Šių metų žiemos Olimpinės žaidynės Milane ir Kortinoje įsimins ne tik dėl sporto varžybų – ne ką mažiau dėmesio sulaukia ir tai, kad vyksta už trasų ribų: lyčių lygybės pokyčiai, politinės dramos ir asmeninės istorijos, kurios sulaukė pasaulinio dėmesio. Viena jų – lietuviška. Trečiadienį Lietuvos ledo šokėjai ant ledo Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus, pavergę arenos žiūrovų širdis, iškovojo 6-ąją vietą.
Ilgas Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus kelias į Olimpiadą sudomino ir pasaulio žiniasklaidą – apie devynerius metus trukusią kelionę rašė „Associated Press“, „Fox Sports“, olympics.com, o Tarptautinė čiuožimo sąjunga straipsnį apie porą pavadino „Olimpinė svajonė pagaliau išsipildo“.
Artimiausia lygybe
Į pirmąsias žiemos Olimpines žaidynes 1924 m. Šamoni atvyko vienuolika moterų. Tuomet jos varžėsi tik dailiojo čiuožimo rungtyje. Praėjus šimtui metų, Milane ir Kortinoje sportininkės sudaro beveik pusę visų atletų – 47 procentus – ir tai yra didžiausias skaičius žiemos žaidynių istorijoje. Tiesa, vasarą Paryžiuje olimpiada jau pasiekė visišką lyčių lygybę.
Lygumų slidinėjime vyrai ir moterys pirmą kartą varžosi vienodomis distancijomis – iki šiol moterų trasos buvo trumpesnės, esą joms nepakanka ištvermės. Tarptautinė slidinėjimo federacija ilgai tvirtino, kad ir šuoliai nuo didžiojo tramplino moterims „nėra tinkami medicininiu požiūriu“. Sportininkės bylinėjosi ir protestavo, 2014-aisiais Sočyje debiutavo šuoliai nuo mažojo tramplino. Milane ant didžiojo tramplino pirmą kartą istorijoje varžysis beveik 50 moterų.
Žiemos žaidynės šiemet ypatingos ir formatu. Pirmą kartą varžybos vyksta dviejuose miestuose: ledo sporto šakas surengė Milanas, kalnų disciplinas – Kortina ir aplinkiniai Alpių slėniai. Žaidynėse varžosi beveik 3 tūkst. atletų iš 93 šalių.
Startavo traumuota
Viena labiausiai aptarinėjamų šių žaidynių istorijų prasidėjo dar prieš atidarymo ceremoniją. 41 metų amerikiečių kalnų slidininkė Lindsey Vonn – olimpinė čempionė, laimėjusi 84 Pasaulio taurės varžybas – karjerą buvo baigusi 2019-aisiais. Tačiau 2024-ųjų pabaigoje ji grįžo į trasas su titaniniu dalinio protezavimo sąnariu dešiniame kelyje.
Sausio 30 dieną, per treniruotes Šveicarijoje, L.Vonn patyrė dar vieną traumą – trūko kairiosios kojos priekinis kryžminis raištis. Nepaisant to, sportininkė paskelbė startuosianti olimpiadoje.
Ortopedai aiškino, kad teoriškai varžytis įmanoma: greitajame nusileidime sportininkas lekia beveik tiesia linija daugiau nei 100 km/h, o kryžminis raištis labiausiai reikalingas staigių posūkių metu.
Nors L.Vonn vilkėjo specialų kelio įtvarą, olimpiniame nusileidime ji kliudė vartus po 13 sekundžių, kraupiai griuvo, buvo evakuota sraigtasparniu ir du kartus operuota Trevizo ligoninėje.
Dabar sporto ir sveikatos pasaulyje karštai diskutuojama apie ribą tarp sportinio ryžto ir rizikos sveikatai. Nei Tarptautinė slidinėjimo federacija, nei Tarptautinis olimpinis komitetas neturi įgaliojimų uždrausti sportininkui startuoti, jei jis treniruotėse įrodė, kad yra pajėgus startuoti.
Neapsieita be politikos
Amerikiečių sportininkai Milano žaidynėse atsidūrė politinių aistrų sūkuryje. Dailiojo čiuožimo žvaigždė Amber Glenn, laimėjusi komandinio turnyro auksą, spaudos konferencijoje atvirai kalbėjo apie sunkų laikotarpį LGBTQ+ bendruomenei JAV. „Žinau, kad daug kas sako: tu tik sportininkė, nekalbėk apie politiką. Bet politika veikia mus visus“, – sakė ji žurnalistams. Po interviu A.Glenn sulaukė gausybės grasinimų socialiniuose tinkluose, tad nusprendė palikti paskyras.
Laisvojo stiliaus slidinėjimo atstovas Hunteris Hessas spaudos konferencijoje prisipažino, kad atstovavimas JAV šiuo metu jam „kelia prieštaringų emocijų“. Prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle pavadino jį „tikru nevykėliu“. H.Hessas vėliau savo socialinėje paskyroje rašė: „Myliu savo šalį. Bet vien tai, kad vilkiu jos vėliavą, nereiškia, kad pritariu viskam, kas joje vyksta.“
Skynėsi kelią devynerius metus
Didžiausia šių žaidynių intriga Lietuvai – ledo šokėjų poros Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pasirodymas. Ilgas šokėjų kelias į Olimpiadą sudomino ir pasaulio žiniasklaidą – apie devynerius metus trukusią kelionę rašė „Associated Press“, „Fox Sports“, olympics.com, o Tarptautinė čiuožimo sąjunga straipsnį apie porą pavadino „Olimpinė svajonė pagaliau išsipildo“.
Pora kartu čiuožia nuo 2017-ųjų ir jau pirmąjį sezoną pateko į pasaulio čempionatą Milane – tą pačią areną, kurioje dabar vyksta Olimpinės žaidynės.
„Iš pradžių jis manęs visai nesužavėjo, – pažintį su partneriu šypsodamasi prisiminė A.Reed. – Bet kaipgi aš klydau – jis geriausias partneris ir draugas, kokį galėjau įsivaizduoti.“
Poros rezultatai kasmet gerėjo, jie kopė pasaulio reitinguose ir rinko medalius tarptautinėse varžybose. Vis dėlto olimpinė svajonė nesipildė – Lietuvos įstatymai reikalauja, kad abu poros nariai turėtų šalies pilietybę, o prezidentas Gitanas Nausėda net du kartus atmetė A.Reed prašymą. Nors 2022-aisiais pora iškovojo Lietuvai kelialapį į Pekino olimpiadą, pati važiuoti negalėjo – A.Reed vis dar neturėjo Lietuvos paso. Kelialapiu tais metais pasinaudojo kita pora – Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala, kurie varžybose liko paskutiniai.
Prieš dvejus metus A.Reed ir S.Ambrulevičius laimėjo Europos čempionato bronzą sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje – tai buvo pirmasis Lietuvos medalis dailiajame čiuožime per 18 metų.
Trečiąjį kartą A.Reed prašymas buvo patenkintas. „Iki šios akimirkos buvo ilgas kelias, bet dabar esu labai laiminga“, – po susitikimo su šalies prezidentu kalbėjo šokėja.
Vis dėlto kelialapio į olimpiadą sportininkų pora dar neturėjo. Pernai Pasaulio čempionate Bostone ritminės programos metu A.Reed krito ant ledo ir olimpinio kelialapio pora neiškovojo. „Aš buvau silpnoji grandis – du kartus bandėme patekti į žaidynes, bet nepavyko“, – bendraudama su žiniasklaida nusivylimo ašarų neslėpė čiuožėja.
Paskutinįjį šansą – atrankos turnyrą Pekine – pora išnaudojo tinkamai. „Iki paskutinės minutės, kol pamatėme rezultatus, neleidau sau tuo patikėti. Tik tada galėjome pagaliau švęsti“, – po varžybų džiaugėsi S.Ambrulevičius.
Vasario šeštąją „San Siro“ stadione, 61 tūkstančio žiūrovų akivaizdoje, jiems buvo patikėta nešti Lietuvos vėliavą. „Su Sauliumi pažiūrėjome vienas į kitą ir pradėjau verkti“, – ilgai lauktą momentą prisimena A.Reed.
Rekordinė Lietuvos komanda
Lietuvai žaidynėse šiemet atstovauja 17 sportininkų – tai yra didžiausia delegacija per žiemos olimpinių žaidynių istoriją (ankstesnis rekordas – 13). Sportininkai dalyvauja biatlono, lygumų slidinėjimo, kalnų slidinėjimo ir dailiojo čiuožimo varžybose. Pirmą kartą startuoja moterų biatlono estafetės komanda. Meda Variakojytė tapo pirmąja Lietuvos atstove moterų dailiojo čiuožimo individualiose varžybose.
Pirmųjų dienų rezultatai kol kas kuklūs. Mišrioji biatlono estafetės komanda finišavo 20-a iš 21, o lygumų slidininkas Tautvydas Strolia skiatlone atsiliko nuo lyderių ištisu ratu. Tačiau didžioji varžybų dalis dar laukia – individualūs biatlono startai, sprintai, estafetės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!