- Papasakokite apie pirmuosius savo žingsnius slidinėjant. Kaip viskas prasidėjo?
 
- Iš tiesų labai aiškių prisiminimų neturiu, nes iki 2009 metų gyvenau ne kalnuose. Tuo metu mama jau gyveno Italijoje, o aš dažnai važiuodavau pas ją. Man atrodo, kad patys pirmieji žingsniai ant sniego buvo su lygumų slidėmis. Tačiau pirmoji tikra kalnų slidinėjimo stovykla įvyko Bormio mieste – tai buvo apie 2008 metus. Būtent ten pirmą kartą pamačiau tikrus kalnus.
2009-2010 metais atsirado galimybė gyventi su mama Šveicarijoje, Andermatte. Tai nedidelis kalnų kaimelis, kuriame iš esmės nėra jokio kito sporto – tik slidinėjimas. Tai daug ką nulėmė.
 
- Taip ir „užsikabinote“? Kas labiausiai sužavėjo – greitis, adrenalinas, gamta, varžybos?
 
- Greičiausiai tai, kad tiesiog nebuvo alternatyvų. Man patiko čiuožti ne tik trasose, bet ir „freeride“ – už trasų ribų. Tai sportas, kuriame daug laisvės. Tuo metu dar žaidžiau tenisą, domėjausi kitomis veiklomis, bet tame kaime nebuvo nei teniso kortų, nei baseino. Kalnai tiesiog tapo mano kasdienybe.
 
- Kiek jums buvo metų, kai pradėjote rimtai galvoti apie slidininko karjerą?
 
- Apie 15 metų. Tai buvo svarbus lūžio taškas. Nusprendžiau, kad noriu ne tik pramogauti, bet ir rimtai treniruotis, pabandyti siekti aukšto lygio.
 


- Koks buvo sunkiausias etapas kelyje į profesionalų sportą?
 
- Jų buvo daug. Gyvenant Lietuvoje ir siekiant Pasaulio taurės lygio, reikia, kad daug dalykų idealiai susiklostytų. Vienas sunkiausių sprendimų buvo tada, kai pakeičiau mokyklą ir pradėjau mokytis koledže Italijoje. Tai buvo maždaug septynios valandos kelio automobiliu nuo mamos. Gyvenau internate, vienas. Tai reiškė atsiskyrimą nuo šeimos, didelę atsakomybę ir, žinoma, finansinius iššūkius.
 
- Dar būdamas Lietuvoje – svajojote apie profesionalią slidininko karjerą?
 
- Ne, tikrai ne. Lietuvoje slidinėjimas man buvo labiau laisvalaikis. Atsimenu, kaip žiemą su mažomis slidėmis leisdavausi nuo kalnelio Baltojo tilto link. Tai buvo tiesiog smagi veikla, nieko bendro su profesionaliu sportu.
 
- O dabar atstovaujate Lietuvai ir varžotės su kalnų šalių sportininkais.
 
- Tai didžiulė garbė ir kartu įdomus iššūkis. Varžytis su sportininkais iš Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos – šalių, kuriose slidinėjimas yra kultūros dalis – nėra lengva. Tačiau tai įrodo, kad ir Lietuva gali konkuruoti aukščiausiame lygyje.
Jau ketverius metus iš eilės renku Pasaulio taurės taškus. Pirmuosius pelniau prieš ketverius metus, o 2023-2024 metų sezone vėl pavyko iškovoti Pasaulio taurės taškų. Taip pat esu laimėjęs Europos taurę – tai vienas didžiausių mano karjeros pasiekimų. Šie rezultatai man pačiam ir kitiems aiškiai parodo, kad pasirinktas kelias buvo teisingas.


 
- Kaip jums sekėsi šių metų pradžioje vykusiame Pasaulio taurės etape Šveicarijoje?
 
- Italijoje užėmiau 31-ąją vietą – buvau pirmas tarp tų, kuriems nepavyko patekti į antrąjį važiavimą. Šveicarijoje, deja, taip pat nepasisekė. Tačiau matau aiškų progresą – tai olimpinis sezonas, o mano greitis akivaizdžiai išaugęs. Dabar turiu maždaug mėnesį laiko maksimaliai gerai pasiruošti.
 
- Kaip susitvarkote su nusivylimu, kai rezultatai ne tokie, kokių tikitės?
 
- Žiūriu į viską kaip į procesą. Tai ilgas kelias, kuriame yra ir pakilimų, ir nuosmukių. Šis sportas priklauso nuo daugybės faktorių, ne viską gali kontroliuoti.
 
- Kaip atrodo jūsų įprasta treniruočių diena sezono metu?
 
- Ryte – pusryčiai, tada apie dvi valandas trasoje. Po to grįžtame ir keliaujame į fizinio pasirengimo treniruotes, stipriname kūną. Tai intensyvi rutina.
 
- O ką veikiate vasarą, kai nėra sniego?
 
- Vasarą daug dėmesio skiriame bendram fiziniam pasirengimui. Taip pat studijuoju teisę Šveicarijos universitete. Mėgstu vandens sportą, mane traukia jūra – vaikystėje dažnai leisdavau laiką Klaipėdoje ar kitose pajūrio vietose. Dabar gyvenu tarp jūros ir kalnų.

- Kaip vertinate slidinėjimo kultūrą Lietuvoje?
 
- Ji akivaizdžiai auga. Slidinėjimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, vis daugiau žmonių atranda šį sportą. Tai pozityvus procesas.
Pažiūrėkime, pavyzdžiui, ir į Lenkiją. Ten kalnų slidinėjimas labai populiarus, ypač moterų sporte. Jie sugebėjo rasti receptą, kaip pritraukti daug vaikų. Lietuvoje dabar taip pat atsiranda gerų sąlygų – turime sniego, vaikai iš mano klubo Vilniuje gali treniruotis ir namuose. Tai svarbu.
 
- Vis daugiau lietuvių atostogauja kalnuose. Ką patartumėte vykstantiems slidinėti į Alpes?
 
- Svarbiausia – saugumas, pasirengimas ir pagarba kalnams. Tai gražus sportas, bet reikalaujantis atsakomybės.
Mano nuomone, viena didžiausių klaidų – nepakankamai investuoti į inventorių ir pasiruošimą. Dažnai žmonės taupo ten, kur nereikėtų. Slidininkai, kurie nuo pat pradžių mokosi su gerai paruoštomis, tinkamomis slidėmis, su teisingai parinktais ir profesionaliai pritaikytais batais, progresuoja daug greičiau. Kai batai nespaudžia, nieko neskauda, gali susikoncentruoti tik į techniką – tada ir rezultatai ateina greičiau.


 
- Ar, jūsų manymu, Lietuvoje galėtų užaugti daugiau profesionalių kalnų slidininkų?
 
- Tikrai taip! Tam yra potencialo. Vienas svarbiausių aspektų, žinoma, yra finansinės šeimų galimybės siųsti vaikus į kalnus, leisti jiems mokytis ir treniruotis užsienyje. Tačiau noriu pabrėžti, kad šiandien tai nebėra taip nepasiekiama, kaip gali atrodyti.
 
- Ką turite omenyje?
 
- Pavyzdžiui, Italijoje yra daug sportinių koledžų, kurie yra finansuojami valstybės. Kadangi esame Europos Sąjungoje, mokslas ir treniruotės ten tampa pakankamai prieinami. Aš pats taip augau kaip sportininkas ir matau, kad dabar tokios galimybės kainuoja gerokai mažiau, nei žmonės dažnai įsivaizduoja.
 
- Ir pabaigai – kokie jūsų artimiausi planai ir didžiausios svajonės?
 
- Artimiausias ir didžiausias tikslas – olimpinės žaidynės. Jos vyks praktiškai mano namuose: aš užaugau Bormio mieste, ir būtent ten vyks visos vyrų kalnų slidinėjimo varžybos. Mano svajonė – parodyti stiprų rezultatą savo disciplinose olimpiadoje.
Ilgalaikėje perspektyvoje mano didžiausia svajonė – tapti stabiliu Pasaulio taurės slidininku, nuolat kovojančiu dėl aukščiausių pozicijų, ir tai daryti su Lietuvos vėliava.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!