Ilgas ir komplikuotas ragenos prigijimas
Gediminui keratokonusas (neuždegiminės kilmės, paprastai abipusis bei progresuojantis netaisyklingas ragenos išsigaubimas – aut. past.). diagnozuotas prieš devynerius metus. Įprastai akies lęšiukas yra ovalo formos, o vyrui jis darėsi kūgio formos, todėl ragena nebelauždavo šviesos spindulio teisingai ir regėjimas prastėjo, kol atėjo metas, kai transplantacija tapo būtina.
 
Ant operacinio stalo vyras atsidūrė prieš trejus su puse metų. Po operacijos Gediminas atsigavo pakankamai greitai, o po savaitės jau buvo išleistas namo. „Praėjus pusantrų metų po operacijos ir ėmus traukti siūles prasidėjo komplikacija, tad rageną teko siūti iš naujo. Dabar vėl po truputėlį išiminėja siūles – liko tik penkios“, - pasakojo pacientas. Įprastai po operacijos siūlai šalinami praėjus maždaug metams.
 
Gediminui dėl neaiškių priežasčių, galbūt dėl padidėjusio akies spaudimo ar patrynus, dalis persodintos ragenos krašto pakilo. Dėl to dalis siūlų Gediminui buvo pakeista naujais, kad ragena būtų išlaikyta vietoje. Dažniausiai būna nuo aštuoniolikos iki dvidešimt keturių siūlių. Kadangi ragena neturi kraujotakos, tai - labai lėtai gyjantis audinys.
 
Matant viena akimi gyventi įmanoma 
„Dabar matau visai neblogai, nors regėjimas dar kinta. Galutinis vaizdas paaiškės, kai visi siūlai bus išimti. Su akiniais dabar perskaitau daugiau nei penktą eilutę lentelėje. Prieš išimant paskutinius siūlus, mačiau net devintąją. Tikimybė, kad matysiu šimtu procentu, nėra labai didelė. Bet prieš operaciją iš pusės metro nematydavau, kiek pirštų rodo“, - džiaugėsi Gediminas. Skambučio, jog yra kviečiamas transplantacijos, vyras sulaukė po vienerių metų laukimo.

„Šiek tiek jaudinausi, bet tikėjau, kad gydytojai padarys geriau, negu buvo. Tad per daug savęs neigiamomis mintimis neapkroviau. Kadangi viena akis - pakankamai stabili, buvo ne taip baisu“, - prisipažino pacientas. Dešinioji vyro akis yra trumparegystės stadijos – ji turėjo funkcionuoti už abi. Gediminas tikisi, kad jai nieko nenutiks, nors rizika yra. „Antroji akis reikalinga gyliui ir erdvei suvokti, bet matomumui pakanka vienos. Aš ir plaukiodavau, ir futbolą iki operacijos žaisdavau. O po jos saugojuosi, kad nebūtų kokio smūgio į akį“, – tikino Gediminas.  

---

Interviu
VU Santariškių klinikų akių ligų gydytojas dr. Almantas Makselis:

- Keratokonusas – kokia tai liga?
- Keratokonusu – tai būklė, kai priekinė akies dalis ragena dėl nežinomų priežasčių pradeda nelaikyti formos, išsigaubinėti ir ima blogėti matymas. Kuo ankstesniame amžiuje ši liga prasideda, tuo labiau tikėtina, kad sparčiai progresuos. Ligos pradžioje vaikams arba paaugliams dažnai reikia keisti akinius. Atrodo, kad labai greitai progresuoja trumparegystė arba astigmatizmas. Tokiu atveju reikėtų įtarti šią ligą. Vienintelis gydymas - savalaikis akinių keitimas, kieti kontaktiniai lęšiai, nes kai akies paviršius išsikreivina, minkšti lęšiai nebepadeda.
 
Galutinė ligos stadija – ragenos transplantacija. Pakitusi, netaisyklinga ir išplonėjusi ragena pakeičiama donorine, taip atkuriant normalią akies paviršiaus formą ir grąžinant matymą. Sirgdami šia liga žmonės visiškai neapanka. Tačiau pirštus gali atskirti tik iš dešimties centimetrų atstumo. Turint tokį regėjimą jauniems žmonėms gyventi tikrai nėra komfortabilu.
Operacija atliekama tada, kai nepadeda prieš tai minėtos priemonės – nei minkšti, nei kieti kontaktiniai lęšiai. Arba jie nesilaiko ant akies, žmogus jų netoleruoja. 
 
- Dėl kokių priežasčių jauniems žmonėms dažniausiai prireikia ragenos transplantacijos?
- Pastaraisiais metais pagrindinė transplantacijos jauniems žmonėms priežastis yra keratokonusas. Antra pagal dažnumą – minkštų kontaktinių lęšių, kurie dabar labai populiarūs, sukeltos komplikacijos. Mažai kas kalba apie tai, jog minkštų kontaktinių lęšių nešiojimas potencialiai yra pavojingas. Dažnai kontaktinių lęšių sukeltų komplikacijų atveju pirma siekiame išsaugoti akį. Jeigu reikia, daroma antra transplantacija, kad sugrąžintume regėjimą. Vyresniems žmonėms tokios operacijos dažniausiai reikia dėl amžinių degeneracijų.
 
- Teko girdėti ne vieną atvejį, kai persodintą organą recipiento organizmas atmeta? O kaip yra su ragenomis?
- Ragenos transplantacija yra viena iš sėkmingiausių visų transplantacijos rūšių dėl to, kad pati ragena yra be kraujagyslių. Organizmas neturi tiesioginio imuninio priėjimo prie persodinto audinio, todėl neprigijimo tikimybė yra pati mažiausia iš visų persodinamų audinių ir organų. Jeigu po tam tikrų ligų pradeda įauginėti nuosavos kraujagyslės į rageną, tada atsiranda tiesioginis imuninis priėjimas prie persodinto audinio ir mažėja transplantato išgyvenamumo tikimybė.
 
Susigrąžinti regėjimą galima ir iki šimto procento, bet niekada to pacientui nežadame. Reikalinga ir pooperacinė stebėsena bei gydymas – korekcija akiniais, minkštais ar kietais kontaktiniais lęšiais tam, kad išgautume maksimalų regėjimo aštrumą. Kartais būtinos papildomos chirurginės intervencijos – astigamatizmo sumažinimo operacijos.
 
- Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate ruošdamiesi ragenos persodinimui?
- Pagal gyventojų skaičių galėtume galbūt ir daugiau atlikti tokių operacijų. Viena problemų – donorinio audinio trūkumas. Antra – pačių žmonių nusiteikimas prieš operaciją. Būna, kad turime donorinę rageną, kviečiame žmones, kuriems reikalinga operacija, bet jie atsisako. Galbūt pagrindinis dalykas – baimė, nežinojimas.
 
Kai reikalinga inkstų ar širdies transplantacija, tai yra mirties ar gyvybės klausimas. Jeigu ragenos transplantacija reikalinga tik vienoje akyje, tai dažniausiai gyvenimo kokybės pagerinimo klausimas. Žmonės pripranta prie prasto regėjimo. Jeigu anksčiau donorinio audinio reikėdavo laukti dvejus ar trejus metus, dabar Santariškių klinikose, manau, laukimo laikas gali būti sutrumpėjęs iki mėnesio ar dviejų. Gali ir taip nutikti, kad donorinis audinys bus imamas tik tuomet, kai turėsime, kam persodinti rageną. Kadangi ragena yra be kraujotakos, kraujo grupių, tam tikrų antigenų suderinamumas mums nėra aktualus, kaip kitų organų persodinimo atveju. Mes galime vyrišką rageną persodinti moteriai, pirmos kraujo grupės – trečios kraujo grupės recipientams.