- Profesoriau, pradedate dirbti Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Kokios priežastys lėmė šį sprendimą?
- Norėjau sugrįžti ir atiduoti duoklę gimtajam miestui. Nepaisant to, kad beveik penkiasdešimt metų esu Kaune, vis tiek traukia gimtasis kraštas: čia augau, sportavau.
 
- Kokių lūkesčių ir tikslų turite naujoje darbovietėje?
- Noriu, kad pacientams nereiktų važiuoti į Kauną ar kitus didesnius miestus. Norinčiųjų konsultuotis yra nemažai. Tad nusprendžiau padėti. Kol kas numatytas tik konsultacinis darbas, o vėliau matysime, kokia yra patologija, kokie pacientų nusiskundimai. Toliau dirbsiu Kaune, tačiau vieną dieną per mėnesį skirsiu Panevėžiui. Kartu aplankysiu gimtinę, brolį, pabūsiu su saviškiais.
 
- Kaip vertinate dabartinę medicinos sektoriaus situaciją? Girdime, kad medikai yra neįvertinami, jiems tenka itin didelis darbo krūvis, o darbo užmokestis nedidelis...
- Medicina, kaip ten bebūtų, yra nuskriausta. Dirbdami vienoje darbovietėje medikai negali pakankamai užsidirbti. Nežinau nė vieno mediko, kuris dirbtų tik mūsų skyriuje, – visi dirba papildomai. Tai nėra normalu. Turėtų būti, kad žmogus atidirbo ir eina ilsėtis, o dabar medikas yra priverstas blaškytis, lakstyti per keletą darbų. Medicinai (kaip ir kitoms specialybėms) neskiriamas pakankamas dėmesys. Nuvertinami medikai, mokytojai, dėstytojai... Dėmesys skiriamas ne tiems sektoriams.
 
- O jūs jaučiate, kad medikui tenkantis darbo krūvis nėra adekvatus?  
- Jaučiu. Šiandien mano darbo krūvis mažesnis ir dirbu tik 10 valandų per dieną, bet buvo laikas, kai dirbau iki 16 valandų per dieną. Kiek kreipiasi pacientų, tiek ir priimu. Niekur nesidėsi. Vienam ligoniui reikia penkiolikos minučių, kitam – ir valandos neužtenka, o dabar apskaičiuota, kad pacientui turime skirti po penkiolika minučių.
 
- Kaip manote, ką reikėtų daryti, kad įvyktų reikiami pokyčiai medikų darbo sąlygų atžvilgiu?
- Žinote, turi būti padaryti politiniai sprendimai. Tada žmonės suprastų, kad yra atsakingi už konkrečią darbo vietą ir stengtųsi ją išsaugoti, nuoširdžiai dirbtų ir viskas būtų gerai.
 
- Jūsų vadovavimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikai metu buvo atlikta pirmoji šalyje artroskopinė smilkinio apatinio žandikaulio sąnario operacija. Taip pat optimizuotos kitos gydymo metodikos. Kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų?
- Iniciatyvių žmonių visada buvo ir bus. Svarbiausia nestabdyti iniciatyvos. Jeigu žmogus nori, tegu dirba, stengiasi – svarbu padėti, organizuoti stažuotes, suteikti finansinę pagalbą. Žmogus iniciatyvus – norėjo, išvažiavo, išmoko, o dabar puikiausiai dirba, operacijų vis daugėja. O problema yra pakankamai didelė – smilkinio apatinio žandikaulio sąnario patologija yra dažna, ypač tarp jaunų žmonių. Per savaitę kreipiasi kelios dešimtys pacientų. Žinoma, operacija yra reikalinga galbūt vienam iš penkiasdešimties.
Dėl artroskopiškai (minimaliai invazinė procedūra – red. past.) atliekamos operacijos pacientas traumuojamas mažiau, nebelieka randų arba jie lieka mažesni. Naudojamos naujausios technologijos, kurios padeda atlikti operaciją greičiau ir kokybiškiau. Tai yra perspektyvu. Šiuo metu veido žandikaulių chirurgijos kryptis yra tikrai gera – Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje (LSMU Kauno klinikos – red. past.) atliekamos visos operacijos, kurios atliekamos ir geriausiose užsienio klinikose. Padaroma vis daugiau sudėtingiausių onkologinių operacijų (su rekonstrukcijomis). Vėžiu suserga vis daugiau žmonių. Blogai ir gaila, kad žmonės dažnai kreipiasi pavėluotai. Tais atvejais chirurgai ne visada galės padėti. Padės chemoterapija, radioterapija. paliatyvusis gydymas.
 
- Pagrindinės jūsų mokslinio darbo kryptys – veido ir žandikaulių traumatologija, neurostomatologija, implantologija. Kaip sekėsi diegti ir įtvirtinti naujoves implantologijos srityje?
- Implantologija Lietuvoje prasidėjo 1986-aisiais metais. Tuo metu dar buvo profesorius Čepulis (gydytojas chirurgas, prof. Stasys Čepulis (1910-1989) – red. past.), o nuo maždaug 90-ųjų prasidėjo naujas implantologijos etapas. Mes buvome pirmieji, kurie atvėrė kelius į šiuolaikinę implantologiją. Tuo metu sekėsi gerai. Teko lankytis ir Kanadoje, ir Vokietijoje. Į Lietuvą atvažiavo amerikiečiai, kurie operavo mūsų pacientus. Grupelė žmonių (pirmiausia mūsų klinikose) mokėsi, o nauji metodai buvo įdiegti į praktiką. Dabar (galite pasižiūrėti internete) dantų implantacija atliekama beveik kiekviename kabinete. Tačiau tarybiniais laikais, iki 1986-ųjų, dantų implantacija, kaip procedūra, buvo uždrausta sveikatos ministro įsakymu. Tarybų Sąjunga nepripažino dantų implantacijos kaip inovatyvios procedūros. 1968-aisias Branemarkas (švedų chirurgas prof. Peras Ingvaras Branemarkas – red past.) įrodė, kad dantų implantacija yra geras dantų atkūrimo būdas. Prireikė dvidešimties metų, kol dantų implantacija buvo pripažinta Tarybų Sąjungoje.  
 
- Kaip vertinate odontologų norą susigrąžinti licencijavimo teisę, diskusijas dėl Odontologų rūmų savivaldos?
- Vertinu teigiamai ir palaikau. Ta funkcija (licencijavimas – red. past.) buvo atimta neteisingai, nematant naudos, kurią suteikė Odontologų rūmai. Rūmai nereikalavo nė cento išlaikymui ir funkcija buvo atliekama kokybiškai, nebuvo jokių nusiskundimų. Bet buvo nusiskundimų iš kai kurių Seimo narių, esą man kažkokia daktarė pasakė. Kada paklausiama, kas, nesako, nes esą jeigu pasakysi, kas nors nukentės... Žinote, čia iš operos: viena bobutė sakė. Manau, kad licencijavimas bus grąžintas Odontologų rūmams. Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo greičiau atsiras tvarka odontologijos sektoriuje. Atimant licencijavimo teisę galvota ir sakyta: mes padarysime tvarką. Niekas nepasikeitė. Nesakau, kad pasidarė bardakas, bet odontologai patys blaškosi, nežino kur kreiptis.    

---

 
Dosjė
Ričardas Kubilius (g. 1956 m. kovo 1 d. Panevėžyje) – Lietuvos chirurgas odontologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
1979 m. baigė Kauno medicinos institutą.
Nuo 1979 m. Kauno medicinos instituto (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dėstytojas, nuo 1995 m. Odontologijos fakulteto dekanas, nuo 1996 m. Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas, nuo 2002 m. profesorius.
Mokslinio darbo pagrindinė kryptis – žandikaulių traumatologija. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!