Veikia malonumo centrus
 
Kodėl mokslininkai lygina traškučius su cigaretėmis? Abi pramonės šakos kuria produktus, tiesiogiai veikiančius smegenų malonumo centrus, teigia tyrėjai. Tabako gamintojai tam naudoja chemiškai apdorotą nikotiną, maisto – cukraus, riebalų, druskos ir sintetinių priedų derinius, kurie skatina vartoti daugiau.
 
„Mano pacientai patys daro šias paraleles, – pasakoja tyrimo bendraautorė, Mičigano universiteto klinikinė psichologė Ashley Gearhardt. – Jie sako: jaučiuosi priklausomas nuo šio maisto, trokštu jo. Anksčiau rūkiau cigaretes, o dabar tą patį įprotį turiu su kola ir spurga. Žinau, kad tai mane žudo, noriu mesti, bet negaliu.“
 
Ar itin perdirbtas maistas sukelia priklausomybę, mokslininkai dar ginčijasi. Tačiau žala sveikatai akivaizdi. Užpernai medicinos žurnale „British Medical Journal“ paskelbtoje didžiausioje tyrimų apžvalgoje nustatytos sąsajos su 32 neigiamomis pasekmėmis: ankstyva mirtimi, širdies ligomis, nutukimu, diabetu, vėžiu, psichikos sutrikimais ir kt.
 
Vartotojų siūlo nekaltinti
 
Studijos autoriai ragina perimti tabako reguliavimo pamokas: bylinėtis su gamintojais, riboti reklamą, keisti maisto aplinką. Jų nuomone, laikas nustoti kaltinti vartotoją ir griežčiau reguliuoti pramonę.
 
„Negalime tikėtis, kad žmonės rinksis sveikiau, kai visa aplinka stumia juos priešinga linkme“, – teigia Johnas Barberis, inovacijų agentūros „Nesta“ Sveiko gyvenimo misijos vadovo pavaduotojas. Sėkmingiausia politika, jo nuomone, keičia aplinką taip, kad sveikesni pasirinkimai tampa savaime suprantami.
 
Skeptikai prieštarauja: maistas – ne tabakas, valgyti būtina. Būtent todėl, anot tyrėjų, veikti reikia skubiau. Išvengti itin perdirbto maisto beveik neįmanoma – ypač tiems, kurie turi mažiau pinigų ir laiko.
 
„Ilgą laiką kaltinome individą – sakėme, tiesiog rūkyk saikingai, gerk saikingai, – prisimena tyrėja A.Gearhardt. – Dabar matome, kaip pramonė kuria produktus, nuo kurių žmonės nebegali atsitraukti.“
 
Pavyzdį parodė Lotynų Amerika
 
Čilė prieš dešimtmetį tapo pirmąja pasaulio šalimi, pradėjusia ženklinti produktus juodais aštuonkampiais, jei juose per daug cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų. Dauguma taip pažymėtų produktų yra itin perdirbti.
 
Anot Šiaurės Karolinos universiteto tyrėjų, rezultatai nenuvylė: čiliečiai trečdaliu sumažino produktų sujuodaisiais ženklais pirkimą. Sureagavo ir gamintojai – maždaug kas septinto produkto sudėtis buvo pakeista, baiminantis juodojo aštuonkampio.
 
Netrukus Čilės pavyzdžiu pasekė Meksika, Peru, Urugvajus, Argentina, Brazilija ir Kolumbija. Šios šalys ne tik ženklina pakuotes – jos draudžia itin perdirbto maisto reklamą vaikams, neleidžia tokių produktų pardavinėti mokyklose, ant pakuočių draudžia animacinius personažus. Kolumbija ėmėsi dar griežtesnių priemonių: 2023 metais įvedė specialų šlamštmaisčio mokestį, kuris šiemet pasiekė 20 procentų.
 
Tiesa, nutukimo rodikliai Lotynų Amerikoje kol kas nekrito – ekspertai sako, kad poveikis gali pasireikšti tik po dešimtmečių.
 
Prisijungė ir Kanada
 
Šių metų sausį Kanada tapo pirmąja Šiaurės Amerikos šalimi, įvedusia privalomus perspėjamuosius ženklus. Ant daugumos fasuotų produktų, kuriuose per daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, dabar klijuojamas juodai baltas padidinamojo stiklo simbolis su užrašu „High in“ (liet. „daug“).
 
Kanados sveikatos tarnyba tikisi dvejopo efekto: kad vartotojai greičiau priims sprendimus parduotuvėje, o gamintojai keis receptūras. Daugelis kompanijų jau mažina cukraus ir druskos kiekį, kad išvengtų perspėjamojo ženklo ant savo produktų.
 
Europoje – laisvė rinktis
 
Europos Sąjunga tradiciškai remiasi kitokia filosofija – informuoti vartotoją ir leisti spręsti pačiam. Maistingumo lentelės, „šviesoforo“ spalvos, teiginiai apie sveikatingumą ant pakuočių – visa tai suteikia informacijos, bet nedraudžia ir neriboja.
 
Ar tai veikia? Europos Parlamento duomenimis, nė viena ES šalis nepasiekė tikslo sustabdyti nutukimo augimą iki 2025 metų. Šiandien antsvorio turi daugiau nei pusė ES gyventojų, o nutukusiųjų dalis per du dešimtmečius išaugo daugiau nei pusantro karto.
 
Ilgiausiai „šviesoforo“ sistemą Europoje taiko Jungtinė Karalystė. Apie ją žino devyni iš dešimties vartotojų, tačiau naudojasi mažiau nei pusė. Oksfordo universiteto tyrimas nustatė, kad pastebimo poveikio pirkimo įpročiams ši sistema neturėjo. Itin perdirbti produktai vis dar sudaro apie 40 procentų britų raciono.
 
Nuo šių metų sausio Jungtinė Karalystė sugriežtino nesveiko maisto reklamą: iki 21 valandos televizijoje draudžiama rodyti produktus, kuriuose daug riebalų, cukraus ar druskos. Internete tokia mokama reklama draudžiama visiškai.
 
Lietuvoje specialių itin perdirbto maisto reguliavimo įstatymų nėra. Pernai rudenį Seimas svarstė ir atmetė siūlymą riboti nesveiko maisto reklamą. Parlamentarai nesutarė, kaip apibrėžti nesveiką maistą, kiti nuogąstavo, kad draudimas atsilieptų žiniasklaidos pajamoms.
 
Vis dėlto antsvorio problema niekur nedingsta. „Eurostat“ duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi antsvorio arba yra nutukę – šis rodiklis viršija ES vidurkį. Lietuvos higienos institutas skelbia, kad 2023-2024 mokslo metais antsvorio turėjo beveik 16 procentų moksleivių, o nutukę buvo 7 procentai moksleivių.
 
PSO rengia gaires
 
Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu rengia pasaulines itin perdirbto maisto vartojimo gaires. Tikslios rekomendacijos dar neskelbiamos, tačiau ekspertai tikisi, kad jos suteiks mokslinį pagrindą šalims, norinčioms griežčiau reguliuoti šią sritį.
 
Vienas svarbiausių klausimų – kaip apibrėžti itin perdirbtą maistą. Dabar plačiausiai naudojama Brazilijoje sukurta NOVA klasifikacija, tačiau ji kritikuojama: į vieną kategoriją patenka ir greitojo maisto mėsainiai, ir pilno grūdo duona su emulsikliais, ir vitaminais praturtinti pusryčių dribsniai, ir saldinti gėrimai.
 
Gairės turėtų būti paskelbtos dar šiemet. Kol jų nėra, kiekviena šalis pati renkasi, kaip reguliuoti itin perdirbtą maistą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!