Trūksta onkologinio vaisto
 
Seimo SRK narė Jurgita Sejonienė priminė neseniai, praėjusių metų lapkritį, registruotą vaisto Tamoksifeno tiekimo sutrikimą, kuris buvo ypač aktualus krūties vėžiu sergančioms pacientėms. Taip pat šiandien juntamas kitų vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti, trūkumas. Šie vaistai pacientams gyvybiškai būtini, mėnesiais preparato laukti jie negali. „Dažniausia moterų liga Lietuvoje yra krūties vėžys, Tamoksifeno nemažai daliai jų reikia. Nuo lapkričio vidurio registruotas vaisto tiekimo sutrikimas. Ar reikėtų suprasti, kad visoje Europoje sutrikęs šio vaisto tiekimas? Ar čia Lietuva kažkaip išsiskiria?“ – situacija stebėjosi J.Sejonienė.
 
Jai atsakydama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkė Dovilė Marcinkė tikino, kad Tamoksifeno trūkumo Lietuvoje šiandien nėra, šio vaisto sutrikimas deklaruotas lapkritį, tačiau visiškai vaisto rinkoje nebuvo tik trumpą laiką.
 
„Kompanijos kartais nurodo priežastį „tiekimo sutrikimas“. Dėl to mes planuojame standartizuoti priežasčių pateikimą, nes tiekimo sutrikimas dėl „tiekimo sutrikimo“ mums nieko nepasako. Tačiau paprastai tos priežastys komercinės – prioritetas yra kitos šalys. Deja, su tuo susiduriame“, – komentavo VVKT viršininkė.
 
Šiuo metu, pasak jos, minėto vaisto atsargų kiekvienam mėnesiui yra apie 5 tūkst. pakuočių ir jų sergančioms krūties vėžiu Lietuvos moterims turėtų užtekti. Tiesa, su viena sąlyga: jei jos perka vaisto atsargų mėnesiui ir ne daugiau. Dėl to VVKT kartu su SAM vaistinėms išsiuntė rekomendaciją, pagal kurią būtų ribojamas vaisto išdavimas pacientėms. Mat trūkumas susidaro dėl to, kad pagal receptą pacientė vienu ypu gali nusipirkti vaisto atsargų pusei metų, tad jo kitoms paprasčiausiai nelieka.
 
Pacientės kalba apie genocidą
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė posėdyje atkreipė dėmesį, kad VVKT ir SAM pateikta informacija, jog Tamoksifeno trūkumas valdomas, nėra visiškai teisinga. Bent jau pačios pacientės situaciją mato visiškai kitaip: „Nuskambėjo frazė, kad vaisto nuo gruodžio galima įsigyti... Teoriškai galima, o praktiškai net ir šiandien susiduriama su iššūkiais.“
 

„Nėra dienos, kad nesulauktume komentarų socialiniuose tinkluose, laiškų, kuriuose tokia situacija vadinama genocidu, kad valstybei nerūpi, valstybė nusprendė mus išnaikinti. Atsakinėjame aiškindami situaciją, bet sakyti, kad nuo gruodžio nėra problemų – neteisinga. Problemos akivaizdžios ir jos tęsiasi“, – kalbėjo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

 
Pasak jos, mažai gelbsti ir rekomendacija pirkti vaisto tik mėnesiui. Mat dalis pacienčių gyvena ne didmiesčiuose, o atokesniuose regionuose ir vykdamos į didžiąsias gydymo įstaigas jos paprastai kartu užsisako vaistinėse ir visą recepte nurodytą vaistų kiekį, kurio joms pakaktų pusmečiui. Važinėjimas kas mėnesį į didmiestį vien dėl vaisto daliai moterų būtų didžiulis iššūkis ir tai tampa svarbiu atskirties bei socialinio jautrumo klausimu.
 
Yra ir kita šios problemos medalio pusė. Kadangi siūlymas riboti vaisto išdavimą tėra tik rekomendacija, o teisės aktai leidžia pacientams vienu metu įsigyti visą recepte nurodytą vaistų kiekį, vaistininkai atsiduria tarsi tarp kūjo ir priekalo. Situacija akivaizdi: jei vienai pacientei Tamoksifeno parduosi daugiau nei vieną pakuotę – vaisto neliks kitai krūties vėžiu sergančiai pacientei. Neparduoti viso kiekio, jei pacientė primygtinai reikalauja, vaistininkas irgi neturi teisės.
 

„Vaistininkai atsidūrę tarp girnų: jie gali parduoti ir daugiau vaisto pakuočių, nes joks kitas teisės aktas jų neįpareigoja – turime teisės aktus, kurie sako, jog galima vaisto parduoti, kad jo užtektų šešiems mėnesiams. Bet iš bendrystės bandoma pacientą įtikinti, kad jis sutiktų su vieno mėnesio pakuote. Bet yra išimtys, kai pacientas negali su tuo sutikti, nes toli gyvena. Situacija sudėtinga“, – komentavo Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 
Sprendimas yra, tik brangesnis
 
Vienas sprendimo būdų, kuris galėtų padėti suvaldyti vaistų trūkumą šalyje – lygiagretus importas.
 

Pasak Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktoriaus Donato Parulio, Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, ne tik gali, bet ir privalo naudotis laisvu prekių judėjimu, nes lygiagretus importas kartu su gamintojais yra tas būdas, kuris gali sušvelninti vaisto tiekimo sutrikimus.

 
 „Tas pats buvo ir su Tamoksifeno tiekimo sutrikimu: lygiagretus importas sušvelnino situaciją, kad mūsų pacientai bent kokį kiekį vaistų gautų. Kitas pavyzdys, kai vaisto Domperidono (vartojamas suaugusiųjų ir vaikų pykinimui bei vėmimui gydyti) gamintojo neliko rinkoje, lygiagretus importas iš esmės sprendė tiekimo sutrikimą. Tai yra Lietuvos įmonės, kurios prašytų skirti pakankamą dėmesį lygiagrečiam importui ir laisvam prekių judėjimui. Tuo naudojamasi nepakankamai, lygiagretaus importo taisyklės Lietuvoje nekeistos šešerius metus“, – posėdyje kalbėjo D.Parulis. Kartu jis pabrėžė, kad Skandinavijos šalys bei Ispanija gerokai daugiau išnaudoja šią galimybę vaistų tiekimo sutrikimų akivaizdoje.
 
Visgi, pasak N.Čiakienės, šis sprendimas dėl Tamoksifeno pacienčių vertinamas irgi įvairiai. Mat kompensuojamas lygiagretaus importo būdu įvežamas vaistas yra gerokai brangesnis negu prieš tai mūsų rinkoje buvęs vaistinis preparatas. Taip pat jis tris kartus brangesnis, nei kad būtų galima nusipirkti Lenkijoje, ir kai kuriais atvejais brangesnis nei nekompensuojamas vardinis preparatas.
 
Paklaustas, kodėl apskritai krūties vėžiu sergančios pacientės atsidūrė tokioje situacijoje, kai dėl kiekvienos vaisto pakuotės tenka konkuruoti su kita sergančiąja, sveikatos apsaugos viceministras atsakė, kad daugiau nei 5 tūkstančių vaisto pakuočių mėnesiui Lietuva gauti tiesiog negali. „Mes turime tiek, kiek maksimaliai mums tiekia. Tai ne nuo mūsų priklauso. Nėra taip, kad SAM arba VVKT pasako, jog mums neduokite daugiau nei 5 tūkstančių pakuočių – mes prašome ir daugiau, mes matome poreikį, žinome, kad jis yra didesnis, arba prašome duoti kita kalba pakuočių, bet negauname“, – apgailestavo D.Naumovas.
 
Mes per maži
 
VVKT duomenimis, per 2022-2025 metų laikotarpį Lietuvoje kasmet registruota apie 1003-1430 laikinų vaisto tiekimo sutrikimo atvejų, nuolatinių sutrikimų – 84-159 atvejai. Daugiausia pastarųjų būta 2024 metais. Dažniausiai laikini vaistų tiekimo sutrikimai įvyksta dėl problemų tiekimo grandinėje. Pernai registruoti 707 tokie atvejai. Antroje vietoje rikiuojasi gamybos problemos (247 atvejai), trečioje – neplanuotai išaugusi paklausa (181 atvejis). Mažiausiai sutrikimus lemia vaisto kokybės defektai – 12 atvejų. Nuolatinius sutrikimus dažniausiai lemia komercinės priežastys (pernai registruotas 91 atvejis), po to seka tiekimo grandinės problemos (33 atvejai), registracijos pažymėjimų sąlygų keitimas (12 atvejų) ir gamybos problemos (8 atvejai).
 

„Komercinės priežastys – tai reiškia, kad Lietuva yra maža šalis, maža rinka. Net imant Baltijos šalių regioną kaip vieną rinką, kompanijos nesirenka mūsų šalies, kaip vietos vaistui tiekti. Užsiregistruoja, bet iš tiesų netiekia“, – teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkė Dovilė Marcinkė.

 
Jai antrinęs D.Naumovas pabrėžė, kad tokios situacijos nepajėgia suvaldyti nei VVKT, nei SAM, nes priežastys dažnai nenusijusios su teisėkūra ir reguliavimu. „2022-2023 metų statistika rodo, kodėl buvo atsiradęs vaistų trūkumas Europos Sąjungos (ES) šalyse. Daugiau nei pusė atvejų yra susiję su gamyba. Vadinasi, ne tiesiogiai nuo ministerijos, nuo VVKT tai priklauso, nes gamyba dažniausiai vykdoma ne Lietuvoje, o dažnai net ir ne ES. Nei ministerija, nei ES kartais negalime reguliuoti nei Kinijos, nei Indijos pramonės“, – kalbėjo viceministras.
 
Problema ta, kad Lietuva, būdama viena mažiausių rinkų, šioje sistemoje tampa praktiškai nematoma. Kaip pridūrė D.Marcinkė, net ir jungtinė Baltijos šalių rinka farmacinėms kompanijoms atrodo pernelyg menka, kad verta būtų skirti stabilų dėmesį. Visgi tiek SAM, tiek ir VVKT ieško sprendimų, kaip bent iš dalies būtų galima pagerinti vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams.
 
Pavyzdžiui, jau šiandien VVKT per 1-2 dienas išduoda leidimus tiekti registruotus vaistus pakuotėse kita, Europos ekonominei erdvei priklausančios valstybės kalba. Tai leidžia suvaldyti trečdalį visų vaistų sutrikimų. Baltijos šalių regione leidžiamos trikalbės vaistų pakuotės, o tai gali būti patrauklu gamintojams. Poreikiui esant pasitelkiamas ir lygiagretus importas, padedantis greičiau suvaldyti sutrikimus. Taip pat iki metų pabaigos VVKT planuoja modernizuoti VARPIS sistemą, kuri leis automatizuoti vaistų stebėseną. Kartu detaliau bus viešinamos didmenininkų turimos vaistų atsargos, nurodant konkrečiau ne tik atsargų kiekius, bet ir jas turinčias konkrečias didmeninės prekybos įmones.
 
SAM Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė tikino, kad ministerija taip pat ketina imtis priemonių, kurios padėtų greičiau įveikti vaistų tiekimo sutrikimus. Tam siūloma peržiūrėti lygiagretaus importo reglamentavimą, mažinti administracinę naštą. Taip pat planuojama peržiūrėti ir kompensuojamųjų vaistų kainodaros taisykles bei stebėsenos aprašą. Tačiau, anot viceministro D.Naumovo, vieninteliu ilgalaikiu sprendimu laikomas vaistų gamybos grąžinimas į Europos Sąjungą. „Idealiu atveju – kad ir Lietuvoje būtų atskiros gamyklos“, – sakė viceministras.
 
Tačiau net optimistiškiausiu atveju tai – metų ar net dešimtmečių projektas. Iki tol Lietuva liks priklausoma nuo globalios rinkos, o pacientams teks gyventi realybėje, kur gydymas priklauso ne tik nuo diagnozės, bet ir nuo sėkmės – ar tą savaitę vaisto bus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!