, skirtos situacijai Lietuvoje aptarti. ...
    Sergantiesiems vėžiu – palankių odontologijos klinikų sąrašas

    Sergantiesiems vėžiu – palankių odontologijos klinikų sąrašas

    Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams neretai sudėtinga gauti kvalifikuotą odontologinę pagalbą. Mat nei žinių, nei special...

    Budinti vaistinė


    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Viceministras: pernai gyventojai išleido 1,5 mlrd. eurų vaistinėse, kartais užsiimama savigyda

    Sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas sako, kad Lietuvos gyventojai pernai išleido apie 1,5 mlrd. eurų vaisti...
    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegalūs antibiotikai Lietuvos turguose: eksperimentas, kuris šokiravo

    Nelegali receptinių vaistų, ypač antibiotikų, prekyba – problema, apie kurią kalbama jau daugelį metų. Nors Lietuvoje antibi...

    Sveika šeima


    Vaikų dantų sveikata: pokyčių beveik nėra

    Sveikus dantis turi vos trečdalis Lietuvos vaikų, rodo Higienos instituto duomenys. Apžvelgus pastarojo dešimtmečio rodiklius, rezultatai beveik nekinta ir vaikų burnos sveikata šalyje negerėja. Anot specialistų, trūksta sisteminės prevencijos ir valstybinės strategijos.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Olimpinė žiema Italijoje

    Šių metų žiemos Olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje įsimins ne tik dėl sporto varžybų – ne ką mažiau dėmesio sulaukia ir tai, kad vyksta už trasų ribų: lyčių lygybės pokyčiai, politinės dramos ir asmeninės istorijos, kurios sulaukė pasaulinio dėmesio. Viena jų – lietuviška. Trečiadienį Lietuvos ledo &scar...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Loreta Soščekienė Pareigūnų reabilitacija kartu su VRM skaidrumo pažadais skęsta migloje
    Netikiu, kad jums tikrai rūpi mažas gimstamumas Lietuvoje
    Jūratė Juškaitė Netikiu, kad jums tikrai rūpi mažas gimstamumas Lietuvoje
    Ledo žmonės
    Henrikas Vaitiekūnas Ledo žmonės

    Naujas numeris