Tarša žudo tūkstančius
 
„Vertinant taršos pokytį pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, statistinis automobilio taršumas Lietuvoje – vienas didžiausių ES. Panašiai taršūs yra automobiliai Estijoje“, – sako NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė. Jos duomenimis, transportas yra vienintelis šalies sektorius, kuriame tarša šį amžių augo ypač dramatiškai – transporto šiltnamio dujų emisijos 2005-2019 m. didėjo 49 proc.
 
NVSC atskleidžia, kad oro tarša yra pagrindinė žmogaus pirmalaikės mirties, kurią lemia aplinka, priežastis. Autotransportas – vienas didžiausių oro teršalų Lietuvoje šaltinių. Skaičiuojama, kad vienas automobilis per metus į atmosferą išmeta per keturias tonas anglies dioksido.
 
„Tyrimais įrodyta, kad oro užterštumas tiesiogiai susijęs su bronchine astma, įvairioms obstrukcinėmis plaučių ligomis, alerginėmis ligomis, o pagal paskutines mokslo tendencijas oro tarša yra siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis: insultu, infarktu“, – aiškina NVSC atstovė.
 
Medikai įspėja, kad į orą išmetamos kietosios dalelės per plaučius patenka į kraujotaką ir ten sukelia uždegiminius procesus. Kuo kietosios dalelės smulkesnės, tuo giliau jos prasiskverbia į organizmą ir skatina krešulių susidarymą. Jos taip pat gali išprovokuoti aterosklerozės vystymąsi.
 

 
Lietuvoje atlikus tyrimus pagal Europos Sąjungoje nustatytus saugius kietųjų dalelių lygius ore, nustatyta, kad kasmet Lietuvoje dėl oro taršos anksčiau laiko miršta apie 2 tūkst. žmonių. Oro užterštumas taip pat yra laikomas kancerogenu.
 
Itin bloga situacija Vilniuje. Nustatyta, jog iš automobilių taršos šaltinių su autotransporto išmetamomis dujomis į Vilniaus aplinkos orą per metus patenka beveik 108 tonos teršalų. Vienam gyventojui apytiksliai jų tenka 0,3 kg per metus.
 
VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2023 m. gruodžio Lietuvoje buvo įregistruotos apie 1,1 mln. dyzeliu varomų transporto priemonių, beveik 390 tūkst. – varomų benzinu ir tik šiek tiek daugiau nei 11 tūkst. – naudojančių tik elektrą. Dauguma Lietuvoje eksploatuojamų automobilių yra senesni nei 10 metų.
 
Siūlo mokytis vairuoti
 
Reaguodama į problemą, Susisiekimo ministerija pristatė ekonomiško, ekologiško ir saugaus vairavimo e. mokymosi platformą. Ši platforma pritaikyta esamiems ir būsimiems šalies vairuotojams, kurie naudotis mokomuoju kursu gali neribotai ir nemokamai.
 

 
Pusvalandžio trukmės ekovairavimo kurso tikslas, anot ministro, yra parodyti, kaip pritaikius nesudėtingas strategijas galima sumažinti degalų sąnaudas iki 25 proc. Ministerijos skaičiavimu, jei visi vairuotų ekonomiškai, per metus būtų sutaupyta 60 mln. litrų degalų ir 100 mln. eurų, o CO2 tarša sumažėtų puse milijono tonų.
 
Ekovairavimo kurso metodai tinka visų rūšių automobiliams, nepriklausomai nuo variklio tipo ar pavarų dėžės. Kursuose kalbama apie pastovaus greičio svarbą, mokoma, kaip stabdyti, iš anksto įvertinti eismo situaciją, tiksliau planuoti keliones.
 
E. mokymosi platformoje dalijamasi patarimais tiems, kurie renkasi naują automobilį ar vairuoja elektromobilius – pavyzdžiui, kaip maksimaliai išnaudoti jų galimybes, optimizuoti baterijos veikimą ar reguliuoti jos įkrovos lygį.
 
Svarbu keisti įpročius
 
„Eurostat“ duomenys rodo, kad lietuviai patenka tarp daugiausiai transportui išleidžiančių Europos Sąjungos gyventojų. Lietuvos vidurkis transporto išlaidoms pastaraisiais metais sudarė apie 15 procentų nuo gaunamų pajamų – pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp lyderių visoje ES. Pavyzdžiui, latviai, estai susisiekimui skiria gerokai mažiau – apie 12 proc. visų savo išlaidų.
 
NVSC primena pirmojo karantino pamokas: „Įsigaliojus judėjimo apribojimams, šalies miestuose kietųjų dalelių ir azoto dioksido koncentracija sumažėjo maždaug 30-50 procentų. Tai įrodymas, kad automobilių naudojimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kokiu oru kvėpuojame.“
 
Vidutiniškai per metus vienas Vilniaus miesto gyventojas piko metu automobilyje praleidžia apie 32 valandas. NVSC ragina dažniau važiuoti dviračiu, vaikščioti ar rinktis viešąjį transportą – tai ne tik taupo pinigus, bet ir gerina sveikatą. Moksliškai patvirtinta, kad fizinis aktyvumas gali būti viena iš prevencijos priemonių, apsaugančių nuo depresijos, demencijos, nerimo sutrikimų, cukrinio diabeto, riebalų apykaitos sutrikimų, vėžinių susirgimų.
 

---

Komentaras

Kelių eismo ekspertas Saulius Šuminas:
 
- Nelabai tikiu, kad daug žmonių skirs laiko e. kursams, o juo labiau, kad jiems pavyks tuos įgūdžius pritaikyti praktikoje. Dažniausiai susiformavę įpročiai labai sunkiai keičiami.
 
Minimas sąnaudų sutaupymas iki 25 proc. vargu ar praktiškai pasiekiamas, juo labiau, kad dauguma vairuotojų didmiesčiuose važiuoja piko valandomis, stovi kamščiuose, tad vargu ar tas efektas bus pasiektas.
 
Visoms iniciatyvoms būdinga tai, kad rezultatų įprastai niekas nematuoja. Spėju, geriausiu atveju galima paskaičiuoti, kiek asmenų iki galo išklausė šiuos kursus, bet tai dar nereiškia, kad jie tas žinias panaudos ar kažkiek pakeis įpročius.