Pasitiko atnaujintoje registratūroje
 
Praėjusią savaitę Vilnius tapo tarptautinės sveikatos vadybos centru – birželio 3-5 dienomis čia vyko 29-asis Europos ligoninių vadovų asociacijos kongresas. Renginio dalyviai buvo pakviesti apsilankyti pažangiausiose sostinės gydymo įstaigose. Viena stotelių – Antakalnio poliklinika. Beveik 122 tūkst. registruotų pacientų turinti Antakalnio poliklinika tapo vienintele poliklinika, įtraukta į tarptautinio kongreso vizitų programą.
 
„Labai malonus pirmasis įspūdis. Atrodo, lyg būtume privačioje klinikoje“, – moderniomis registratūros erdvėmis žavėjosi svečias iš Suomijos. 
Nauja registratūra duris atvėrė prieš pusmetį. Per penkis mėnesius atnaujinta daugiau nei 500 kv. metrų patalpų: įrengtas modernus interjeras, pakeisti baldai, sukurtos erdvesnės ir patogesnės pacientų aptarnavimo zonos.
 
Itin daug dėmesio skirta universaliam dizainui: grindyse įrengti specialūs takai regos negalią turintiems žmonėms, informaciniai užrašai derinti su Aklųjų ir silpnaregių asociacija, veikia gestų kalbos vertimo sistema, o terminaluose galima rinktis aptarnavimo kalbą. Nepamirštos ir šeimos su mažaisiais – įrengti kūdikių pervystymo stalai, vietos vežimėliams. 
 
Į naująją registratūrą investuota apie 800 tūkst. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos struktūriniai fondai. 
 
Auga sparčiausiai mieste
 
Kaip poliklinika tapo didžiausia ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia sostinės gydymo įstaiga, svečiams papasakojo direktorės pavaduotoja valdymui Vitalija Gelžinytė.
 
„Gegužės pabaigos duomenimis, jau priartėjome prie 122 tūkstančių prisirašiusių pacientų. Įvertinus tai, kad Vilniuje gyvena kiek daugiau nei 645 tūkstančiai žmonių, aptarnaujame beveik penktadalį miesto gyventojų“, – skaičiavo pavaduotoja.
 
1983-iaisiais įkurta poliklinika auga kasmet. Šiandien joje dirba per 950 darbuotojų, daugiau nei 300 iš jų – gydytojai. Kasmet atliekama daugiau nei milijonas laboratorinių tyrimų ir suteikiama per 1,1 mln. sveikatos priežiūros paslaugų.
 
V.Gelžinytė pabrėžė, kad įstaigos stiprybė – teikiamų paslaugų kompleksiškumas. Antakalnyje teikiamos tiek pirminės, tiek antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pacientas daugelį paslaugų gauna po vienu stogu.
 
„Kad tai pavyktų, investuojama tiek į medicinos personalą, tiek į modernią įrangą: pernai įsigytas naujas kompiuterinis tomografas, atnaujinta mamografijos technika, praplėstas laboratorinių tyrimų spektras“, – pasakojo pavaduotoja.
 
Natūralu, kad augant pacientų skaičiui plečiasi ir pati įstaiga. „Baigiame įrengti naują C korpusą. Čia įsikurs vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos komanda bei Slaugos paslaugų namuose skyrius“, – ateities planais dalijosi V.Gelžinytė.
 


Pacientais rūpinasi komanda
 
Šeimos medicinos paslaugas Antakalnio poliklinikoje pristatė I šeimos medicinos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Paulina Vaišvilienė. 
 
Antakalnio poliklinikoje iš viso veikia keturi šeimos medicinos skyriai, kuriuose dirba 82 šeimos gydytojai ir 133 slaugytojai. Svečius itin sudomino vedėjos pristatytas šeimos gydytojo komandos modelis. 
 
„Komandą sudaro ne tik gydytojas ir slaugytojas. Kartu dirba atvejo vadybininkas, apylinkės administratorius, gyvensenos medicinos specialistas ir kineziterapeutas. Atvejo vadybininkai rūpinasi daug ligų turinčiais bei onkologiniais pacientais – koordinuoja paslaugas, padeda sudaryti individualius priežiūros planus ir užtikrina priežiūros tęstinumą“, – vardijo vedėja.
 
Anot P.Vaišvilienės, vienam etatu dirbančiam gydytojui tenka 1,5 tūkst. prisirašiusių pacientų, įprastą dieną gydytojas priima apie 25 pacientus, o infekcijų sezonu – iki 40. Neskubios konsultacijos pacientas sulaukia per septynias dienas, ūmiu atveju priimamas tą pačią arba kitą dieną.
 
„Stipri pirminė priežiūra – ne tik visos sistemos pamatas. Tai raktas į prieinamą, koordinuotą ir tvarią priežiūrą. O Antakalnio poliklinikoje ji prasideda nuo komandinio darbo, tęstinumo ir įsipareigojimo pacientui“, – tikino P.Vaišvilienė.
 
Po pristatymo svečiai tęsė vizitą Šeimos medicinos skyriuje.
 
„Pacientai terminale suveda asmens kodą ir pasiima bilietą su gydytojo kabineto bei eilės numeriu“, – pasakojo P.Vaišvilienė. Be šio bilieto, anot vedėjos, į kabinetą patekti neįmanoma – duris nuotoliniu būdu atrakina gydytojas, baigęs ankstesnę konsultaciją ir spustelėjęs mygtuką. Iškilus klausimui, pacientas gali kreiptis į greta įrengtą slaugytojo kabinetą. 
 
Atėjus eilei, ekrane prie kabineto durų pasirodo paciento bilieto numeris, pasigirsta garsinis signalas ir durys atsirakina.
 
Svečiai stebėjosi, kad srautus gydymo įstaigoje padeda valdyti ir mobilioji programėlė. Joje pacientas gali pažymėti, kad jau atvyko ir laukia prie kabineto. Aplikacija pritaikyta ir regos negalią turintiems žmonėms.


 
Gydo arčiau namų
 
Apžiūrėti Psichikos sveikatos centrą svečius pakvietė medicinos gydytoja Jorigė Baronienė, rugpjūtį čia dirbsianti kaip psichiatrė.
 
„Remiamės Pasaulio sveikatos organizacijos modeliu, kuriame psichikos sveikatos paslaugos rikiuojasi pagal priežiūros intensyvumą. Didžiąją jų dalį teikiame jau dabar – nuo pirminės priežiūros iki intensyvesnio gydymo bendruomenėje per Gydymo bendruomenėje komandas, kurios rūpinasi sunkiausiais pacientais jų kasdienėje aplinkoje. Poliklinikoje nevykdomas tik aktyvus stacionarinis gydymas, priklausantis ligoninėms, bei psichosocialinė reabilitacija“, – aiškino gydytoja.
 
Centras aptarnauja daugiau nei 125 tūkst. pacientų, o jo komanda – daugiadalykė: vien psichiatrų čia dirba penkiolika.
 
J.Baronienė atkreipė dėmesį, kad pernai išaugo ne tik bendras paslaugų skaičius – pasikeitė ir jų pobūdis: vis dažniau pacientams teikiama psichologinė pagalba, psichikos sveikatos slaugytojo konsultacijos, atvejo vadyba, į procesą aktyviau įsitraukia socialiniai darbuotojai.
 
„Atvejo vadyba skirta žmonėms, kuriems dėl būklės, socialinių aplinkybių ar ligos eigos sunku patiems pasirūpinti sveikatos priežiūra, savalaikėmis registracijomis vizitams pas specialistus. Tarp jų – pacientai, gydomi teismo sprendimu, asmenys, sergantys priklausomybės ligomis ir gaunantys metadono gydymą, suicido riziką išgyvenantys, taip pat tie, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, bet jiems reikalinga skubi psichiatro pagalba. Mūsų tikslas – ne pririšti pacientą prie sistemos, o priešingai – padėti jam pamažu atgauti savarankiškumą, įgalinti jį naudotis paslaugomis“, – kalbėjo gydytoja.
 
Pasakodama apie dienos stacionarą, J.Baronienė pabrėžė, kad tai – tarpinė grandis tarp ambulatorinio gydymo ir hospitalizacijos.
 
„Svarbu ne vien mažinti simptomus, bet padėti žmogui atgauti gyvenimo kokybę, pasiekti aukščiausią įmanomą funkcionavimo lygį, gyvenimo kontrolės pojūtį, atkurti ar stiprinti santykius, kasdienius įgūdžius ir kuo daugiau savarankiškumo“, – sakė ji.
 
Čia taikomas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir kompleksinis gydymas kartu su nemedikamentinėmis priemonėmis: šokio-judesio terapija, grupine intervencija „eik ir kalbėk“, kitomis 35 skirtingomis grupinėmis psichologinėmis terapijomis, kurios kartu su individualiai parinktu medikamentiniu gydymu ne tik šalina ligos simptomus, bet ir padeda grįžti į gyvenimą.
 
„Vaistai – tik viena gydymo dalis. Sveikstama gaunant kompleksinį gydymą – daugiausiai per santykį, grupinį darbą ir įgūdžių mokymąsi“, – kalbėjo J.Baronienė.
 
Gydymas dienos stacionare, anot medikės, trunka šešias savaites, o prireikus pratęsiamas iki dvylikos. Visą gydymą apmoka valstybė.
Didelį įspūdį svečiams paliko nuotaikų lenta: kiekvienas pacientas joje turi savo langelį ir kasdien pažymi savijautą atitinkama spalva – raudonai, geltonai arba žaliai.
 
Sostinėje viešinti delegacija išmėgino šviesos terapijos kambarį. Dienos šviesą imituojantis apšvietimas padeda kovoti su sezoniniu nuotaikos svyravimu ir energijos stoka.
 
„Čia pradedame kiekvieną rytą. Lietuvoje tai itin svarbu, nes didžiąją metų dalį gyvename stokodami šviesos – o ji tiesiogiai veikia žmogaus nuotaiką ir savijautą“, – aiškino J.Baronienė.
 
Medikė pridūrė, kad kituose specialiai pritaikytuose kambariuose taip pat vyksta relaksacija, filmų terapija, o prireikus taikoma esketamino terapija sunkiai gydomai depresijai. Taip pat centre neseniai atsirado galimybė pacientams gydytis klajoklio nervo stimuliacija.


 
Chirurgija per vieną dieną
 
Dienos chirurgijos skyriuje svečiams pristatyti šio gydymo modelio privalumai – trumpesnis gydymo laikas, mažesnė hospitalinių infekcijų rizika, greitesnis pacientų grįžimas į kasdienį gyvenimą. 
 
„Prieš dvejus metus su kolegomis chirurgais netoliese esančioje ligoninėje svarstėme, ar įmanoma chirurgiją padaryti prieinamesnę ir draugiškesnę pacientui. Visus atsakymus radau čia“, – su šypsena kalbėjo Dienos chirurgijos skyriaus su dienos stacionaru vedėjas, gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis. 
Prieš pustrečių metų atidarytame skyriuje veikia keturios operacinės, dirba beveik 90 darbuotojų, tarp jų – beveik pusšimtis gydytojų. Skyriuje – 16 pooperacinių lovų ir du endoskopijos kabinetai.
 
Anot A.Pilvelio, kasmet atliekama per 15 tūkstančių procedūrų: daugiau nei 3,5 tūkst. dienos chirurgijos operacijų, beveik pusantro tūkstančio kataraktos operacijų, per 3 tūkst. intravitrealinių injekcijų, 7 tūkst. virškinamojo trakto endoskopinių procedūrų ir apie 250 skausmo gydymo procedūrų. 
 
Skyriuje atliekamos laparoskopinės pilvo operacijos, kojų venų lazerinis gydymas, ortopedinės, urologinės, ginekologinės, otorinolaringologinės, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos procedūros. „O pagal proktologijos procedūrų skaičių esame pirmi Lietuvoje“, – pažymėjo skyriaus vadovas.
 
Svečiams pasiteiravus apie laukimo eiles, vedėjas pabrėžė, kad jos labai priklauso nuo procedūros ir specialisto. Pilvo operacijų dažniausiai tenka laukti 2-3 savaites, ortopedinių – iki dviejų mėnesių. Paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nebent pacientas nėra apdraustas.
 
„Skyriuje pacientą pasitinka registratorius. Paskui jį perima gydytojas, – ekskursijos metu stacionaro kasdienybę pristatė A.Pilvelis. – Oftalmologams skirtos dvi atskiros operacinės, įsikūrusios šalia jų konsultacijų kabinetų. Tai nėra atsitiktinumas – akių operacijų pas mus itin daug, todėl norėjome, kad kelias nuo konsultacijos iki operacinės pacientui būtų kuo trumpesnis.“
 
Vienoje operacinių stovi mikroskopas ir fakoemulsifikatorius – aparatas, kuriuo pašalinamas susidėvėjęs akies lęšiukas ir jo vietoje įsodinamas dirbtinis.
 
Pooperacinėje palatoje įrengtos lovos, kuriose pacientui tiekiamas deguonis ir nepertraukiamai stebimos gyvybinės funkcijos. 
 
„Lovos naudojamos itin intensyviai – kai kurios net po du kartus per dieną. Vos rytinis pacientas išvyksta namo, pakeičiama patalynė ir lovą užima kitas“, – pasakojo A.Pilvelis.
 
Pasak jo, ilgiau čia užsibūna nedaugelis: „Daugumai pacientų pakanka kelių valandų – po procedūros jie stabilizuojami ir tą pačią dieną grįžta namo. Antai laparoskopinę kirkšnies išvaržos operaciją patyręs pacientas namo įprastai keliauja jau po kelių valandų.“

---

 
Svečių įspūdžiai
 
Evgenia Beloborodova, medicinos centrų tinklo „Лікую“ (liet. „Gydau“) bendraįkūrėja: 
 
- Įstaiga man paliko didelį įspūdį, o labiausiai sužavėjo komanda – tiek daug jaunų, savo darbą mylinčių žmonių degančiomis akimis. Pas mus net 60 procentų darbuotojų yra vyresni nei penkiasdešimties.
 
Įdomu, kad Lietuvos sistema labai panaši į Ukrainos – pinigai keliauja paskui pacientą, todėl įstaiga finansavimą gauna pagal prie jos prisirašiusių pacientų skaičių. Panašus ir krūvis šeimos gydytojui: pas mus vienam tenka 1,8 tūkst. pacientų, o čia – 1,55 tūkst.
 
Atkreipiau dėmesį, kaip slaugytojas čia dirba kartu su gydytoju, gretimuose kabinetuose. Pas mus taip nėra – gydytojas ir slaugytojas nesėdi greta. Mūsų slaugytojai ima kraują, atlieka procedūras, skiepija, pildo korteles, bet su pacientais ir dokumentais nedirba, tiesiogiai nebendrauja. Todėl daug darbo gydytojui tenka atlikti pačiam. Mes bandome jį palengvinti IT sprendimais, nes dabartinis finansavimas tiesiog neleidžia įdarbinti daugiau žmonių.
 
Kol kas teikiame tik pirminę pagalbą, bet žvelgiame į ateitį ir planuojame operacines. Todėl ekskursija dienos chirurgijos operacinėse buvo vertinga – pamačiau, kaip viskas galėtų veikti. Buvo puiku, išsivežu daug įkvėpimo ateities sprendimams.

---

 
Nanda Zamimi, Šveicarijos ligoninių vadovų asociacijos prezidentė, vadovaujanti psichiatrijos klinikai: 
 
- Labiausiai sužavėjo, kaip sklandžiai čia veikia procesai. Per dieną aptarnaujama apie 4 tūkstančius žmonių, bet aplinkui ramu – judru, tačiau viskas teka tolygiai. 
 
Mes Šveicarijoje nesame taip skaitmenizuoti. Įspūdinga, kad pacientas terminale pasiima numerį, visi jo duomenys jau sistemoje, ir jis tiesiog įeina pas gydytoją. O juk tai – viešasis sektorius. Mūsų sistema tik iš dalies vieša, o pacientus daugiausia aptarnaujame gyvai, turime daug registratūrų. Skirtumas tikrai didelis.
 
Kadangi pati dirbu psichiatrijos srityje, buvo ypač įdomu apsilankyti Psichikos sveikatos centre. Sužavėjo terapijų gausa. Džiugu matyti, kad pagalba telkiama bendruomenėje, arčiau žmogaus namų – su dienos stacionaru ir mobiliomis komandomis. Tai kryptis, kuria ir mes stengiamės judėti: kad hospitalizacija liktų tik kraštutiniu atveju.