Vertinimai neobjektyvūs
 
„Rezultatai nedžiugia tikrai“, – apie Seimo Sveikatos reikalų komitete ligonių kasos pristatytą asmens sveikatos priežiūros įtaigų (ASPĮ) šių metų pirmo ketvirčio finansinę situaciją sako SAM viceministras Andromedas Galdikas.
 
Pirmą pusmetį 99 sveikatos priežiūros įstaigos turėjo teigiamą finansinį balansą, 64 – neigiamą.
 
Nors, kaip aiškina VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, dramatiškų posūkių nematyti, įstaigų veiklos rezultatus reikėtų vertinti atsargiai. Mat tarpiniai rezultatai neatspindi tikrosios gydymo įstaigos situacijos – visas paveikslas matomas metų gale.
 
VLK duomenimis, regiono lygmens ligoninių bendras rezultatas – minus 1,4 mln. eurų.
„Kelios įstaigos baigė su teigiamu rezultatu, įvertinus papildomus mokėjimus. Tai Jonava, Radviliškis, Ukmergė ir Šilutė. Tačiau daugiau nei pusė įstaigų pirmąjį ketvirtį baigė su minusu“, – vardijo T.Golubajeva.
 
Beveik po pusę milijono eurų nuostolio turi Utenos, Alytaus ligoninės. Maždaug pusė rajono ligoninių taip pat dirba nuostolingai. Raudonos vėliavėlės keliamos Jurbarko, Kretingos, Kelmės ligoninės… VLK atstovė šias ragina suklusti.
 
„Tarpinės skaičiuotės, kai už viršsutartines neapmokėta, neturi absoliučiai jokios vertės. Apie įstaigos realią padėtį nepasako nieko. Objektyvūs vertinimai gali būti tada, kada apmokėta už visas viršsutartines. Jei dirbi daugiau, išauga išlaidos medikamentams, darbuotojams, kurie teikia paslaugas. Išlaidos patirtos, metų ketvirtis baigėsi, o už tai apmokėti susizgrimbama praėjus dviem mėnesiams“, – ginasi Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas. Jis stebisi skaičiavimo logika, mat jų gydymo įstaiga šiemet dirba tame pačiame lygyje kaip ir pernai.
 

„Viršsutartines padengė – metų ketvirtis tapo teigiamas ir viskas pavirto į pliusą. Žinoma, jei visai neapmokėtų už viršsutartines, būtų liūdnos mišios“, – komentavo Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas.

 
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad VLK reitingų lentelėje informacija apie gydymo įstaigas pateikta ne visa – dalies rajoninių gydymo įstaigų trūksta.
 
Kaklą tiesia Santaros
 
Didžiųjų gydymo įstaigų gretose permainų vėjo įnešė Santaros klinikos – įstaiga rodo ženklus, jog yra beatsitiesianti: po praėjusiais metais užsiauginto 16 milijonų eurų nuostolio, dabar jų balansas pagaliau teigiamas.
 
Tiesa, tuo suabejojo prezidento patarėja sveikatos klausimais prof. Sonata Jarmalaitė: „Įdomu sužinoti, kaip tas minusas dingsta. Ar jie sumuojami? Gal Santaros klinikos vis dar minuse, o jūs sakote, kad jie dirba teigiamai? Kas bus metų gale?“
 
„Minusas mažėja, o metų gale prognozuojame, kad Santaros klinikos bus pliuse“, – užstojo klinikas kuruojantis SAM kancleris Evaldas Raistenskis. Jo aiškinimu, tai pasiekti padės atliekamų paslaugų skaičius ir darbo užmokesčio subalansavimas.
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša „Lietuvos sveikatą“ patikino, jog pirmasis metų ketvirtis rodo naują įstaigos realybę.
 

„Tiek, kiek per pirmąjį ketvirtį suteikėme paslaugų ir turėjome išlaidų, subalansavo pliusą. Bet jei skaičiuotume, koks yra bendras Santaros klinikų ilgametis balansas, tai yra jei skaičiuotume ne tik pastaruosius metus, bet ir ankstesnius, Santaros klinikų sukauptas perviršis yra 23 milijonai eurų. Nėra taip, kad startuotume šiuo metu su niolikos milijonų deficitu. Mūsų organizacija yra pliusinėje situacijoje. Praėję metai buvo sunkūs dėl kolektyvinės sutarties įsipareigojimų, konkurencijos darbo rinkoje. Dėl to reikėjo smarkiai kelti atlyginimus. Dabar grįžtame į subalansuotą biudžetą ir metus planuojame baigti su pliusu“, – aiškino Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

 
Pasak jo, finansinės naudos Santaros klinikoms davė ir pernai prie jų prijungtos dvi įstaigos – Nacionalinis vėžio centras bei Žalgirio klinika. Abu klinikų naujieji filialai veikia gerai, tad prijungti įstaigas prie Santaros klinikų esą buvo geras sprendimas – taip abiejų paslaugos gerokai išaugo.
 
„Vėžio centre paslaugų augimas pernai buvo 7 procentai, Žalgirio – apie 20 procentų. Tiek finansiškai, tiek paslaugų apimčių prasme abi nuosekliai auga“, – teigia prof. T.Jovaiša.
 
Stabiliai veikiančios Kauno klinikos – be siurprizų. Pirmąjį šių metų ketvirtį įstaiga baigė turėdama 5,5 mln. eurų teigiamą balansą ir patvirtino lyderio vardą.
 
„Kauno klinikos – lyderis analitikoje, vadyboje“, – komentavo VLK vadovas Gytis Bendorius.
 


Klaipėdoje – konkurencinė kova
 
Nerimą ligonių kasai kelia Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), kurios veikla ir toliau išlieka neigiama. Pirmasis metų ketvirtis baigtas su 1,8 milijono eurų deficitu.
 
„Su Klaipėda – atskira kalba: jaučiama konkurencija tarp įstaigų, medikų algos konkuruoja, specialistai bėga per gatvę iš vienos įstaigos į kitą, kas moka daugiau. Dėl situacijos Klaipėdoje reikia imtis veiksmų, – susirūpino E.Raistenskis. Anot jo, susidariusią konkurencinę situaciją uostamiestyje „vairuoja“ būtent KUL: – KUL yra stambiausias žaidėjas Klaipėdoje ir diktuoja sąlygas medikams. Kelia dideles algas, didina konkurenciją, aiškina, kas varo įstaigas į minusą.
 
Tuo suabejojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė. Anot jos, šleifas vis dar velkasi po KUL sujungimo. Ji siūlo atlikti finansinį patikrinimą, kaip įstaigai sekasi iš tiesų. Finansinį auditą atlikti komitetas SAM pavedė ir dėl stabiliai minusinės Respublikinės Šiaulių ligoninės.
„Lietuvos sveikatai“ KUL vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis aiškina, jog minusą įstaigai generuoja vis dar besivelkantis pertvarkos šešėlis, kainavęs 40 mln. eurų.
 

„Viską turėjome dengti iš savo uždirbtų lėšų. Minusą vis dar turime, nes yra išaugusi skola tiekėjams. Vis dėlto reikėtų vertinti, kaip ligoninė tvarkėsi per pastaruosius kelerius metus – pasiekta tikrai gerų rezultatų, ypač klinikinėje praktikoje, paslaugų teikime. Įvertinome ligoninės efektyvumą, kuriuo džiaugiamės – tai išmatavome pagal keturis skirtingus rodiklius“, – sako įstaiga besididžiuojantis KUL vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis.

 
Kaip posėdyje pastebėjo ligonių kasų atstovė, vienas tų rodiklių – ypač dideli KUL atlyginimai, keliantys bėdų aplinkinėms gydymo įstaigoms.
 
„Tai, kad mes didelėmis algomis bandome pervilioti darbuotojus – natūralus procesas, kuris vyksta visoje Europoje. Visos ligoninės varžosi dėl gerų gydytojų. Mes turime trečią universiteto centrą šalyje ir šiai ligoninei reikalingi geri specialistai. Be to, konkurenciją didina ir privatus sektorius. Ypač su jais kovojame dėl anesteziologų“, – ligoninės poziciją gynė A.Šimaitis.
 
Iš kur minusas?
 
VLK duomenimis, didžioji dalis gydymo įstaigų paslaugų teikiamos pagal sutarčių apimtį. Sutartys viršijamos šiek tiek daugiau nei 5 proc., o jų neįvykdoma 2 proc., taigi skaičiuojama, kad bendrai sutartys viršijamos 3 proc.
 
„Stebime paradoksą: vieni suteikia paslaugų daugiau, kiti mažiau. Kodėl kai kurios įstaigos paslaugų neįvykdo? Ar sutarčių modelis atspindi realius gyventojų poreikius? Ar tas realus poreikis išlenda per viršsutartines paslaugas?“ – kausimų pažėrė komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas.
 
T.Golubajeva aiškina, jog paslaugų poreikis yra apskaičiuojamas kasmet, o per biudžeto skirstymą skaičiuojamas mastas, t.y. pinigais paremtas poreikis.
 
„Dar nebuvo tokių metų, kad galėtume šimtu procentų padengti visus poreikius. Visą laiką finansuojame mažiau, nei tuos poreikius esame apskaičiavę pagal metodiką. Visoms paslaugoms pagal poreikius kompensuoti pakankamai finansavimo nėra“, – konstatavo VLK atstovė.
 
G.Bendorius aiškina, jog bet kokia planinė ekonomika yra netiksli. Vis dėlto tai, kad įstaigos viršijo sutartis 5,5 proc., o sutarčių neįvykdė 2,1 proc., keturių milijardų paslaugų kontekste tai yra gana tikslus skaičiavimas. Paslaugų poreikis 97 procentais numatytas teisingai.
 
Vis dėlto, anot jo, keli procentai viršytų paslaugų sudaro reikšmingą sumą, kuri per pirmąjį metų ketvirtį šiemet sudarė 40 milijonų eurų. Šį kartą lėšų gydymo įstaigoms sumokėti už viršsutartines paslaugas rasta iš PSDF rezervo.
 
Ragina laikytis sutarčių
 
Nors lėšų sumokėti už pirmojo metų ketvirčio suteiktas viršsutartines paslaugas rasta iš PSDF rezervo, gydymo įstaigų vadovai jaudinasi, kaip jos bus apmokamos toliau.
 
„Prognozuoti, kaip bus toliau, sunku, tačiau vienaip ar kitaip abu ministrai posėdyje pasakė, kad lėšos bus rastos. Jei nebūtų sumokėję už pirmą ketvirtį, šiandien neturėtume nė vienos teigiamos institucijos. Tragedija būtų visiška. Ministrė kalba, kad sveikatos sistemos finansavimas nėra pakankamas, ir tai reikia spręsti. Tikiuosi, kad tai susidėlios“, – sako G.Ramanauskas, tikintis, kad įstaigos nebus paliktos likimo valioje.
 
Anot jo, antrasis metų ketvirtis paprastai įstaigoms yra kiek lengvesnis – vasarą natūraliai sumažėjęs paslaugų skaičius daro ir mažesnį spaudimą finansiniam biudžetui. Tačiau įtampa vėl sugrįš rudenį.
 
Ar bus galima ir ateityje tam tikslui naudoti rezervo lėšas? VLK vadovas įspėja, jog finansai išliks įtempti, todėl absoliučių garantijų, kad ateityje bus sumokama už viršsutartines paslaugas nėra. Ligoninėms jis siunčia signalą – laikykitės sutarčių. „Jokia čia ne tragedija, jei pacientas lauks paslaugų trimis dienomis ilgiau“, – rėžia G.Bendorius. Jo vertinimu, gydymo įstaigose atliekama ir nereikalingų paslaugų – perteklinių konsultacijų, tyrimų.
 
Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė aiškina papildomų finansų fiskalinėje drausmėje neatsirado, išlaidų augimas yra įtemptas.
 
„Reikia ieškoti įrankių, kaip valdyti tas viršplanines paslaugas. Turėtume siekti tokio biudžeto, koks buvo subalansuotas sveikatos sektoriui“, – nepriprasti prie viršsutartinių paslaugų apmokėjimo įstaigoms rekomendavo ir ji.
 
„Tada visos įstaigos bus minusinės garantuotai, – kaip tokia strategija paveiks ligonines, įspėjo G.Ramanauskas. – O pacientai negaus paslaugų.“
 
L.Šukytė-Korsakė atkreipė dėmesį, jog privačioms įstaigoms, turinčioms sutartis su VLK, nesumokėjus už viršsutartines paslaugas, šios jas teikti jau atsisakė, pacientus rašydamos į eilę. Dėl to, kaip teigia, jai plūsta nepatenkintų pacientų skundai.
 
„Viršsutartinės paslaugos – rizikos prisiėmimas“, – įspėja T.Golubajeva. – Mes negalime versti gydymo įstaigų prisiimti tą riziką, tad kiekviena jų tai sprendžia pati.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!