„Metai buvo darbingi. Atlikta daug suplanuotų darbų, įveiklinti visi ligoninės kampeliai. Sunku patikėti, kad tiek padarėme. Nuoširdžiai dėkoju visam ligoninės kolektyvui“, – sklaidydama nuveiktų darbų metinę ataskaitą pasidžiaugia VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Aušra Nikolajevienė, o po to priduria: didieji ligoninės darbai – dar prieš akis.
Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus prasitarė, jog savivaldybė, matydama didėjantį šios gydymo įstaigos paslaugų gavėjų skaičių, sistemiškai žengia žingsnius, kad būtų pastatyta nauja Klaipėdos slaugos ligoninė.
Sėkmingai užbaigti projektai
„2024-ųjų pabaigoje parengta ligoninės veiklos strategija 2030-iems metams sulaukė Klaipėdos miesto mero Arvydo Vaitkaus palaikymo. Naują slaugos ligoninę planuojama pastatyti iki 2030 metų“, – oficialiai pranešdama naujieną, džiaugiasi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Aušra Nikolajevienė.
Turimas 142 lovų skaičius po plėtros darbų turėtų išaugti iki 228. Numatyta 130 vietų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugai, iš kurių 24 bus skirtos demencija sergantiems pacientams, taip pat numatytos 24 vietos paliatyviosios pagalbos stacionaro paslaugai ir 24 vietos dienos stacionaro paslaugai.
„Be to, esame numatę 50 vietų specializuotos slaugos ir socialinės globos proto ir psichikos negalią turintiems asmenims“, – plėtros planus dėsto vadovė.
Vertindama per pusantrų metų nuveiktus darbus vadovo kėdėje, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Aušra Nikolajevienė pasidžiaugia, jog strategiją, kurią užsibrėžė įgyvendinti, pavyko įgyvendinti su kaupu. Pernai numatytų darbų sąraše – aibė infrastruktūrą ir vidinę įstaigos struktūrą auginusių darbų.
Keturių aukštų gydymo įstaigoje atlikta lifto rekonstrukcija, leidžianti pacientams patekti į skyrius iš lauko. Be to tai yra privalumas pacientams, norintiems pasivaikščioti gryname ore vėžimėlio pagalba ar vaikštantiems su vaikštyne.
„Pastebime, kad pacientai išėjimą į lauką ypač vertina. Turėdami laisvo laiko po procedūrų, užimtumo programų, mielai susirenka pabendrauti, pažaisti stalo žaidimus. Siekiame gražinti ir įstaigos vidinį kiemelį, nupirkome naujus suolelius, o netrukus atsiras ir staliukai“, – pasakoja A.Nikolajevienė.
Puikioje Klaipėdos senamiesčio vietoje esančioje įstaigoje išgražintas ir perdažytas fasadas, apšiltintos sienos. Dar vienas laimėjimas – iš pagrindų atnaujinta skaitmeninė ligoninės erdvė, įstaigos elektroninė svetainė. Dabar informacija pateikiama patogiau, prieinamiau, aiškiau.
Taip pat slaugytojų postuose, palatose atnaujinta personalo iškvietimo sistema.
„Darbuotojams buvo nepatogu dirbti, kadangi vienų pacientų iškvietimo signalas veikė, kitų ne. Buvo daug trikdžių, dėl ko sulaukdavome skundų ir iš pacientų, ir iš jų artimųjų. Dabar tiek postuose, tiek poilsio kambariuose sudėti moderniausi monitoriai, leidžiantys skubiai reaguoti į iškvietimus ir pasiekti pacientus operatyviai“, – sako A.Nikolajevienė.
Naujai įsteigtas kineziterapijos, masažo kabinetas, taip pat kabinetai gydytojams, psichologams, rasta erdvė koplytėlei. Tarp didžiųjų pirkinių – basonų plovimo mašina. Nuolat papildomas ir medicininės įrangos arsenalas: vaikštynės, vėžimėliai, kineziterapijai skirti įrenginiai.
„Išnaudojome ir įveiklinome kiekvieną ligoninės kampelį“, – sako įstaigos direktorė.
Ant kojų vėl pastato kineziterapija
„Jei čia nesimankštinčiau, pragulas būčiau turėjusi. Veiklos čia – nuo ryto iki vakaro. Nėra kada gulėti“, – šmaikštauja dukart per dieną į naujai įrengtą Kineziterapijos skyrių ateinanti ketvirtą mėnesį ligoninėje leidžianti Liudvika.
Pacientus ant kojų pastatanti jauna, žavi kineziterapeutė Donata Karbauskė pasakoja, jog jų skyrius menkai judantiems pacientams – it šviežio oro gūsis. Specialistė įsitikinusi – slaugos ligoninė tiesiog „laikosi“ ant kineziterapijos.
„Kineziterapija dažnai sugrąžina žmogui judėjimą. Neretai į įstaigą atvykstantys gulintys pacientai iš čia išeina savomis kojomis. Patekę į šį skyrių jie motyvuojami mankštintis. Iš pradžių pratimus atliekame palatos lovoje su specialiai tam skirtais treniruokliais. Sustiprėjus raumenims, statome prie vaikštynių, o galiausiai keliaujame iki kineziterapijos salės, kur plačios galimybės judėti ir stiprėti toliau. Jau vien bendraudami su kineziterapeutais pacientai užsidega noru judėti, stengtis daryti pratimus, kad kitą dieną ir vėl čia galėtų sugrįžti“, – pasakoja profesionali sportininkė, save įprasminusi ir kitame amplua.
„Dirbti su sunkiai judančiais, senyvo amžiaus žmonėmis man patinka, jaučiu, jog tai – prasminga veikla. Ilgą laiką slaugos ligoninėse tiesiog savanoriavau. Man patinka daryti gera ir dėl to matyti degančias pacientų akis“, – dalinasi D.Karbauskė pridurdama, kad slaugos ligoninėje pacientams iš dalies tampanti ir psichologė, ir socialinė darbuotoja ar net draugė.
Komandoje kartu dirbantis kineziterapeutas ir masažuotojas Laurynas Gečius atveria masažo kabineto duris.
„Viena judėjimo laisvę grąžinančių sudedamųjų dalių – masažai. Administracija pasirūpino, kad čia būtų supirkta moderniausia įranga, kilnojamas ir prie paciento prisitaikantis stalas, būtų išlaikoma ergonomika. Masažą taip pat atliekame ir gulintiems pacientams palatose“, – patikina L.Gečius.
Anot jo, naujovių gydymo įstaigoje per pastaruosius metus itin daug.
„Turime modernaus ir spalvingo inventoriaus. Nuo paprastų alkūninių lazdų iki bėgimo takelių, inovatyvių fizioterapijos aparatų, kurie malšina skausmą. Motyvuojame pacientus ir gerai nuteikiančia muzika bei vaizdais ekrane. Taigi, deriname įvairias terapijas. Pacientui suteikiame visas galimybes judėti. Čia daromos ir gydomosios mankštos, po kurios pacientai neretai į palatas sugrįžta savomis kojomis. Stebime tendenciją, jog pastaruoju metu pacientai jaunėja, tad prarasto judėjimo sugrąžinimas jiems yra nepaprastai aktualus. Dirbdami tiek individualiai, tiek grupėse, suteikiame jiems daug galimybių“, – pasakoja specialistas, pridurdamas, kad slaugos ligoninėje siekiama, jog pacientams čia leisti laiką būtų įdomu, suptų įvairiapusė sveikatinimo veikla. Pavyzdžiui, neseniai į skyrius pas pacientus buvo atvykę kaniterapeutai iš Klaipėdos universiteto.
Investuoja į darbuotojų kompetenciją
Gydymo įstaiga specialistus pasisemti idėjų ir gerųjų patirčių siunčia į konferencijas, įvairius mokymus, taip nuolat augina darbuotojų kompetencijas. A.Nikolajevienei atėjus dirbti buvo 96 darbuotojai, šiandien jų įstaiga skaičiuoja apie 130. Vadovė teigia, kad pajėgas skiria ne tik naujų darbuotojų paieškai, bet ir esamų darbuotojų kompetencijos auginimui.
„Norisi šią ligoninę vadinti šviesos. Pacientai sutinkami oriai, pagarbiai su empatija. Darbuotojai šią įstaigą renkasi vedini aukštų vertybių, todėl darbo užmokestis tampa nebe toks reikšmingas kaip nuoširdi artimųjų padėka ir pajautimas, jog kam nors padėjai“, – atvirauja pašnekovė.
Dar vienas pastarųjų metų vadovės siekis – darbuotojų požiūrio keitimas į pacientus ir jų artimuosius. Kolektyvo kompetencijas ji aktyviai ėmė auginti mokymais. Pastaraisiais metais jų buvo ypač daug.
„Nuolat giliname bendravimo su pacientais ir pacientų artimaisiais aspektus, stipriname komandinio darbo sampratą, diegiame psichosocialinės tarpusavio aplinkos, emocinio palaikymo gerinimą ir kitas vertybes. Taip pat kartu su Klaipėdos valstybine kolegija organizavome konferenciją apie empatijos svarbą demencijos paveiktiems pacientams“, – apie išgyvenamą pokyčių etapą pasakoja A.Nikolajevienė.
Įstaiga, įgyvendino projektą apie burnos priežiūros aspektus slaugytojams ir jų padėjėjams dirbantiems ligoninėje su pacientais. „Šis projektas sudomino specialistus Lietuvos mastu, kadangi viešoje erdvėje itin trūksta pagalbos ir informacijos apie burnos higieną, teikiant paslaugas senyvo amžiaus, sergantiems lėtinėmis ligomis ar pacientams su negalia“, – kovo 20 dieną suplanuotą respublikinę konferenciją pristatė vadovė.
Koja kojon su įstaigos vadove dirbanti ir jos idėjas palaikanti pavaduotoja Ilona Bumblienė sako, jog dirbti su veržlia ir naujovių turinčia bendražyge – ne tik didelis iššūkis, bet ir malonumas. Matyti sparčiai tobulėjančią ligoninę – didelis įkvėpimas veikti.
„Dirbame vieningoje komandoje. Visus lūkesčius ir siekius apsprendžiame drauge. Džiaugiuosi, kad vyriausioji gydytoja yra energinga – sumanymai po sumanymų. Belieka komandai juos įgyvendinti“, – šypsosi vyr. gydytojos pavaduotoja Ilona Bumblienė, iš pastarųjų metų gausybės nuveiktų darbų gausos išskyrusi startuolišką mokymų programą.
„Atėję dirbti supratome, kad mokymų personalui čia ypač trūko, o dirbant su pacientais jie yra svarbūs. Neturime kada mokytis ant pacientų. Pas juos turime ateiti su žiniomis ir įgūdžiais, taip pat su didele empatija“, – kalba I.Bumblienė.
Siekia pozityvaus požiūrio
Vidaus ligų gydytojas Saulius Kazakevičius pastebi, kad ligoninėje veikia visas priemonių kompleksas, padedantis pacientus pastatyti ant kojų ar net išleisti juos namo: „Gerą rezultatą duoda ne tik paciento fizinės galimybės, bet ir tinkamas nusiteikimas sveikti. Plečiame paslaugas ir didelį dėmesį teikiame emocinei jų ir personalo gerovei.“
„Personalas yra tas desantas, kuris skatina sveikti. Mat apie aštuoniasdešimt procentų artimųjų nuleidžia rankas, kadangi žmonės nėra linkę jų klausytis, iš jų nesulaukia postūmio, o nepasiekę rezultatų greitai supyksta. Mūsų personalas yra išsiugdęs kantrybę, stengiasi visomis išgalėmis sugrąžinti judėjimo funkciją, šviesesnį nusiteikimą sunkios ligos akivaizdoje. Namuose tokių paslaugų tikrai neįmanoma suteikti. Kiek įmanoma pasirūpinti artimuoju, kai tenka tai daryti nuvargusiam po darbo... Artimojo vartymai, pragulų, po švitinimo pažeistų odos plotų perrišimai, maitinimas, o jei dar yra zondas…“ – apie slaugos ligoninės personalo kasdienybę kalba gydytojas ir priduria, jog būtent artimiesiems visų pirma tenka išaiškinti, kokia yra paciento sveikatos būklė.
Septynerius metus ligoninėje dirbanti Vidaus ligų skyriaus vedėja gydytoja Daiva Ubartaitė įsitikinusi, jog kiekvienas pacientas nori būti apgaubtas šiluma, ramybe, tad ir skyriaus kolektyvą motyvuoja taip dirbti.
„Personalui reikia turėti vidinės šviesos, mokėti priglausti, paguosti. Kartais pacientams pakanka ir pašnekesio, kurio jie labai laukia“, – sako Vidaus ligų skyriaus vedėja gydytoja Daiva Ubartaitė.
A.Nikolajevienė, antrindama kolegei, sako, jog darbą slaugos ligoninėje renkasi tik ypač atsidavęs ir atjautos žmogui daug turintis personalas. Dažnas tai daro tiesiog iš pašaukimo. Ne veltui ligoninė sulaukianti ir savanorių.
„Čia atėjau vedama šventosios dvasios. Kunigas vedė į tikėjimą ir mane palaimino, taigi treji metai esu atsivertimo malonėje. Pajutau, kad čia yra ta vieta, kurioje noriu būti ir noriu tarnauti, kadagį čia pamirštu save, savo bėdas. Buvimas su pacientais man suteikia malonę ir meldžiu Dievą, kad tarnauti galėčiau toliau“, – jautriai kalba sutikta savanorė.
„Tai dar vienas Dievo siųstas angelas“, – kolegę Aureliją Bučmytę pristatė A.Nikolajevienė. Dirbti į ligoninę ji atėjo per tarnystę bažnyčioje. Iš pradžių savanoriauti ėmusi moteris sako slaugos ligoninėje pajutusi, kad atsidūrė savose rogėse.
„Čia dirbdama esu laiminga. O pacientai ir jų artimieji labiausiai vertina pagarbą žmogui, išlaikomą jų orumą, teikiamą šilumą, buvimą šalia. Jie vertina, kad čia yra matomi“, – sako A.Bučmytė.
Medicinos psichologė Saulė Narbutienė patikina, kad paramos tiek pacientams, tiek jų artimiesiems, o ir personalui – apstu. Tą liudija dirbančiųjų požiūris.
„Siekiame didesnės empatijos pacientams. Tarp jų turime daug pacientų, kuriems nustatytas demencijos sutrikimas, jiems reikalingas ypač didelis supratimas tiek bendraujant, tiek teikiant paslaugas. Per pastaruosius metus pastebiu didelį požiūrio ir bendravimo su pacientais bei jų artimaisiais pasikeitimą, keičiasi ir pacientų atsiliepimai.“, – patikina psichologė.
„Artimieji ateina pasiguosti, sako nežinantys, kas su jais darosi. Palūžti yra normalu. Nenormalu yra negauti pagalbos, tad psichologas slaugos ligoninėje yra itin svarbus“, – sako specialistė, netrukus sulauksianti komandinio pastiprinimo.
Įgauti vilties ir ramybės įrengta koplytėlė
Psichologinę pacientų gerovę puoselėjanti įstaiga tam tikslui atvėrė rimties kertelę – koplytėlę. Kasdien joje mišias laikantis Kunigas Pranas Bartasūnas sako, jog koplytėlė pirmiausiai reikalinga artimiesiems.
„Čia ateinama tiesiog išsiverkti. Prie artimųjų, kurie yra pasiligoję ir suvargę, raudoti dažnai nedrįstama. O ir pacientams reikalinga mišių auka. Bendruomenėje, kuri čia renkasi, yra net ir pravoslavų. Kai nėra galimybės pasiekti savo bažnyčios, einama melstis ten, kur įmanoma. Ligoninės koplytėlė tampa ramybės oaze, kur galima atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių, už artimuosius užsakyti mišias. Čia bandome sukurti nedidelį stebuklą. Ligoniams, kurie nebegali vaikščioti ir bendrauti, ne mažiau svarbu sakramentas. Sakramento malonė, Dievo veikimas pacientams, kurie turi vilties, padeda pasveikti. Na, o tiems, kuriems nebėra pasirinkimo, padeda lengviau išeiti“, – įsitikinęs kunigas.
Komentaras
Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus:
.jpeg)
- Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė – įstaiga, kurios paslaugų gerinimas yra nuolatinis darbas, nes čia paslaugų gavėjai yra jautrios socialinės grupės žmonės. Todėl dirbame sistemiškai, turėdami aiškų planą bei strategiją. Visų pirma pastatas, kuriame dabar įsikūrusi įstaiga, nėra pritaikytas modernioms paslaugoms teikti, todėl matydami situaciją, didėjantį paslaugų gavėjų skaičių, jau dabar svarstome ir žengiame pirmuosius žingsnius, kad būtų pastatyta nauja Klaipėdos slaugos ligoninė.
Be abejo, tai nėra paprastas sprendimas ir ilgai trunkantis, tačiau svarbiausia turėti viziją ir pradėti pasiruošimo darbus. Pirmiausia orientuojamės į infrastruktūros pritaikymą didėjantiems pacientų srautams ir sudėtingesnėms sveikatos būklėms – numatomi patalpų perplanavimo sprendimai, papildomų slaugos vietų įrengimas, modernios medicininės ir slaugos įrangos atnaujinimas. Kartu bus stiprinamos specializuotos paslaugos: slauga po ūmių susirgimų, ilgalaikė ir paliatyvioji slauga, bazinės reabilitacijos elementai, didesnis dėmesys pacientų psichologinei ir socialinei būklei.
Lygiagrečiai sprendžiami ir ūkiniai klausimai – sprendžiamas pacientų judėjimas į skyrius, personalo darbo organizavimas, diegiami sprendimai, leidžiantys efektyviau naudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Visų šių darbų tikslas aiškus – kad kuo daugiau paslaugų pacientas gautų vienoje vietoje, nepatirdamas papildomo streso dėl perkėlimų į kitas įstaigas. Tokia kryptis leidžia ne tik užtikrinti orią ir saugią priežiūrą, bet ir racionaliai valdyti miesto sveikatos priežiūros įstaigos pajėgumus. Rūpestis žmonėmis šiuo atveju reiškia ne deklaracijas, o konkrečius darbus, kurie kuria realią naudą pacientams, jų artimiesiems ir visai miesto bendruomenei.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!