Saugesnių pacientų ir personalo vardan
 
VšĮ Druskininkų ligoninė nuo 2024 m. spalio mėnesio dalyvauja Higienos instituto projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ bandomajame Infekcijų prevencijos ir valdymo modelio diegime stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kaip pasakoja gydymo įstaigos direktorė Evelina Raulušaitienė, pastarasis modelis skirtas stiprinti infekcijų prevencijos sistemą, mažinti hospitalinių infekcijų riziką bei didinti pacientų ir darbuotojų saugumą.
 
Anot jos, vienas pagrindinių bandomojo modelio diegimo žingsnių – infekcijų prevencijos ir kontrolės programa, kuri yra nuolat tobulinama pagal praktinius poreikius ir stebėsenos rezultatus. Parengtos tvarkos, reglamentuojančios kasdienę praktiką: rankų higienos, dezinfekcijos ir sterilizacijos, medicininių atliekų tvarkymo, hospitalinių pneumonijų prevencijos, asmens apsaugos priemonių naudojimo, operacinių žaizdų infekcijų profilaktikos, protrūkių valdymo ir kt.
 
Šiam tikslui ligoninėje įsteigtas Infekcijų kontrolės komitetas (IKK), kurį sudaro įvairių sričių specialistai. E.Raulušaitienė pasakoja, jog komitetas analizuoja infekcijų rizikas, ieško sprendimų, tvirtina tvarkas bei koordinuoja jų įgyvendinimą. O kasdienį darbą vykdo Infekcijų kontrolės specialistų komanda – infekcijų kontrolės specialistė kartu su visų skyrių vyresniosiomis slaugytojomis. Specialistė reguliariai atlieka stebėsenas, padedančias greitai įvertinti, kas veikia gerai, o kur dar reikia tobulinimo.
 
Pasak infekcijų kontrolės specialistės E.Valentukevičienės, kartais stebėsenos darbuotojai kelia įtampą, tačiau vis labiau suprantama, kad jų tikslas nėra kontrolė, o pagalba siekiant bendro tikslo – saugesnės priežiūros pacientams ir personalui.
 
Vyresniosios slaugytojos skyriuose rūpinasi, kad tvarkos būtų įgyvendinamos praktiškai: jos supažindina kolektyvą su naujovėmis, atsako į kasdien iškylančius klausimus, pastebi problemas ir inicijuoja sprendimus. Ligoninės direktorė patikslina, jog taip užtikrinama, kad pokytis neliktų tik dokumentuose, o persikeltų į realų darbą.
 
„Šiuo metu ligoninėje yra vykdomos rankų higienos, atliekų rūšiavimo, dezinfekcijos ir sterilizacijos, kraujagyslinių, šlapimo kateterių priežiūros, operacinių žaizdų infekcijų, hospitalinių pneumonijų prevencijos priemonių stebėsenos. Rezultatai aptariami IKK posėdžiuose ir skyrių susirinkimuose, darbuotojams teikiamas nuolatinis grįžtamasis ryšys“, – kaip tai veikia praktiškai, pasakoja E.Raulušaitienė.
 
Vadovė aiškina, jog vienas svarbiausių projekto elementų – daugiakomponentės strategijos, taikomos rankų higienos ir atliekų tvarkymo srityse. Mat tai – esminės infekcijų prevencijos grandys.
 
„Abi sritys tobulinamos taikant tuos pačius praktinius principus: parengtos tvarkos, darbuotojams organizuojami mokymai, skyriuose įrengiamos vizualinės priminimų priemonės, užtikrinamas reikalingų priemonių prieinamumas, o visa tai nuolat tikrinama stebėsenomis. Ši praktinė veikla vyksta kasdien – nuo trumpų konsultacijų skyrių darbuotojams iki realių veiksmų procedūriniuose kabinetuose ar atliekų laikymo patalpose, o grįžtamasis ryšys padeda nuolat gerinti procesus“, – dėsto pašnekovė.


 
Infekcijų prevencija tampa kasdienybe
 
Projektas dar tik įgauna pagreitį. Anot direktorės, artimiausiu metu planuojama pradėti rankų higienos savianalizę pagal PSO metodiką, atlikti darbo krūvių vertinimą pagal WISN modelį, tobulinti tvarkas ir organizuoti naujus mokymus apie hospitalinių infekcijų rizikų valdymą. Tikimasi, kad šios veiklos padės dar labiau tikslinti procesus ir užtikrinti, jog ligoninė atitiktų šiuolaikinius infekcijų kontrolės reikalavimus.
 

Infekcijų prevencijos ir valdymo modelio diegimo vadovė Rasa Česnulevičienė pabrėžia – projektas atnešė daug apčiuopiamos naudos. „Įgijome daugiau žinių, aiškesnių procesų ir pasitikėjimo, kad galime patys keisti savo veiklą. Matome, kad judame kryptingai – nuo atskirų priemonių prie tvaraus pokyčio. Infekcijų prevencija tampa mūsų kasdienybe, o saugumo kultūra – vis brandesnė. Tai svarbiausia projekto vertė“, – sako R.Česnulevičienė.

 
Druskininkų ligoninės dalyvavimas projekte „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ – svarbus žingsnis, stiprinantis pacientų saugumą, darbuotojų kompetencijas ir ligoninės pasirengimą valdyti infekcijų rizikas.
 
Lauktą rezultatą lemia tinkama komunikacija
 
Infekcijų prevencijos ir kontrolės programą vykdanti vyriausioji slaugos administratorė Inga Valentukevičiūtė įsitikinusi – lauktą rezultatą lemia tinkama komunikacija su kolegomis.
 
„Darbuotojams reikia ne tik nurodyti gaires, bet ir paaiškinti, kodėl tai svarbu: kas gali grėsti, jei netinkamai laikysis, tarkime, rankų higienos ar medicininių atliekų tvarkymo taisyklių. Su personalu aktyviai bendraujame: darbo vietoje analizuojame praktines situacijas, aptariame pastebėtas klaidas. Kiekvieną situaciją vertiname kaip galimybę tobulėti, kad būtų išvengta hospitalinių rizikų. Grįžtamąjį ryšį pateikiame konstruktyviai, pagarbiai, kad darbuotojas negalvotų, jog tesiekiame jį nubausti. Taisyti klaidas mėginame jas tiesiog aptardami. Be to, kiekvieną tobulintiną situaciją, klaidas, kurias pastebėjome atliekant, su kolega aptariame individualiai tarp keturių akių, o ne viešai visiems girdint. Kiekvieną situaciją stengiamės vizualizuoti pavyzdžiais: kas gali būti, jei klaidas kartosime, ir kas – jei jas taisysime elgdamiesi tinkamai“, – kaip siekia rezultato, pasakoja I.Valentukevičiūtė.
 
Pasak slaugos administratorės, atvira komunikacija su darbuotojais padeda stiprinti bendradarbiavimą, didina darbuotojų įsitraukimą, skatina atsakingesnį požiūrį į kasdienius veiksmus, kurie pacientų sveikatai turi didelę įtaką. „Pas darbuotojus vėliau sugrįžtame aptarti apibendrinus pasikartojančias klaidas. Vėlgi stengiamės neminėti, kuris skyrius ar darbuotojas šias klaidas padarė. Be to, nepamirštame aptarti ir pozityviųjų pavyzdžių. Pasidžiaugiame bei pabrėžiame darbuotojams, kai matome, kad jų poelgis buvo tinkamas. Tai skatina žmones ir toliau taip elgtis“, – pabrėžia pašnekovė.


 
Ne mažesnę įtaką kuriant taisykles daro ir pats vadovas. Vyr. slaugos administratorė įsitikinusi, kad asmeninis pavyzdys yra bene svarbiausia dedamoji.
 
„Dirbdama kartu ir praktinį darbą, kolegoms darbe rodau asmeninį pavyzdį ir laikausi visų higienos reikalavimų. Tinkama rankų higiena – pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas užkirsti kelią infekcijoms plisti. Taip skatinu elgtis ir kolegas: esu be lakuotų ar dirbtinių nagų, be papuošalų, kurie gali kaupti mikroorganizmus bei bakterijas ir kelti riziką. Kai parodai, kad pačiam svarbu laikytis taisyklių, jomis seka ir aplinkiniai, suprasdami, kad visa tai – ne šiaip sau: ne be reikalo liepiame nusiimti papuošalus. Įprasta dezinfekcija nuo papuošalų bakterijų nepašalina. Be to, papuošalai kelia riziką ne tik pacientų sveikatai, bet ir jiems patiems bei jų namiškiams. Mikroorganizmus su papuošalais jie perneša į namus“, – aiškina I.Valentukevičiūtė.
 
Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad pradžia buvo nelengva. Darbuotojai nerimavo, jog bus tikrinami ir kontroliuojami, vis dėlto pamatę, kad pokyčio siekiama šviečiant, o ne baudžiant, jie atsipalaidavo ir infekcijų kontrolės programą priėmė kaip būdą tobulėti.
 
„Pastebime, kad darbuotojai patys ėmė klausinėti, ar tinkamai elgiasi, pavyzdžiui, pasitikslinti dėl atliekų rūšiavimo“, – kad darbuotojai patys aktyviai domisi ir įsitraukia į gydymo įstaigos procesus, pasidžiaugia I.Valentukevičiūtė.