Trūksta donorinių organų
 
Inkstų transplantacija yra dažniausiai atliekama organų persodinimo operacija pasaulyje, tačiau donorinių inkstų trūkumas jau dešimtmečius išlieka viena opiausių sveikatos apsaugos problemų.
 
Vien JAV inksto transplantacijos šiuo metu laukia daugiau nei 90 tūkst. pacientų, o kasdien vidutiniškai 11 žmonių miršta taip ir nesulaukę tinkamo donoro. Europoje laukiančiųjų skaičius siekia apie 60 tūkst. Vidutinis laukimo laikas daugelyje šalių svyruoja nuo trejų iki septynerių metų.
 
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, sausio pabaigoje Lietuvoje inksto transplantacijos laukė 115 pacientų, iš kurių 36 buvo laikinai neaktyvūs recipientai (dėl medicininių priežasčių laikinai negalintys dalyvauti aktyvioje transplantacijos eilėje). Tarp laukiančiųjų buvo 3 vaikai.
 
Ypač sudėtingoje situacijoje yra O kraujo grupę turintys pacientai. Jiems persodinimui tinkami tik tie organai, kurių donoro kraujo grupė yra tokia pati. Tokių transplantacijos laukiančių pacientų pasaulyje yra daug, jie sudaro apie pusę visų laukiančiųjų, tačiau problema dar ir ta, kad būtent šios kraujo grupės inkstai tinka kitų kraujo grupių pacientams, tad paklausa yra itin didelė, o pasiūla – ribota.
 
Kaip gimė „universalus“ inkstas?
 
Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų kartu su kolegomis iš Kinijos Harbino medicinos universiteto sukurta technologija pagrįsta specialiais fermentais, kurie geba pašalinti A tipo kraujo grupės antigenus nuo inksto kraujagyslių paviršiaus. Šie antigenai yra pagrindinė priežastis, kodėl recipiento imuninė sistema atpažįsta persodintą organą kaip svetimą ir jį atmeta. „Mūsų fermentai veikia kaip molekulinės žirklės – jie nukerpa cukraus molekules, kurios imuninei sistemai signalizuoja, kad organas yra svetimas“, – UBC pranešime spaudai, išplatintame „EurekAlert“, aiškino tyrimo vadovas, biochemikas Stephenas Withersas.
 
Pašalinus šias molekules, A tipo inkstas tampa funkcionaliai analogiškas O tipo organui, kuris neturi ABO antigenų ir todėl yra universaliausiai suderinamas. „Tai tarsi nuimti nuo automobilio raudonus dažus ir atidengti neutralų gruntą. Kai tai padaroma, imuninė sistema nebelaiko organo svetimkūniu“, – interviu portalui „Science Alert“ sakė S.Withersas.
 
Ši technologija buvo kuriama daugiau nei dešimt metų. Iš pradžių fermentai buvo testuojami laboratorijoje su žmogaus kraujo mėginiais, vėliau – su izoliuotais kraujagyslių audiniais, o tik po daugybės sėkmingų bandymų mokslininkai ryžosi pereiti prie viso organo apdorojimo.
 
Istorinis bandymas su žmogumi
 
Svarbiausias tyrimo etapas – eksperimentinė transplantacija žmogui. Fermentais apdorotas A tipo inkstas buvo persodintas smegenų mirties ištiktam O grupės recipientui, gavus jo šeimos sutikimą. Tai leido mokslininkams saugiai stebėti tikrąją imuninę reakciją realiomis sąlygomis.
 
Rezultatai pranoko lūkesčius: pirmąsias dvi paras inkstas veikė visiškai normaliai, neparodydamas jokių ūmaus atmetimo požymių. Trečiąją dieną pradėjo ryškėti silpni A tipo antigenų pėdsakai, sukėlę nežymų imuninio atsako padidėjimą, tačiau jis buvo gerokai silpnesnis nei įprastais atvejais, kai persodinami nesuderinami organai. „Kai pamačiau pirmuosius duomenis, buvau sukrėstas. Tai buvo momentas, kai supratau, kad mes tikrai esame labai arti realaus proveržio“, – portalui „STAT News“ sakė vienas fermentų kūrėjų, UBC profesorius Jayachandranas Kizhakkedathu.
 
Dar laukia nemažai iššūkių
 
Mokslininkai pabrėžia, kad iki tol, kol atradimą bus galima plačiai taikyti klinikinėje praktikoje, dar reikia įveikti nemažai iššūkių. Vienas svarbiausių – užtikrinti ilgalaikį fermentų poveikį, kad A tipo antigenai neatsinaujintų po kelių dienų ar savaičių.
 
Šiuo metu technologiją tobulina Kanados biotechnologijų startuolis „Avivo Biomedical“, įkurtas specialiai šiam atradimui vystyti. Bendrovė jau ruošiasi pirmosios fazės klinikiniams tyrimams su gyvais pacientais, kurie, tikimasi, galėtų prasidėti per artimiausius kelerius metus. „Tai klasikinis pavyzdys, kai dešimtmečius kauptas fundamentalus mokslas pagaliau tampa realia klinikine nauda“, – UBC pranešime spaudai teigė S.Withersas.
 
Dar įspūdingiau tai, kad tie patys fermentai jau sėkmingai išbandyti plaučių, širdies ir kraujagyslių bei kraujo produktų apdorojimui. Tad ateityje galėtų būti kuriami universalūs kepenų, širdies ar net plaučių transplantai. „Tai gali būti didžiausias šuolis transplantacijos medicinoje nuo imunosupresinių vaistų atradimo“, – „Nature News“ sakė Kembridžo universiteto imunologas prof. Jamesas Bradley, nedalyvavęs tyrime.
 
Mokslininkai pabrėžia ir svarbų etinį šio atradimo aspektą. Dabartinė donorystės sistema sukuria situacijas, kai pacientų išgyvenimo galimybės priklauso nuo biologinės loterijos – kraujo grupės. „Universalūs organai iš esmės panaikintų biologinę nelygybę, – interviu CBC News sakė bioetikė prof. Françoise Baylis. – Tai būtų milžiniškas žingsnis teisingesnės sveikatos apsaugos sistemos link.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!