Žadėjo mušti rekordus
 
Tokias varžybas dar 2023 metais sumanė australų verslininkas Aronas D'Souza, pavadinęs jas „Enhanced Games“ (liet. „sustiprintosios žaidynės“). Jo įsitikinimu, dabartinė sporto tvarka neteisinga: Tarptautinis olimpinis komitetas uždirba milijardus, o patys sportininkai – per mažai, todėl jiems turėtų būti leista laisvai disponuoti savo kūnu.
 
Mėgstamas verslininko argumentas – esą net 44 procentai elitinių atletų prisipažino vartoję dopingą, o sučiuptas tebuvo vienas procentas, tad slapta dopingo kultūra vis tiek klesti.
 
Kad pritrauktų garsių vardų, organizatoriai negailėjo pinigų: kiekvienam rungties nugalėtojui buvo pažadėta po 250 tūkstančių dolerių, o tam, kas pagerins pasaulio rekordą, – milijonas. Projektą parėmė garsūs investuotojai, tarp jų – „PayPal“ įkūrėjas Peteris Thielis.
 
Po kelerių metų ažiotažo žaidynės pagaliau įvyko: šių metų gegužės 24 dieną Las Vegaso „Resorts World“ arenoje, kaip skelbė rengėjai, susirinko 42 sportininkai iš 24 šalių ir varžėsi plaukimo, lengvosios bei sunkiosios atletikos rungtyse.
 
Krito tik vienas rekordas
 
Pačių rengėjų duomenimis, 91 procentas žaidynių dalyvių vartojo testosteroną, 79 – augimo hormoną, 29 – anabolinius steroidus.
 
Vis dėlto vienintelį tos dienos rekordą paskutinėje vakaro rungtyje pasiekė graikų plaukikas Kristianas Gkolomeevas: 50 metrų laisvuoju stiliumi jis nuplaukė per 20,81 sekundės – vos šimtąja greičiau už ligšiolinį australo Camerono McEvoy rekordą.
 
Už šį plaukimą graikui atiteko žadėtoji milijono premija. „Dar vienas milijonas – visai neblogai. Tai tikrai pakeis mano gyvenimą į gera“, – po finišo neslėpė džiaugsmo plaukikas.
 
Kaip rašė „The Independent“, būtent K.Gkolomeevo pasiektas rezultatas išgelbėjo rekordų laviną žadėjusius organizatorius nuo viešos gėdos.
 
K.Gkolomeevas plaukė vilkėdamas „greitąjį“ poliuretano kostiumą, kokius oficialiame sporte atletams uždrausta dėvėti dar po 2008 metų Pekino olimpiados.
 
Maža to, suabejota ir pačiu rezultatu. Kaip rašė „The Guardian“, žiūrovai pastebėjo, kad laikas ekrane nušvito plaukikui dar nepalietus sienelės. Organizatoriai šiuos priekaištus atmetė kaip nepagrįstą interneto triukšmą.
 
Tiesa, K.Gkolomeevo rezultatas į rekordų sąrašus taip ir nepateko – pagal tarptautines taisykles „Enhanced Games“ pasiekimai laikomi niekiniais, o Pasaulinė vandens sporto federacija sureagavo dar griežčiau ir žaidynių dalyviams uždraudė startuoti jos rengiamose varžybose.
 
Laimėjo be dopingo
 
Laukiamiausią – šimto metrų bėgimo – rungtį laimėjo amerikietis Fredas Kerley, prieš varžybas viešai pareiškęs bėgsiantis švariai ir net sutikęs pasitikrinti JAV antidopingo agentūroje.
 
Nors bėgikas finišavo per 9,97 sekundės – lėčiau nei prieš dvejus metus Paryžiaus olimpiadoje, kur su 9,81 sekundės rezultatu iškovojo bronzą, – jis užnugaryje paliko visus dopingą vartojusius varžovus.
 
Po finišo sprinteris metė repliką varžovams – esą jiems derėtų labiau pasistengti ir sunkiau treniruotis.
 
„Narkotikai nesuteiks pranašumo, jei neįdedi darbo“, – sakė jis žurnalistams.
 
Pergales iškovojo dar du švariai startavę atletai – Barbadoso bėgikė Tristan Evelyn moterų 100 metrų rungtyje ir amerikietis Hunteris Armstrongas vyrų 50 metrų plaukime nugara.
 
„Tai įrodo, kad laimėti reikia daugiau nei chemijos“, – po pergalės sakė T.Evelyn.
 
Verslas ar sportas?
 
„Žinau, kai kas tikėjosi, kad šįvakar sumušime kur kas daugiau pasaulio rekordų, bet kaip visada moksle viskas priklauso nuo atspirties taško. Stiprinimo priemonės išryškina tai, kas tavyje geriausia, bet tai nėra stebuklinga tabletė“, – dėl neįgyvendintų pažadų teisinosi vienas žaidynių rengėjų Christianas Angermayeris.
 
Tą patį dar prieš renginį kalbėjo ir specialistai. Anot JAV antidopingo agentūros eksperto Matthew Fedoruko, vien steroidai ar eritropoetinas (EPO) – ištvermę didinantis kraujo hormonas – eilinio žmogaus nepaverčia olimpiečiu: preparatus tenka vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis, o ilgai vartojami dideliais kiekiais jie ima žaloti sveikatą.
 
Būtent sveikata medikams ir kėlė daugiausiai nerimo. Britų Birmingemo universiteto mokslininkai dar iki žaidynių rašė, kad „Enhanced Games“ labiau panašios į prastą vaistų tyrimą be etinės priežiūros nei į tikrą olimpinių žaidynių alternatyvą. Mat saugaus dopingo vartojimo paprasčiausiai nėra, o organizatorių kalbos apie „saugią dopingo priežiūrą“, anot tyrėjų, – tas pats, kas prižiūrėti rūkantįjį, kad rūkymas būtų saugus.
 
Medikai perspėjo ir dėl konkrečių pavojų sveikatai: širdies ligų, organų pažeidimų, hormonų pusiausvyros ir psichikos sutrikimų. Pasipiktino ir sporto institucijos: Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) žaidynes pavadino „amoraliomis ir pavojingomis“. Dar aštriau kalbėjo patys sporto vadovai. Pasaulinės lengvosios atletikos prezidentas Sebastianas Coe žaidynes pavadino „idiotiškomis“, JAV antidopingo agentūros vadovas Travisas Tygartas – „pavojingu klounų šou“, o Australijos sporto vadovas Kierenas Perkinsas perspėjo, kad tokioje aplinkoje anksčiau ar vėliau kas nors gali žūti.
 
Kritikai jau seniai tvirtina, kad tokios žaidynės tėra verslo ir medijų projektas, o ne sportas. Vos pasibaigus debiutiniam renginiui, bendrovės akcijos smuko, o dar anksčiau, 2025-ųjų pabaigoje, iš kasdienės veiklos pasitraukė ir pats žaidynių sumanytojas A.D'Souza, likęs vien akcininku.
 
Antrąsias žaidynes žadama surengti 2027 metais, o tam, kas šimto metrų bėgime įveiks bėgimo legendos Usaino Bolto rekordą, pažadėta net dešimties milijonų dolerių premija.

---

 
Tai įdomu
 
„Greitieji“ poliuretano kostiumai turi savo istoriją. 2008-2009 metais, vadinamuoju „superkostiumų“ laikotarpiu, jie taip didino plūdrumą ir mažino vandens pasipriešinimą, kad krito apie pusantro šimto pasaulio rekordų. Netrukus tarptautinė federacija juos uždraudė kaip „technologinį dopingą“.
 
Garsiausią to meto 50 metrų laisvuoju stiliumi rekordą (20,91) 2009-aisiais su tokiu kostiumu pasiekė brazilas Césaras Cielo. Šis rekordas išsilaikė net septyniolika metų – iki šių metų kovo, kol jį be kostiumo pagerino australas Cameronas McEvoy.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!