„Odontologija yra neatsiejama nuo meno. Tai linijos, simetrija, spalvos – tiesiog kitokia meno forma“, – sako Klaipėdoje dirbanti gydytoja odontologė, Lietuvos odontologų rūmų narė Ieva Ketvirtienė. Ji ne tik gydo dantis, bet ir tapo paveikslus, o neseniai savo kūrinius pirmą kartą eksponavo viešoje parodoje. Tokie žodžiai gali nuskambėti netikėtai, tačiau pasaulyje meno ir odontologijos ryšys jau kuris laikas domina ir mokslininkus, ir praktikus.
Odontologė Ieva Ketvirtienė ryšį tarp meno ir odontologijos teigia jaučianti kasdien. „Tai labai artima – linijos, simetrija, spalvos. Tiesiog kitokia meno forma, – sako ji. – Skiriasi tik masteliai – vienu atveju prieš tave drobė, kitu – pacientas.“
Pirmakursiai lankosi muziejuje
Ajovos universitete profesorė Hanan Elgendy odontologijos pirmakursiams nuo 2017-ųjų veda privalomą paskaitą, kurioje studentai piešia dantis grafito pieštukais ir tik paskui pereina prie vaško modelių. Pasak jos, piešimas lavina dėmesį proporcijoms – vien iš vadovėlio to neišmoksi.
Bostono universiteto Odontologijos mokykloje pirmakursiai kasmet lankosi Izabelės Gardner muziejuje. Programa „Visual Thinking Strategies“ kviečia būsimus odontologus stebėti meno kūrinius, analizuoti detales, formuluoti savo interpretacijas. Logika paprasta: išmokę skaityti paveikslą, specialistai geriau perskaitys ir rentgeno nuotrauką.
Odontologė Ieva Ketvirtienė ryšį tarp meno ir odontologijos teigia jaučianti kasdien. „Tai labai artima – linijos, simetrija, spalvos. Tiesiog kitokia meno forma, – sako ji. – Skiriasi tik masteliai – vienu atveju prieš tave drobė, kitu – pacientas.“
Tapyba kaip terapija
Savo kūrybiškąją pusę I.Ketvirtienė atskleidė Klaipėdos muzikiniame teatre veikusioje parodoje, kurioje meno kūrinius eksponavo ir kiti kūrybai neabejingi Lietuvos odontologai. Pirmą kartą viešai ji pristatė du savo paveikslus – „Totemas“ ir „Atlantida“.
„Viename vaizduojamas povas – tapytas ilgai ir kruopščiai. Kitas gimė šiais metais. Jame ryškiomis spalvomis nutapyta moteris su šamaniškomis plunksnomis“, – pasakoja odontologė.
Tapyba jai visada buvo asmeninis dalykas – hobis, atsipalaidavimas, laikas sau. „Anksčiau nė minties nebuvo, kad tuos darbus galėčiau kam nors rodyti. Tiesa, vienas paveikslas kabo vyro kabinete“, – šypsosi I.Ketvirtienė.
Piešti ji pradėjo dar vaikystėje – šeimoje tapė mama, tad stebėti, kaip gimsta paveikslai, buvo kasdienybė. Aktyviau į šią veiklą odontologė įsitraukė atsikrausčiusi į Klaipėdą, kur atrado tapybos studiją su mokytoju. „Smagu, kad gali pasiklausti, kad pamoko, parodo. Bet iš esmės mokytojas nesikiša – visą kelią eini pats“, – pasakoja I.Ketvirtienė.
„Tapyba man tapo savotiška terapija – ir poilsis, ir meditacija viename“, – priduria pašnekovė.
Šablono nepakanka
Panašią būseną ji sako patirianti ir odontologijos kabinete prie paciento kėdės – įsitraukimas būna toks gilus, kad nelieka vietos jokioms pašalinėms mintims. „Kaip ir tapant, taip ir dirbant su pacientu – atsiduodi ir galvoji tiktai apie tai. Tuo metu praktiškai neįmanoma galvoti apie nieką kita“, – teigia I.Ketvirtienė.
Jos akimis, odontologas yra tarsi paveikslo kūrėjas, o pacientas – galerijos lankytojas. „Kai žmogus ateina į galeriją, jis žiūri paveikslą ir sukuria ryšį ne tik su juo – jis kuria ryšį ir su kūrėju. Odontologijoje tas kūrėjas yra gydytojas. Per aštuoniolika darbo metų pastebėjau, kad be ryšio su pacientu rezultatai labai skirtingi. Kuo gilesnis ryšys, kuo jautresnis gydytojas, tuo sklandžiau vyksta gydymas“, – sako specialistė.
Ir vis dėlto odontologija remiasi žiniomis. Egzistuoja protokolai, simetrijos principai, konkrečios proporcijos. Tačiau vien šablono, anot pašnekovės, nepakanka. „Visi žmonės skirtingi – veido forma skirtinga, profiliai skirtingi. Jeigu visiems padarysime pagal tą patį šabloną, vienam tiks, o kitam bus visiškai netinkama. Dirbdami remiamės išmoktais niuansais“, – sako ji.
Surengė meno vakarą
Ryšį tarp meno ir odontologijos pašnekovė perkėlė ir už paciento kėdės ribų. Prieš trejus metus ji sugalvojo į savo kliniką pakviesti menininkę Monišą. „Stebėjau ją, ji mane įkvėpė, buvo artima širdžiai. Ir pagalvojau – nieko neprarasiu, parašydama žinutę ir pakviesdama ją į Klaipėdą“, – prisimena Ieva ir priduria, kad meno parodos odontologijos klinikoje Lietuvoje iki tol dar nebuvo.
Baleto artistė, daugkartinė gatvės šokių europos čempionė ir tapytoja Moniša moterims skirtą vakarą pristatė savo paveikslus, parodė trumpą šokio pasirodymą, pasidalijo savo istorija. „Renginys vyko tuo tamsiuoju periodu, žiemą. Labai norėjosi sužadinti energiją viduje. Norėjosi sukurti tokią erdvę, kurioje susilieja moteriškumas, estetika, drąsa būti savimi, kūryba, gyvenimo grožio pajauta“, – prisimena pašnekovė.
Vieną Monišos paveikslą ji įsigijo. „Pradžioje jaučiau jos energiją labai stipriai, dabar jau turbūt pripratau“, – su šypsena svarsto I.Ketvirtienė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!