- Pagaliau išaušo jūsų laikas – sveikatos apsaugos ministrė oficialiai paskelbė, jog šiemet didžiųjų darbų sąraše – žmogiškųjų išteklių, ypač slaugytojų, trūkumo klausimai. Jau spėjote pajusti valdžios dėmesį?
 
- Apie slaugytojų problemas girdime kalbant jau daug metų. Pabrėžiama, kad sveikatos priežiūros įstaigose būtent jų trūkumas jaučiamas labiausiai.
Su ministerija pasikalbame apie Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimą. Žadamas Sveikatos apsaugos ministerijos, universitetų ir kitų švietimo institucijų dėmesys. Vis dėlto norėčiau, kad jo gautume ne tik slaugytojo dienos proga ir per tam skirtus renginius. Norėtųsi, kad slauga politinėje darbotvarkėje būtų visuomet, kai kalbama apie sveikatos sektoriaus plėtrą ir pokyčius. Slaugytojo diena – tik galimybė priminti, kad slaugytojai yra be galo svarbi sveikatos priežiūros grandis.
Ministerija turi nusibrėžusi kryptį rūpintis slaugytojų pritraukimu: slaugos studijoms skiriamas finansavimas, tačiau vis dar pasigendu pačių sveikatos priežiūros įstaigų dėmesio. Laukiame daugiau įvertinimo, pagarbos, galų gale noro daugiau įdarbinti slaugytojus. Gydymo įstaigos dažnai gerokai daugiau dėmesio ir finansų skiria gydytojams pritraukti. O slaugytojams mažinamos pareigybės, neskiriama dėmesio darbo užmokesčio didinimui. Tikrai neskatinama slaugytojų ateiti dirbti į gydymo įstaigą. Taigi pokyčių laukiam ne tik politiniame lygmenyje, bet pirmiausiai ir įstaigose.
 
- O išplėstinės slaugos studijas baigusieji turi galimybę išnaudoti savo potencialą?
 
- Šiandien studijas baigęs slaugytojas geba atlikti gerokai daugiau nei tas, kuris jas baigė prieš dvidešimt ar trisdešimt metų. Dabartinės studijos slaugytojus ruošia dirbti savarankiškai, siekiama, kad jis daugiau prisiimtų atsakomybių, savo kompetencijų ribose galėtų ir konsultuoti. Pacientas į gydymo įstaigą atėjęs konsultacijos ne visuomet siunčiamas pas gydytoją specialistą. Dalį problemų jis gali išspręsti su slaugytoju. Tai didina tiek visuomenės pasitikėjimą šia profesija, tiek pačių slaugytojų matomumą ir galimybę pademonstruoti darbo specifiką. Na, o kiek slaugytojui galima pasireikšti, priklauso nuo gydymo įstaigos darbo organizavimo.
 
- Apie slaugytojų funkcijų ir galimybių plėtimą kalbama daug, bet kaip tuomet darbo krūvis? Jie ir taip, kaip dažnai tenka girdėti, dirba už tris...
 
- Darbas negali būti begalinis. Jei slaugytojams suteikiama papildomo darbo, galbūt kitą darbą, kuriam nereikia slaugytojo kvalifikacijos, reiktų perduoti kitiems specialistams? Tiesa, slaugytojų padėjėjų įstaigose taip pat trūksta. Todėl krūvio reglamentavimas – opus klausimas, kurį ne vienerius metų bandome spręsti kalbėdami tiek su politikais, tiek su gydymo įstaigų administracijomis. Deja, kol kas šių dienų realybė tokia: mažėjant slaugytojų skaičiui, jiems išeinant į pensiją, jei į jų darbo vietas neateina nauji – pacientai perskirstomi likusiems gydymo įstaigos darbuotojams. Tenka dirbti didesniais krūviais. Normatyvai, reglamentavimai vis dar reikalauja politikų dėmesio.
 
- Gydytojai jau išsireikalavo adekvačių algų. Kai kurių jos net peršoko IT specialistų atlyginimą. Gal slaugytojai bent čia jaučia pagerėjimą?
 
- Darbo užmokesčio statistika, kuri yra viešai skelbiama ligonių kasų svetainėje, atrodo graži. Realybėje, slaugytojų auditorijai paviešinus skaičius, daugelis jų klausia, iš kur tokie duomenys gauti? Galbūt jie pateikti ne už etatą, o už didesnį krūvį? O gal priskaičiuotos ir šventinės darbo dienos, naktiniai budėjimai savaitgaliais? Bazinis atlyginimas yra gerokai mažesnis, negu deklaruojama. Be to, turime be galo didelius skirtumus tarp didžiųjų, respublikinio pavaldumo ar universitetinių gydymo įstaigų, ir regionų, kur suteikiama gerokai mažiau paslaugų, yra mažiau prisirašiusių pacientų. Darbo užmokestis ten yra gerokai kuklesnis.
 
- Ministerija pasigyrė šiemet papildomai skirsianti 85 finansuojamas slaugos studijų vietas. Tai, jūsų manymu, ženkli paspirtis?
 
- Jei tik atsiras jaunų žmonių, kurie norės studijuoti slaugą… Jaunimas nori save išbandyti užsienyje, kur yra viliojami didesniu darbo užmokesčiu. Be to, pabaigę studijas jie nebūtinai renkasi darbą sveikatos priežiūros įstaigose. Didelė dalis pasuka į grožio sritį, estetinės medicinos klinikas, renkasi darbą, nesusijusį su slauga.
Jaunas studentas, atlikdamas praktiką, susiduria su realybe: studijuodamas jis mokomas dirbti naujoviškai, tačiau įstaigose neretai vis dar veikia sena sistema, vyrauja pasenęs požiūris, kad slaugytojas tėra padėjėjas, gali tempti begalinį krūvį, nors trūksta ir laiko, ir rankų, ir kojų, ir poilsio.
Todėl teigiami pokyčiai slaugytojams turėtų prasidėti nuo gydymo įstaigų požiūrio, orių darbo sąlygų kūrimo, adekvataus darbo krūvio ir atlyginimo, kad darbuotojas norėtų pasilikti sveikatos sektoriuje.
 
Dosjė
2000 m. VU MF įgijo Slaugos bakalaurą.
2002 m. – VU GMF Neurobiologijos magistrą.
2008 m. – VU MF Saugos magistrą.
2002 balandžio mėn. – Lietuvos slaugos specialistų organizacijos sekretorė bei LSSO prezidentės padėjėja.
Nuo 2004 m. paskirta LSSO atsakingąja sekretore.
2005-2006 m. – VUL Santariškių klinikos slaugytoja.
2008-2020 m. LSSO I viceprezidentė.
Nuo 2020 iki dabar LSSO prezidentė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!