Teismas taršos neįžvelgė
 
Numesi balioną ant žemės – gausi baudą. Paleisi į dangų – niekam nė motais. Tuo įsitikino gamtosaugininkas, Prezidento Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos laureatas Giedrius Bučas, kreipęsis į policiją dėl mokykloje šventės metu į dangų paleistų balionų.
 
„Informavau policiją, kad mokykloje į dangų buvo paleisti balionai, ir tai traktavau kaip padarytą taršą. Policija atmetė – esą neįmanoma nustatyti, kur balionai nusileido, todėl tai nelaikoma tarša, nes taip numatyta įstatymuose“, – pasakoja G.Bučas.
 
Šį sprendimą jis bandė ginčyti teisme, tačiau ir ten sulaukė tokio pat vertinimo: „Klausiu – o jeigu balioną paimi ir numeti ant žemės viešoje vietoje, tai jau gauni baudą? Taip. Bet jeigu paleidi į dangų – nieko. Apskundėme teismui, tačiau jis vis tiek atmetė: Lietuvos įstatymuose nenumatyta, kad į dangų paleistas balionas yra tarša.“
 
Anot G.Bučo, situaciją greičiau pakeis augantis žmonių sąmoningumas nei teisiniai pokyčiai.
 
„Vedu įvairias edukacijas, kalbu mokyklose ir bendruomenėse. Dažnas pripažįsta, kad apie šią problemą girdi pirmą kartą ir nežino, kokias pasekmes turi tokie, atrodytų, nekalti šventiniai atributai. Vadinasi, žmonės tiesiog turi suprasti, žinoti – o apie tai reikia daug kalbėti“, – įsitikinęs gamtosaugininkas.
 
Kiek tokių atliekų lieka gamtoje, G.Bučas pamatė savo akimis. 2024-aisiais per devynis mėnesius trukusią ekspediciją „Išsaugokime Baltiją!“ jis pėsčiomis apėjo visą Baltijos jūrą.
 

„Praktiškai kiekvienos šalies pakrantėje, ypač laukinėje, kurios niekas netvarko, balionų liekanų su plastikinėmis virvelėmis tikrai daug. Esu jų tiek pririnkęs, kad iš tų likučių sukūriau instaliaciją, – gamtosaugininkas Giedrius Bučas. – Bet teršiama ne tik vizualiai – ne vien tuo, kad kažkur guli nukritęs balionėlis ar konfeti. Viskas virsta mikroplastiku ir patenka į orą, vandenį, maistą, o galiausiai tomis dalelėmis kvėpuojame ir patys.“

 
Gyvūnai žūsta įsipainioję
 
Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad balionai ir dangaus žibintai nusileidžia tiek gamtoje, tiek miestuose.
 
„Dažniausiai balionų ir dangaus žibintų atliekos nesurenkamos, todėl jos teršia žemę ir vandenį, kelia pavojų laukiniams gyvūnams“, – aiškina departamento specialistai.
 
„Paukščiams kyla rizika įsipainioti į balionų juosteles, kurios gali sužeisti, trukdo skristi, maitintis. Dėl šių priežasčių išsekę paukščiai gali žūti, – sako aplinkosaugininkai. – Grėsmė kyla ir jūros gyvūnams – žuvims ar ruoniams. Šie gyvūnai, įsipainioję į šventinių atributų atliekas, negali judėti ar pasiekti vandens paviršiaus.“
 
Pavojų gyvūnams kelia ne tik ore ar vandenyje atsidūrusios atliekos, bet ir ant žemės likę jų likučiai. Anot departamento specialistų, laukiniai gyvūnai gali praryti balionų liekanas, įsipainioti į sudegusių dangaus žibintų metalinius rėmus ar susižaloti į aštrias jų dalis.
 
Prie balionų pritvirtintos juostelės dažnai užsikabina už elektros laidų, tvorų ar medžių šakų. Į jas įsipainioję gyvūnai nebegali normaliai judėti, maitintis ar rūpintis jaunikliais.
 
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dangaus žibintai kelia ir gaisrų riziką: „Visada išlieka tikimybė, kad žibintas užges ne danguje, o dar degdamas nusileis į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką ar ant pastato stogo.“
 
Mikroplastikas grįžta į lėkštę
 
Rinkoje daugiausia paplitę latekso ir folijos balionai. Pastarieji gaminami iš plastiko – nailono lakštų su metaline danga. Anot Aplinkos apsaugos departamento specialistų, tokios medžiagos aplinkoje nesuyra, tik laikui bėgant skyla į vis smulkesnes daleles, kol virsta mikroplastiku. Smulkios – 0,1 µm–5 mm dydžio – plastiko dalelės pasklinda vandenyje ir dirvožemyje.
 
Apie 60-80 proc. jūrų šiukšlių – taip pat plastikas. Jam suirus į mikroplastiko daleles, šios aptinkamos jūrų organizmuose – zooplanktone, moliuskuose, austrėse, o per juos pasiekia ir žmogaus organizmą.
 
„Su maistu jis suvalgomas, su vandeniu išgeriamas, iš oro dar ir sukvėpuojamas“, – aiškina aplinkosaugininkai.
 
Skaidumo pažadas klaidina
 
Nors dalis latekso balionų gamintojų savo gaminius vadina biologiškai skaidžiais, tai, anot specialistų, nebūtinai tiesa. Tokį skaidymąsi gerokai lėtina įvairios cheminės medžiagos – pigmentai, plastifikatoriai ir stabilizatoriai, naudojami balionų atsparumui ir tąsumui užtikrinti. Be to, kai kurios iš jų gali būti toksiškos ir kauptis ekosistemose.
 
Aplinkos apsaugos departamentas įspėja, kad užrašas „biologiškai skaidus“ ant pakuotės gali būti klaidinantis rinkodaros triukas. Vartotojams patariama neapsiriboti etiketėmis – verta tikrinti gamintojo informaciją ir ieškoti nepriklausomų sertifikavimo ženklų.
 
„Net jei balionas pažymėtas kaip biologiškai skaidus, tai nereiškia, kad jį saugu paleisti į aplinką – gamtoje jis vis tiek gali ilgai išlikti ir kelti pavojų gyvūnams“, – pabrėžia specialistai.
 
Beje, nuo 2021 m., įsigaliojus vienkartinių plastiko gaminių ribojimams, Europos Sąjungoje uždraustos prie balionų tvirtinamos plastikinės lazdelės.
 
Mada, kuri praeina?
 
Renginių vedėjas Ovidijus Lieponis pastebi, kad balionai ir dangaus žibintai šventėse naudojami vis rečiau.
 
„Šventėse, kurias vedu, net negalėčiau prisiminti, kada paskutinį kartą buvo leisti balionai ar dangaus žibintai. Tai buvo labai seniai, dabar tai visiškai nebepopuliaru“, – sako jis.
 
Pasak vedėjo, dažniausiai pakanka klientams pasiūlyti alternatyvų. „Jeigu jie užsimena apie tai, paaiškinu, kodėl tai nėra geras sprendimas, ir pora dažniausiai atsako, kad taip ir galvojo“, – pasakoja O.Lieponis.
 
Vietoj į dangų leidžiamų balionų ir žibintų organizatoriai vis dažniau renkasi pakartotinai naudojamą dekorą, muilo burbulus, gyvus augalus ar medelių sodinimą, žvakes, taip pat dekoracijas iš natūralių ar perdirbamų medžiagų – vėliavėlių girliandas, popierinius akcentus ar gėlių kompozicijas.

---

 
Komentaras
 
Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė:
 
- Galiu paantrinti, kad tai visiškai nereikalinga papildoma tarša. Balionų ir žibintų skrydžio krypties suvaldyti neįmanoma, todėl jų likučiai atsiduria gamtoje, vandens telkiniuose ar žmonių kiemuose. Tai nėra nei būtina, nei pateisinama tarša. Tai tik pramogos forma, kurios pasekmės tenka kitiems.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!