Tarptautiniu mastu pripažintas kardiologas prof. Johnas Deanfieldas pabrėžia, kad sveikatos politika negali būti statiška – ji turi remtis naujausiais moksliniais duomenimis, vertinti realius rezultatus ir ieškoti sprendimų tiems žmonėms, kurie nepajėgia iš karto atsisakyti žalingų įpročių. Pasak jo, prevencijos tikslas turėtų būti ne tik įspėti apie riziką, bet ir padėti ją realiai sumažinti.
- Rūkymas vis dar išlieka vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu?
- Rūkymas jau daugelį metų yra pripažintas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu. Tačiau šiandien mūsų supratimas apie prevenciją gerokai pasikeitė. Anksčiau daugiausiai dėmesio skirdavome ligų gydymui tada, kai jos jau pasireikšdavo – sulaukus 50 ar daugiau metų, kai ištinka infarktai, insultai ar kitos rimtos komplikacijos.
Dabar žinome, kad ankstyvas rizikos veiksnių valdymas gali reikšmingai sulėtinti arba net užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. Tai galima palyginti su finansų planavimu – juk pensijai nepradedame taupyti sulaukę šešiasdešimties. Lygiai taip pat turime investuoti į savo kraujagyslių sveikatą nuo jaunų metų.
- Kokį vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų prevencijoje gali atlikti žalos mažinimas?
- Svarbu suprasti, kad sveikata nėra „viskas arba nieko“. Žmogus nebūtinai per vieną dieną pakeičia savo elgesį ir iš karto gauna maksimalų rezultatą.
Žalos mažinimo principas grindžiamas nuosekliais ir ilgalaikiais pokyčiais. Maži, bet tvarūs žingsniai – mažesnis cholesterolio kiekis, geresnė mityba, fizinis aktyvumas ar rūkymo atsisakymas – ilgainiui duoda didelę naudą. Kuo anksčiau jie pradedami, tuo didesnis poveikis sveikatai ateityje.
- Kurioms šalims ir kaip pavyko pasiekti gerų rezultatų, bandant sumažinti su rūkymu susijusią žalą?
- Rūkymas yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų veiksnių greta padidėjusio cholesterolio, aukšto kraujospūdžio ar diabeto. Tačiau, skirtingai nei kai kuriuos kitus veiksnius, rūkymą galima veiksmingai mažinti, pasitelkiant viešąją politiką. Pavyzdžiui, kai uždraudžiama rūkyti viešose vietose, jau po kelių mėnesių pastebimas reikšmingas širdies ir kraujagyslių įvykių sumažėjimas. Tai parodė, kad gerai apgalvoti politiniai sprendimai gali turėti greitą ir apčiuopiamą poveikį visuomenės sveikatai.
- Kaip sveikatos sistemos turėtų vertinti, ar prevencijos politika yra veiksminga?
- Galutinis tikslas visada yra mažesnis ligų skaičius ir ilgesnė gyvenimo trukmė. Tačiau šiandien svarbu ne tik gyventi ilgiau, bet ir gyventi sveikiau. Todėl prevencijos sėkmę turime vertinti ne vien pagal mirtingumą ar ligų paplitimą.
Svarbūs rodikliai yra gyvenimo kokybė, sveiko gyvenimo metų skaičius, mažesnis sveikatos priežiūros paslaugų poreikis, retesni infarktai ir insultai. Būtent tokie rezultatai leidžia visuomenei ir politikams suprasti prevencijos naudą.
- Kaip sveikatos sistema turėtų reaguoti į žmones, kurie ir toliau rūko?
- Rūkymas išlieka vienu žalingiausių žmogaus sveikatai elgesio modelių. Nors dauguma žmonių puikiai žino apie jo žalą, milijonai vis dar rūko.
Todėl sveikatos sistema turi ne tik skatinti mesti rūkyti, bet ir padėti žmonėms šiame procese. Reikia aiškiai komunikuoti naudą, kurią suteikia atsisakymas rūkyti, ir kartu ieškoti būdų, kaip sumažinti žalą bei padėti žmonėms atsitraukti nuo degiųjų tabako gaminių vartojimo.
- Jei griežta politika neduoda laukiamų rezultatų, ar reikėtų keisti požiūrį?
- Taip. Manau, kad visada turime vertinti sveikatos politikos poveikį realiems rezultatams ir būti pasirengę iš naujo apsvarstyti savo sprendimus. Šiuo metu yra dvi svarbios politikos kryptys, darančios didelę įtaką visuomenės sveikatai – tabako kontrolė ir nutukimo prevencija. Būtent šios intervencijos gali reikšmingai pakeisti žmonių sveikatos rezultatus.
Todėl turime galvoti ne tik apie tai, kaip įtikinti visuomenę, bet ir kaip užtikrinti, kad sveikatos sistema būtų pajėgi tokias priemones įgyvendinti, finansiškai išlaikyti ir padaryti jas prieinamas. Labai svarbu nuolat stebėti taikomų priemonių rezultatus ir, jei reikia, koreguoti politiką. Negalime būti nelankstūs ir sakyti: „Pabandėme vieną sprendimą, o jei jis neveikė – tuo viskas ir baigiasi.“
Nutukimo prevencija yra geras pavyzdys. Šiandien turime naujos kartos GLP-1 receptorių agonistų vaistus, kurie padeda žmonėms mažinti svorį. Jie jau keičia mūsų požiūrį į mitybą, diabeto prevenciją ir su nutukimu susijusias sveikatos problemas. Šiuo metu šie vaistai taikomi pagal tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje žmogus turi būti labai nutukęs ir turėti papildomų sveikatos sutrikimų, kad galėtų gauti šį gydymą valstybės finansuojamoje sistemoje.
Tačiau atsirandant vis daugiau įrodymų apie šių vaistų naudą ir ankstyvos intervencijos efektyvumą, tikėtina, kad šis požiūris keisis. Gali keistis tiek prieigos prie gydymo sąlygos, tiek pacientų grupės, kurioms jis bus siūlomas. Tai sparčiai plėtojama sritis, todėl sprendimai taip pat turi nuolat evoliucionuoti.
Panašiai gali būti ir tabako žalos mažinimo srityje. Vien tik rūkymo nutraukimas yra svarbus tikslas, tačiau alternatyvūs produktai taip pat turi būti kruopščiai tiriami ir vertinami pagal tai, kiek jie iš tikrųjų padeda sumažinti su rūkymu susijusią riziką.
- Kur šiandien matote didžiausią atotrūkį tarp politikos kūrimo ir jos įgyvendinimo?
- Pirmiausia, ilgą laiką nepakankamai dėmesio skyrėme prevencijos politikai. Iki galo nesuvokėme, kokia svarbi ji yra šiandien. Jei gatvėje paklaustumėte bet kurio žmogaus, ar geriau užkirsti kelią ligai, ar ją gydyti, daugumą nustebintų toks klausimas, atsakymas būtų: „Žinoma, geriau užkirsti kelią.“
Todėl kyla klausimas: kodėl mes, kaip visuomenė, sveikatos sistema ir net kiekvienas asmeniniame gyvenime, taip ilgai delsėme daugiau dėmesio skirti prevencijai? Viena priežasčių yra ta, kad šiandien prevencija tapo ne tik sveikatos, bet ir ekonomine būtinybe.
Viso pasaulio sveikatos apsaugos sistemos susiduria su augančiomis išlaidomis. Žmonės gyvena ilgiau, tačiau dažnai ilgiau gyvena ir sirgdami lėtinėmis ligomis, kurios reikalauja didelių sveikatos priežiūros išteklių bei didina naštą tiek ekonomikai, tiek sveikatos sistemai. Be to, lėtinės ligos blogina gyvenimo kokybę, mažina darbo našumą ir valstybės galimybes kurti ekonominę gerovę. Būtent šie ekonominiai argumentai vis dažniau įtikina politikus, kad prevencija turi tapti prioritetu.
Antras svarbus pokytis – mūsų gerokai išaugęs mokslinis supratimas apie šių ligų formavimąsi. Šiandien žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos prasideda dar jaunystėje ir daugelį metų progresuoja nepastebimai, kol vėliau gyvenime pasireiškia infarktu, insultu ar širdies nepakankamumu. Vadinasi, turime didelį galimybių langą ankstyvai intervencijai ir ligų prevencijai. Be to, jau turime daug veiksmingų priemonių, kurios leidžia tai daryti.
Galiausiai šį pokytį stipriai remia technologijos. Gyvename technologijų ir dirbtinio intelekto amžiuje. Šiandien galime daug efektyviau pasiekti žmones, skleisti informaciją ir stebėti jų sveikatos būklę visos populiacijos mastu. Todėl dabar yra tinkamas metas sujungti tris esminius elementus: ekonominį poreikį, technologines galimybes ir mokslinius įrodymus.
Tik taip galėsime pagrįsti iš esmės naują požiūrį į sveikatos ir ligų valdymą didelėse visuomenės grupėse. Būtent tai šiandien turėtume daryti ir kartu ieškoti būdų, kaip įtikinti visuomenę, kad investicijos į prevenciją yra investicijos į jų pačių ateitį.
- Ar dabartinės priemonės pakankamai orientuotos į išmatuojamus sveikatos rezultatus?
- Ar dabartiniai sveikatos rezultatų vertinimo rodikliai yra pakankami, kad padėtų formuoti ir koreguoti politiką, atsakymas nėra vienareikšmis. Tradiciškai daugiausia dėmesio skiriame vėlyviesiems klinikiniams rezultatams. Medicinoje kuriame strategijas ir gydymo metodus, siekdami geriau gydyti ligas ir sumažinti jų pasekmes. Pavyzdžiui, klausiame, ar galime sumažinti mirtingumą nuo širdies nepakankamumo arba mirtingumą po infarkto. Tai ypač svarbūs ir prasmingi rodikliai pacientams.
Tačiau šiandien turime pradėti vertinti ir kitokius rezultatus. Reikėtų daugiau dėmesio skirti ankstyvosioms ligos stadijoms ir tam, kokį poveikį ankstyva intervencija daro žmogaus sveikatai vėlesniame gyvenime. Todėl svarbiais rodikliais turėtų tapti ne tik vadinamieji „kietieji“ medicininiai rodikliai, bet ir gyvenimo kokybė.
Be to, turime pradėti sveikatą ir ekonominę gerovę vertinti kartu. Vienas prevencijos strategijų rezultatų yra didesnis darbo našumas, geresnė žmonių savijauta ir pasitenkinimas kasdieniu gyvenimu. Tokie rodikliai tampa itin svarbūs valdžios institucijoms, kai reikia pagrįsti didesnes investicijas į prevenciją.
Todėl svarbūs ne tik medicininiai rezultatai. Turime vertinti ir tai, kaip žmonės gyvena, dirba, prisideda prie ekonomikos augimo ir kuria valstybės gerovę, kuri vėliau gali būti investuojama į įvairias sritis, įskaitant sveikatos apsaugą. Būtent tokius rodiklius ateityje turėsime taikyti vis plačiau.
Aš dažnai sakau, kad tarp sveikatos ir gerovės tėra viena raidė skirtumo (anglų kalboje – red. past.). Todėl planuodami ligų prevencijos strategijas ir siekdami, kad žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki, turime apie šiuos du tikslus galvoti kartu.
- Kaip Lietuva gali apsaugoti jaunus žmones ir kartu padėti suaugusiems rūkaliams?
- Čia svarbios dvi lygiagrečios kryptys. Pirmoji – padėti jau rūkantiems žmonėms atsisakyti cigarečių ir sumažinti jų patiriamą žalą. Antroji – užtikrinti, kad kuo mažiau jaunų žmonių apskritai pradėtų rūkyti.
Tai reiškia nuoseklų švietimą, aiškią komunikaciją apie rūkymo žalą ir visuomenės aplinkos kūrimą, kuri neskatintų žalingų įpročių formavimosi. Abi kryptys yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kartu.
- Koks turėtų būti pirmasis prioritetas, siekiant greičiau sumažinti su rūkymu susijusią širdies ir kraujagyslių ligų žalą?
- Svarbiausias tikslas išlieka tas pats – padėti žmonėms mesti rūkyti. Tai duotų didžiausią naudą visuomenės sveikatai.
Kartu būtina tęsti visuomenės švietimą, užtikrinti veiksmingas pagalbos priemones metantiems rūkyti ir stiprinti jaunimo informuotumą apie rūkymo žalą. Tik derindami šias priemones galėsime pasiekti ilgalaikių rezultatų ir reikšmingai sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų naštą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
