Skiepijasi vis mažiau
 
Mokslinėje bendruomenėje vis dažniau kalbama apie tai, kad net ir turint veiksmingas bei saugias vakcinas, jų prieinamumas išlieka nepakankamas. Kaip teigia tyrime dalyvavusi Vilniaus universiteto doktorantė Emilija Vasiliūnaitė, priežastys įvairios – sudėtinga ir brangi gamyba, logistiniai iššūkiai.
 
„Tai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu: nors moderni informacinės RNR technologija leido vakcinas sukurti rekordiškai greitai, jų gamybai ir platinimui reikėjo sudėtingų sąlygų, įskaitant itin žemą laikymo temperatūrą, kuri kai kuriose pasaulio vietose tapo sunkiai įveikiama kliūtimi“, – aiškina mokslininkė.
 
Kartu pastebima ir kita tendencija – vakcinacijos apimtys daugelyje šalių mažėja. Net ir nuolat kaupiami duomenys apie injekcinių vakcinų saugumą bei veiksmingumą kol kas nepadėjo šios tendencijos pakeisti. Prie to prisideda ir žmogiškasis veiksnys: dalis žmonių bijo adatų, kiti skeptiškai vertina farmacijos pramonę, treti pavargsta nuo intensyvių skiepijimo grafikų, ypač kai kalbama apie kūdikius.
 
Pasak E.Vasiliūnaitės, intensyvus kūdikių skiepijimo kalendorius neretai tampa emociškai sudėtingas ir patiems tėvams. Pati būdama kelių mėnesių kūdikio mama, ji pastebi, kad pro burną vartojama malonaus skonio rotaviruso vakcina, kurią kūdikis sučepsi, tėvams paprastai neatrodo tokia sunki patirtis kaip injekcinės vakcinos, kurias kartais tenka suleisti į abi kojas vieno vizito metu.
 
Neatsitiktinai dėmesys krypsta į valgomąsias ar geriamąsias vakcinas. Tokia forma, anot mokslininkės, galėtų ne tik sumažinti psichologinį barjerą, bet ir atverti kelią paprastesnei, pigesnei gamybai. Anot jos, vakcina, suvokiama ne kaip vaistas, o kaip maisto produktas ar maisto papildas, teoriškai galėtų pasiekti žmones greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis, mat jos gamyba kur kas paprastesnė nei tradicinių injekcinių vakcinų.


Antigeną užaugino mielėse
 
Lietuvos ir JAV mokslininkai pabandė kitą kelią – viruso baltymo genetinį kodą „įrašė“ į mieles. „Mielėms buvo perduotas receptas, pagal kurį jos pačios pradėjo gaminti norimą baltymą. Tokios genetiškai pakeistos mielės tapo savotiška vakcinos „talpykla“,“ – pasakoja E.Vasiliūnaitė.
 
Kad atrinktų mieles, kurios tikrai gamina antigeną, mokslininkai jas trumpam paveikia formaldehidu – išgyvena tik tos ląstelės, kurios turi reikiamą genetinę instrukciją. „Formaldehidas nėra galutinio produkto sudedamoji dalis – po atrankos mielės auginamos ir paruošiamos be jo, o galutinė koncentracija yra mažesnė, nei leidžiama geriamajame vandenyje. Tai laikoma pranašumu, palyginti su dažnai naudojamais antibiotikais“, – teigia doktorantė.
 
Tyrimai su pelėmis parodė: vakcina veikia ir šviežių mielių, ir džiovintų mielių „traškučių“ pavidalu – abiem atvejais susiformavo imuninis atsakas. Pelės tokį „maistą“ noriai suėdė. Žmonėms mielės galėtų būti pateikiamos kapsulėmis, bet neatmetama galimybė jas integruoti ir į fermentuotus gėrimus – girą ar alų.
 
Būtent tai ir pabandė JAV dirbantis virusologas Chrisas Buckas. Iš tokių mielių jis išvirė alaus, jį vartojo, o paskui ištyrė savo kraują. Paaiškėjo, kad specifinių antikūnų kiekis padidėjo.
 
Nors rezultatai džiugino, Nacionalinio sveikatos instituto etikos komitetas uždraudė Ch. Buckui eksperimentuoti su savimi darbo metu. Tada mokslininkas nusprendė veikti kaip privatus asmuo ir įkūrė ne pelno siekiančią organizaciją „Gusteau Research Corporation“. Tyrimo rezultatus kartu su lietuviais kolegomis jis paskelbė atviroje mokslinėje platformoje „Zenodo“, kur pateiktos ir tokio alaus gamybos gairės.
 
Nors šis bandymas kol kas laikomas pavieniu atveju ir neatitinka klinikinio tyrimo kriterijų, gauti duomenys rodo, kad pats principas gali veikti ne tik laboratorijoje, bet ir žmogaus organizme.
 
Vakciną suvirškindavo skrandis
 
Vakcinos dažniausiai leidžiamos injekcijomis dėl paprastos priežasties: skrandis neskiria maisto nuo vakcinos – suvirškinamas ir antigenas. Be to, vakciną atpažįstančių imuninių ląstelių skrandyje nėra – jos yra giliau, žarnyne. Antigenas turi „prasprūsti“ pro skrandžio rūgštis nepažeistas ir pasiekti būtent žarnyną.
 
Iki šiol per burną veikė tik „gyvos“, susilpnintos vakcinos nuo žarnyno infekcijų. Geriausias šiuolaikinis pavyzdys – kūdikiams skirta rotaviruso vakcina. Ji veikia, nes vakcinoje yra visas, nors ir susilpnintas, virusas – jis imuninę sistemą stimuliuoja kur kas stipriau nei atskiros jo dalys. Be to, rotavirusas natūraliai infekuoja būtent žarnyną, todėl ir vakcina lengvai pasiekia reikiamas imunines ląsteles.
 
Su „negyvomis“ vakcinomis, sudarytomis tik iš atskirų patogeno dalių, viskas sudėtingiau. Net įterptos į specialias kapsules, jos dažnai sukelia tik vietinį imunitetą žarnyne – antikūnai kraujyje neatsiranda. Žarnynas tiesiog per daug „įpratęs“ prie svetimų medžiagų – maisto, bakterijų – ir nereaguoja į jas stipriu imuniniu atsaku.
 
Mielių vakcina šią problemą, tikėtina, sprendžia dvejopai: ląstelės apsaugo antigeną nuo skrandžio rūgščių ir kartu pačios papildomai „pažadina“ žarnyno imunines ląsteles. Kaip tiksliai tai vyksta, mokslininkai dar tiria.
 
Eksperimentuose naudotas poliomos viruso baltymas, kuris mielėse susiformuoja į daleles, imituojančias viruso formą. Injekcinėse vakcinose tokios dalelės sukelia stiprų, ilgalaikį imuninį atsaką. Tačiau valgomosios vakcinos atveju svarbiausios pasirodė pačios mielės: kai pelėms buvo duota suardytų mielių su tuo pačiu antigenu, imuninis atsakas nebesusiformavo. Vadinasi, veikia tik sveikos mielių ląstelės.
 
Rezultatai drąsina
 
Kaip pripažįsta E.Vasiliūnaitė, skepticizmas „alaus vakcinos“ atžvilgiu neišvengiamas. Analogiškų tyrimų iki šiol nebuvo, o pati idėja gimė tarsi mokslinis eksperimentas „iš smalsumo“, netikėtai atnešęs apčiuopiamų rezultatų. Kol kas neaišku, ar metodas tinka tik poliomos virusams, ar galėtų būti pritaikytas ir kitoms ligoms. Svarbūs išlieka ir reguliavimo klausimai – Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimas maistui griežtai kontroliuojamas.
 
Kita vertus, JAV jau yra pavyzdžių, kai naudojant genetiškai modifikuotas mieles pagaminti fermentuoti gėrimai vartojami legaliai. Technologinės galimybės egzistuoja, tačiau kelias iki plačiai taikomos vakcinos, anot mokslininkų, bus ilgas ir reikalaus daug papildomų, nepriklausomų tyrimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!