Daugiau paslaugų, bet ne pinigų
 
D.Steponkus „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad šių metų sutarties projektas ligoninėje sutiktas be optimizmo. Anot jo, dokumentas iš esmės nesiskiria nuo pernykščio, nors įsipareigojimų ir kaštų – gerokai daugiau.
 

„Sutarties projektą vertiname blogai. Jis yra identiškas praėjusių metų sutarčiai. Panašu, kad mums tų pinigėlių nepakaks visiems įsipareigojimams, kuriuos turime ir prieš darbuotojus, ir prieš pacientus. Nežinau, tokie keisti laikai laukia. Išgyventi iš tos sumos mums nepavyks“, – įspūdžiais dalijosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

 
Pasak jo, ligoninės sutartinė suma su VLK kasmet viršija 50 milijonų eurų, tačiau gydymo įstaigą kasmet paprastai pasiekdavo šiek tiek didesnei sumai sudarytas sutarties projektas, nes ligoninės teikiamų paslaugų kiekiai ir aptarnaujamų pacientų skaičius yra milžiniški, lyginant su rajono gydymo įstaigomis. Šiemet sutarties padidėjimo ligoninės direktorius neįžvelgia ir suka galvą, kaip reikės padengti išaugusius darbo užmokesčio įsipareigojimus medicinos personalui. D.Steponkus neslėpė, kad ligoninė atsidūrė paradoksalioje situacijoje – paslaugų apimtys auga, pacientų srautai nemažėja, tačiau numatyti finansai akivaizdžiai skurdesni nei reikėtų. „Aišku, mes tas išlaidas koreguosime, mažinsime, atsisakysime kažkokių inovacijų naujų, bet iš principo ta sutartis mums apie 10-15 procentų yra mažesnė, negu mums minimaliai reikėtų“, – tikino D.Steponkus.
 
Anot jo, tai, apie ką viešai kalba mažesnės rajonų ligoninės, Klaipėdoje jaučiama dar didesniu mastu. Ligoninė priversta transformuoti paslaugų struktūrą – mažinti stacionaro apimtis ir pereiti prie dienos chirurgijos bei ambulatorinių paslaugų. Tai, jo teigimu, iš dalies diktuoja ir finansavimo modelis, kai už kai kurias stacionarines paslaugas nemokama taip, kaip anksčiau. Kartu direktorius atkreipė dėmesį į augančią skubios pagalbos naštą. Mažesnės ligoninės, pasak jo, ne visada pajėgios atlikti sudėtingesnių tyrimų ar operacijų, todėl pacientai siunčiami į didesnius centrus. „Čia toks irgi skaudus mūsų darbas, kuris visą laiką užprogramuotas nuostoliui. Bet privalome šias paslaugas teikti, niekur pacientų išsiųsti jau nebegalime“, – komentavo D.Steponkus.
 
Tiesa, paklaustas, ar metų gale nenusimato tokios situacijos, kad dėl finansų trūkumo tektų stabdyti paslaugas pacientams, direktorius nukirto kategoriškai – tokio scenarijaus net būti negali: „Nepasakysi pacientui, kad jis nesusirgtų miokardo infarktu ar nesusilaužytų kojos. Niekada nestabdome paslaugų, jas teikiame ir, deja, dažnai nukenčiame nuo to, patiriame išlaidų, už kurias iki galo nėra apmokama.“
 
Nors ant ligoninės stalo guli tik šiųmetis sutarties projektas – įstaigos dar laukia derybos su VLK. Ar yra vilties pakoreguoti sutartinę sumą? „Per dvidešimties metų vadovavimo karjerą nepamenu, kad kas nors tose derybose būtų gavęsi kitaip. Vilties kaip ir nėra, bet bandysime kalbėti, nes teikti paslaugas ir už jas negauti apmokėjimo – tokios prabangos, turėdami didelius įsipareigojimus, negalime sau leisti“, – tikino D.Steponkus.
 
Šiauliai: teks uždaryti patalpas
 
Šiauliuose veikiančios privačios klinikos „Olm clinic“ vadovas ir skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas kalba dar aštriau. Jo teigimu, klinika pernai sąmoningai teikė viršplanines paslaugas tikėdamasi, kad tai atsispindės naujoje sutartyje. „Gavus sutarties projektą nuotaikos labai blogos. Pernai suteikėme labai daug viršplaninių paslaugų, nors nežinojome, ar bus jos apmokėtos, ar ne, bet mūsų tikslas buvo investuoti į kitų metų sutartį. Tačiau iš dabartinio sutarties projekto matome, kad mūsų sutartinė suma šiems metams nė kiek nepasikeitė“, – apmaudo neslėpė M.Gedminas.
 
Anot jo, tai reiškia, kad realus pacientų poreikis VLK taikomose skaičiavimo formulėse neatsispindi. Jis teigė matantis sisteminį nelogiškumą – paslaugų poreikis esą egzistuoja, eilės ilgos, tačiau finansavimo modelis remiasi skaičiavimo mechanizmais, kurie, jo manymu, neatitinka realybės. „Supraskit, kaip mes dirbom praėjusias metais, tai šiais metais mums reikėtų 7 kartus mažiau pacientų priimti. Arba realiai tik vieną naują pacientą per dieną priimti. Bet taip neveikia, nes net etatinės struktūros taip nesukomponuosi. Kitas pavyzdys – Joniškio rajone dienos stacionaro paslaugų poreikis yra keturis kartus didesnis negu Šiaulių mieste. Tai čia nelogiška. Čia yra skaičiavimo, pačios formulės ydos, kurios po to atsiliepia sistemai“, – tikino privačios klinikos vadovas.
 
Jis pridūrė, kad visai realu, jog gali tekti radikaliai keisti veiklos modelį, nes pagal dabartines paslaugų apimtis akivaizdu, jog sutartį klinika įvykdys per pirmus keturis metų mėnesius. „Ir turbūt po to patalpas uždarysim, gal bandysim daugiau persiorientuoti į šeimos mediciną. Mums tai yra didžiulis iššūkis“, – kalbėjo M.Gedminas.
 
Pasak privačios klinikos vadovo, visada lieka galimybė pereiti prie mokamų paslaugų, tačiau toks planas nepalankus Šiaulių regionui, kuriame klinika veikia. Mat perkamoji pacientų galia yra didesnė šalies didmiesčiuose, Šiauliams šis modelis netinka.
 
Apibendrindamas M.Gedminas teigė pastebinti VLK nenorą privačioms gydymo įstaigoms didinti sutartines sumas, nepaisant jų faktiškai suteiktų paslaugų pacientams, nors dabar galiojantys teisės aktai įpareigoja VLK taikyti vienodą skaičiavimo metodiką tiek privačiam, tiek ir viešajam sektoriui. Vienintelė „Olm clinic“ vadovybės viltis – derybos su VLK dėl galutinio sutarties projekto. „Čia toks „kamikadzinis“ režimas dabar yra: arba bus gerai, arba bus blogai, bet jeigu bus blogai – tai kraujas yra ant ligonių kasų rankų. Lieka žmonės, kurie neteks paslaugų“, – komentavo klinikos vadovas.

---

 
VLK: sutartis riboja PSDF

VLK direktorius Gytis Bendorius „Lietuvos sveikatai“ komentavo, kad su gydymo įstaigomis dėl šiais metais paslaugų teikimo pacientams jau pasirašytos 354 sutarys iš 733. Tarp jų ne tik viešosios gydymo įstaigos, yra ir privačių. Tiesa, tai yra mažesnės įstaigos, kurioms pasiūlytos sąlygos tiko. „Visus pasiūlymus teikėme pagal dabar galiojančią tvarką ir toje tvarkoje viešas ir privatus sektoriai traktuojami visiškai taip pat, galioja tie patys planavimo aprašai, taikomos tos pačios formulės, tokiu pačiu būdu yra suskaičiuotos preliminarios sutarčių sumos“, – tikino G.Bendorius.
 
Jis akcentavo, sutarčių sumos, atsižvelgiant į praėjusių metų suteiktų paslaugų faktą, negali augti drastiškai, net jei to gydymo įstaigos ir norėtų. Mat nauja sutarties suma skaičiuojama atsižvelgiant, kokia buvo įstaigos praėjusių metų sutartis, kokia suma buvo numatyta kiekvienai iš paslaugų grupių ir kaip gydymo įstaiga tą sutartį vykdė. Nes jeigu dalis paslaugų nepasiekė sutartinės sumos – šiemet ši paslaugų eilutė bus gerokai mažesnė. Visgi jei gydymo įstaiga dvigubai viršijo sutarties apimtis, tiek pat šoktelėjusios sutartinės sumos ji negali tikėtis.
 
„Antraip visiškai susprogtų PSDF fondas. Neturėtume tiek pinigų, kiek sudarytume sutarčių. Tai augimas visą laiką yra apribotas fondo augimu. Taip, skaičiavimo formulės gana sudėtingos, bet manome, kad jos pakankamai sąžiningos. Galima būtų grįžti prie ankstesnių tvarkų peržiūros, bet dabartinės tvarkos yra trejų-ketverių metų senumo ir jos pakankamai pasiteisinusios, tad šiuo metu vadovaujamės jomis. Galiausiai, naujos skaičiavimo formulės daugiau pinigų fonde juk negeneruoja“, – pabrėžė VLK direktorius.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!