Problemos prasideda anksti
 

„Pacientų jaunumas išlieka aktualia problema – ateina vaikai, vos sulaukę vienerių metų, o jau turi sugedusių dantų, kuriems reikalingas gydymas, – sako vaikų odontologijos Lietuvoje pradininkė Rasa Račienė. – Reikia galvoti apie konservatyvias prevencines priemones. Vaikai dažnai būna jautresni visoms reakcijoms, kurias sukelia dantų gydymas, todėl tai nėra lengvas procesas.“

 
Anot odontologės, neretai tenka svarstyti apie papildomas metodikas – premedikaciją, adaptaciją ar net bendrąją nejautrą, nes maži vaikai tiesiog nesusitvarko su emocijomis gydymo metu. Jie psichologiškai per maži suprasti: gydytojas nėra priešas.
 
„Valstybinės politikos nėra, ir tai lemia liūdną rezultatą. Liga, kuri galėtų būti suvaldyta, vis dar sprendžiama nekompleksiškai, nes masinių prevencijos priemonių šalyje iki šiol nėra. Vertinant Lietuvos mastu, turime tai, ką turime“, – pabrėžia R.Račienė.
 
Priežiūra – nuo pirmojo danties
 
Vilniuje šiemet į asmens sveikatos priežiūros įstaigas išsiųsta šeši tūkstančiai dantų šepetėlių. Išdygus pirmajam dantukui, šeimos gydytojas jį įteikia tėvams ir parodo, kaip tinkamai naudoti. Tėvams tai – paprasta, bet svarbi priemonė ir aiški žinia, kad rūpintis burnos sveikata reikia nuo pat mažumės.
 
„Pavyzdžiui, jei vaikui šešių mėnesių išdygo dantys, jau reikia pradėti juos prižiūrėti. Šią iniciatyvą remia Vilniaus miesto savivaldybė, ir tai vienas teigiamų dalykų, kuris priverčia tėvelius pagalvoti apie profilaktiką“, – komentuoja R.Račienė.
 
Tačiau vieno „auksinio“ recepto, kaip prižiūrėti dantis, anot specialistės, nėra. Kiekvienas vaikas individualus, todėl, kokią dantų pastą pasirinkti, ypač esant specifinėms problemoms, geriausiai patars burnos higienistas arba odontologas.
 
„Įvertinęs vaiko būklę ir riziką susirgti burnos ligomis, specialistas gali nustatyti tinkamiausias priemones. Apžiūros metu galima įvertinti apnašas, dantų būklę, dėmes ar patologinius pakitimus ir pagal tai parinkti tinkamą dantų pastą ar gydymo planą“, – aiškina vaikų odontologė.
 
Jeigu dantys jau išdygo, o tėvai nežino, ką daryti, – būtina kreiptis į specialistą. „Jis paaiškins, kaip prižiūrėti pirmuosius dantis, o vėliau, išdygus daugiau dantų, nustatys tolesnę priežiūros ir gydymo eigą“, – sako ji.
 
Skaičiai nedžiugina
 
Higienos institutas primena, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas yra viena svarbiausių prevencinių priemonių. Jo metu odontologas arba burnos higienistas įvertina ne tik bendrą vaiko sveikatą, bet ir dantų bei burnos higienos būklę. Specialistai užpildo Mokinio sveikatos pažymėjimo II dalį – pažymi, ar dantys sveiki, plombuoti, karioziniai ar išrauti, taip pat vertina sąkandį.
 
Skaičiai nedžiugina. Per 2024-2025 mokslo metus sveikus dantis turėjo vos kas trečias vaikas nuo gimimo iki 17 metų. Palyginti su ankstesniais mokslo metais, šis rodiklis pakilo tik 0,2 procentinio punkto.
 
Mažiausiųjų – iki šešerių metų – situacija dar palyginti gera: beveik du trečdaliai jų turėjo sveikus dantis. Tačiau mokykliniame amžiuje vaizdas smarkiai prastėja – tarp 7-17 metų vaikų sveikus dantis turėjo tik kas ketvirtas. Higienos institutas pabrėžia: kuo vaikas vyresnis, tuo dantų būklė blogesnė, todėl prevencija ypač svarbi mokykliniame amžiuje.
 
Sąkandžio problemos
 
Profilaktinio patikrinimo metu odontologas taip pat įvertina sąkandžio būklę. Higienos instituto duomenimis, per 2024-2025 mokslo metus daugiau nei pusė vaikų iki 17 metų sąkandžio patologijos neturėjo, tačiau palyginti su ankstesniais metais šis rodiklis sumažėjo beveik trimis procentiniais punktais.
 
Pavienių dantų patologija nustatyta beveik kas penktam vaikui, žandikaulių – daugiau nei penktadaliui.
 
Mažiausių – iki šešerių – situacija kur kas geresnė: daugiau nei aštuoni iš dešimties ikimokyklinio amžiaus vaikų neturėjo jokios sąkandžio patologijos. 7-17 metų grupėje sąkandžio problemos nustatytos kiek mažiau nei pusei vaikų. Trečdalis turėjo pavienių dantų patologiją, daugiau nei ketvirtadalis – žandikaulių.
 
Tiesa, R.Račienė abejoja, ar tokiu būdu renkami duomenys apskritai tikslūs: „Neturėdami normalių mokslinių epidemiologinių tyrimų, šiandien remiamės tuo, ką užpildo gydytojai ir burnos higienistai. Tačiau ne visi odontologai pažymas pildo sąžiningai. Iš Odontologų rūmų girdime informaciją, kad šiais skaičiais ne visada galima pasitikėti.“

---

 
Verta žinoti

Dantų ėduonies intensyvumą specialistai vertina pagal vadinamąjį KPI indeksą – jis parodo, kiek dantų yra pažeistų ėduonies, plombuotų ar išrautų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo dantų būklė geresnė. Pieninių dantų indeksas žymimas mažosiomis raidėmis (kpi), nuolatinių – didžiosiomis (KPI). Kai jų suma mažesnė nei 1,2, ėduonies intensyvumas laikomas labai žemu, nuo 1,2 iki 2,6 – žemu, nuo 2,7 iki 4,4 – vidutiniu, nuo 4,5 iki 6,5 – aukštu, o viršijus 6,5 – labai aukštu.
 
Per 2024-2025 mokslo metus bendras vaikų iki 17 metų indeksas siekė 3,89 – tai vidutinis lygis. Mažiausiųjų, iki šešerių, rodiklis buvo 2,03 ir vertinamas kaip žemas. Tačiau 7-17 metų grupėje jis šoktelėjo iki 3,4 – jau vidutinis.
 
Nerimą kelia tai, kad didelė dalis vaikų patenka į aukšto ir labai aukšto ėduonies intensyvumo grupes. Tarp 7-17 metų mokinių daugiau nei keturi iš dešimties turėjo aukštą arba labai aukštą rodiklį. Panašios proporcijos ir tarp mažiausiųjų: beveik 40 proc. iki šešerių metų vaikų priskirtini aukšto ar labai aukšto ėduonies intensyvumo grupei. Žvelgiant į visus vaikus nuo gimimo iki 17 metų, aukštą arba labai aukštą ėduonies intensyvumą turėjo 41 proc.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!