Neteko amo
Kauno rajone gyvenantis Rimantas vieną rytą pabudo nuo kūną rakinančio nugaros skausmo. Bandymai pajudėti kėlė tokią kančią, kad suprato, jog pačiam nepavyks netgi atsikelti iš lovos. „Nesupratau, kas su manimi vyksta, iki tol neteko patirti nieko panašaus. Pabandžiau pasiversti ant šono, tačiau vien nuo pastangos pasisukti varstė skausmas, jis plito į dešinę koją, – prisimena Rimantas, kelias minutes gulėjęs be amo dėl to, kas nutiko. – Bandžiau atsipalaiduoti, tikėjausi, kad ši būsena laikina ir tuojau praeis, tačiau skausmas nesiliovė, buvo sunku net kvėpuoti.“
 
Rimantas svarstė, kodėl taip galėjo nutikti. Dieną prieš tai jis tvėrė avims aptvarus, o po to maudėsi upėje. „Kadangi buvo vėsu ir vėjuota, pagalvojau, kad galbūt mane perpūtė“, – priežasčių ieškojo ūkininkautis vyras. Tačiau buvo keista, nes po darbų jis visuomet šokdavo į netoliese tekančią Nerį nekreipdamas dėmesio į oro sąlygas. „Laikiau save užsigrūdinusiu, maudydavausi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Buvo sunku patikėti, kad toks vasarinis išsimaudymas, nors ir nelabai geru oru, galėtų taip paveikti organizmą“, – stebėjosi kauniškis. Jis neatmetė, kad priežastimi gali būti ir sena stuburo trauma, kurią prieš keliolika metų patyrė automobilio avarijoje.
 
Dėl kreipimosi į medikus abejojo
Kadangi prieš kelias dienas žmona išvyko į kelionę užsienyje, namuose Rimantas buvo visiškai vienas. „Po truputį toliau bandžiau išsijudinti. Galop šiaip ne taip keturiomis išropojau iš lovos. Skausmams nesiliaujant paskambinau seseriai, kuri išsigandusi pasakė, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus ir pažadėjo tuoj pat atvažiuoti“, – pasakojo vyras.
 
Kol jos sulaukė, pašnekovas sako šiaip ne taip nušliaužęs iki vaistų spintelės ir išgėręs nuskausminamųjų. Atvykus seseriai jau buvo pajutęs menką pagerėjimą, todėl pasvarstė, kad reikėtų dieną kitą palaukti – gal padėtis pasitaisys. Tačiau moteris net nesileido į kalbas. Ji šiaip ne taip įsodino negalintį paeiti brolį į automobilį ir nuvyko į priimamąjį, kur po apžiūros jis buvo paguldytas į stacionarą dėl ūminės radikulopatijos.
 
Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą Rimui patvirtinta tarpslankstelinio disko išvarža, spaudžianti nervinę šaknelę. Vėliau kauniškiui buvo paskirta reabilitacija, po kurios procedūrų sumažėjo skausmas, pagerėjo eisena, stuburo judesiai. „Lenktynėse su maišais dalyvauti negalėsiu, tačiau jaučiuosi geriau“, – juokavo vyriškis. Kasryt jis daro terapinius pratimus ir iki šiol panaši situacija nepasikartojo. „Bandysiu suderinti naują realybę su senąja – darbų ūkyje atsisakyti negalėsiu, nes taip užsidirbame pragyvenimui, tačiau stengiuosi taisyklingai paskirstyti krūvį, saugoti nugarą“, – aiškino Rimantas.

---

 
Specialisto komentaras
Didžioji dalis pacientų sėkmingai sveiksta

LSMU Kauno ligoninės gydytoja neurologė Rasa Sadeckaitė:

- Tokių pacientų, kuriuos „surakina“ nugaros skausmas, turime daug, tik skiriasi jų skausmo pobūdis, stuburo išvaržų dydis ir vieta, todėl situaciją vertiname individualiai, parenkame tinkamiausią gydymo taktiką.
Dalis pacientų atvyksta į mūsų ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl staiga atsiradusio nugaros skausmo, kiti gi kreipiasi į polikliniką, nes skausmas vargina ilgesnį laiką, nepadeda skiriamas gydymas.
 
Ūminė radikulopatija, kurios priežastis yra tarpslankstelinio disko išvarža, dažniausiai gydoma konservatyviai. Pagrindiniai gydymo principai yra uždegimo mažinimas, kraujotakos gerinimas, skausmo malšinimas. Svarbios ir nemedikamentinės priemonės: paciento nuraminimas, tyrimų rezultatų aptarimas, teisingos informacijos apie ligos eigą ir prognozę pateikimas.
 
Gulimas režimas gali būti skiriamas tik esant ūminiam skausmui ir tik vieną dvi dienas. Per ilgas gulėjimas blogina fizinę ir psichologinę būseną, didina raumenų atrofijų, kraujagyslių trombozės riziką. Rekomenduojama kiek įmanoma greičiau pradėti fizinės medicinos ir reabilitacijos priemonių taikymą.
 
Stacionare gydomi ligoniai, kuriems yra stiprus ir nepakeliamas skausmas, apribota judėjimo funkcija: tris penkias dienas gydoma vaistais, reabilitacinėmis priemonėmis. Skausmui susilpnėjus iki vidutinio ir silpno, taikoma aktyvi reabilitacija (kineziterapija) ir pacientai siunčiami ambulatorinei reabilitacijai. Vėliau namuose pacientas tęsia pratimus, kuriuos išmoko reabilitacijos metu. Taikant šiuos gydymo metodus didžioji dalis pacientų sėkmingai sveiksta.
 
Jei po keturių savaičių skausmas išlieka, o neurologinė simptomatika neryškėja, galima kreiptis į skausmo kliniką, kur parenkamas galimas invazinis gydymas (pavyzdžiui, blokados). Jei skyrus šias gydymo priemones šaknelinis skausmas vis dėlto išlieka (6-8 savaites), su gydytoju neurochirurgu aptariama operacinio gydymo galimybė.
Kai kuriais atvejais reikalingas skubus neurochirurginis gydymas (progresuoja neurologinė simptomatika, nepaisant taikomo adekvataus konservatyvaus gydymo; neatidėliotinai – jei yra nugaros smegenų kompresijos reiškinių).
 
Sumažėjus skausmui svarbu toliau stiprinti nugaros raumenis atliekant specialius pratimus. Fiziniai pratimai turi būti parenkami individualiai, suderinti su kineziterapeutu. Ar skausmas atsinaujins, priklauso ir nuo disko išvaržos dydžio, jos vietos stubure bei paties paciento indėlio: ar bus laikomasi rekomenduoto režimo, taisyklingai atliekami judesiai buityje ir darbe, reguliariai daroma mankšta, koreguojama laikysena, sėdėsena, kūno svoris. Svarbi ir tinkama miego aplinka, streso valdymas. Atliekant fizinius darbus rekomenduojama dėvėti specialiai pritaikytą stuburą fiksuojantį įtvarą.
 
Nors liga ūmi, jos priežastys slypi gyvenimo būde. Norint gyventi be panašių negalavimų svarbu žinoti, kas kenkia stuburui ir kiek įmanoma stengtis to vengti. Per maži, per dideli, netaisyklingai atliekami fiziniai krūviai, netaisyklinga laikysena, žalingi įpročiai, stresas ilgainiui tampa didelių negalavimų priežastimi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!