Šis tekstas parengtas remiantis viešai prieinama informacija. Jo tikslas nėra vertinti konkrečių asmenų sprendimus ar pateikti vidaus audito išvadą. Tikslas – parodyti, kodėl viešosios gydymo įstaigos finansinis rezultatas turi būti analizuojamas per jo susidarymo priežastis ir kodėl vadovybei būtina kokybiška valdymo informacija.
 
Vieši duomenys rodo ne vien finansų problemą
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) situacija yra svarbus pavyzdys. Viešai prieinami duomenys rodo, kad 2023 m. įstaiga dar dirbo teigiamai – apie 1,36 mln. Eur rezultatu. 2024 m. rezultatas jau buvo neigiamas – apie 2,06 mln. Eur nuostolis. 2025 m. nuostolis išaugo iki maždaug 5,86 mln. Eur.
 
Kartu matoma ir daugiau reikšmingų signalų: darbo užmokesčio fondo dalis 2025 m. siekė apie 84 proc., gydytojų darbo užmokestis buvo nurodomas kaip 24 proc. didesnis nei kitose respublikinėse įstaigose, tačiau tuo pačiu metu fiksuotas daugiau kaip 30 gydytojų ir kitų specialistų trūkumas. Sutartis su ligonių kasa įvykdyta apie 96 proc., o dėl neįvykdytų paslaugų apimčių negauta apie 3,4 mln. Eur pajamų.
 
Šie skaičiai rodo, kad problema negali būti aiškinama vienu sakiniu. Tai finansų, personalo, paslaugų apimčių, pacientų srautų, eilių, pasitikėjimo ir vadybos tarpusavio ryšio klausimas.
 
Finansai, personalas ir kokybė nėra atskiros salos
 
Gydymo įstaigos veiklos negalima vertinti atskirais stalčiais. Jeigu trūksta gydytojų ar slaugos specialistų, dalis paslaugų negali būti suteikta planuota apimtimi. Jeigu paslaugų apimtys nevykdomos, įstaiga negauna planuotų pajamų. Jeigu ilgėja eilės arba pacientai praranda pasitikėjimą, jie gali rinktis kitas įstaigas. Jeigu pacientų srautai mažėja, blogėja sutarties su ligonių kasa vykdymas ir didėja finansinė įtampa.
 
Lygiai taip pat finansinis nestabilumas veikia kokybę. Kai įstaiga neturi finansinio stabilumo, sunkiau investuoti į įrangą, darbo sąlygas, personalo išsaugojimą, kvalifikacijos kėlimą ir procesų tobulinimą. Todėl finansai priklauso nuo paslaugų kokybės ir prieinamumo, o paslaugų kokybė ir prieinamumas priklauso nuo finansinio stabilumo.
 
Metų pabaigos finansinis rezultatas nėra valdymo instrumentas
 
Metų pabaigos finansinis rezultatas nėra valdymo instrumentas – jis tik parodo, kas jau įvyko. Tai panašu į situaciją, kai gydytojas mato sutinusią koją ir supranta, kad problema yra, bet be rentgeno nemato lūžio vietos, pobūdžio ir masto. Gydyti vien pagal išorinį vaizdą būtų rizikinga.
 
Panašiai ir ligoninės valdyme. Nuostolis parodo, kad problema egzistuoja, bet neparodo, kur tiksliai yra „lūžis“: paslaugų apimtyse, personalo trūkume, pacientų srautuose, savikainoje, pirkimuose, viršvalandžiuose, patalpų naudojime ar pasitikėjimo praradime.
 
Tam reikalinga valdymo informacinė sistema – VIS. Tai nėra vien IT projektas, buhalterinė programa ar ataskaitų rinkinys. Tai kokybiškos, savalaikės ir vadovybei suprantamos informacijos sistema sprendimams priimti. Jos tikslas – ne kurti daugiau dokumentų, o sumažinti informacinį chaosą, išgryninti svarbiausią informaciją ir parodyti ne tik rezultatą, bet ir jo priežastis.
 
Valdymo apskaita yra VIS dalis, bet ne visa VIS
 
Viena svarbiausių VIS dalių yra valdymo apskaita. Gydymo įstaiga turi žinoti savo paslaugų savikainą. Be to neįmanoma atsakingai vertinti, ar problema yra paslaugos įkainyje, sąnaudų struktūroje, paslaugų apimtyje, personalo organizavime, įrangos panaudojime ar vadybos procesuose.
 
Tačiau valdymo apskaita nėra visa VIS. Ji atsako į klausimą, kiek ir kodėl kainuoja. O vadovybei reikia platesnio vaizdo: pacientų eilių, paslaugų apimčių, personalo trūkumo, viršvalandžių poveikio, srautų, kokybės signalų, NT naudojimo efektyvumo, pirkimų ir pasitikėjimo signalų.
 
Kalbant apie savikainą, svarbu neapsiriboti tiesioginėmis sąnaudomis. Jeigu įstaiga mato tik darbo užmokestį, medikamentus, medicinos priemones ir kitas tiesiogiai priskiriamas išlaidas, tai dar nėra pilnas paslaugos kaštų vaizdas. Pilnoji savikaina atsiranda tik tada, kai įvertinamos ir netiesioginės bei bendrosios administracinės sąnaudos. Be šio vaizdo galima padaryti klaidingas išvadas: paslauga gali atrodyti pelninga, nors įvertinus visas sąnaudas tokia nėra, arba priešingai – gali būti nepagrįstai laikoma nuostolinga.
 
Personalo trūkumas nėra tik personalo skyriaus problema
 
Viešai matomas RŠL duomenų derinys – didesnis gydytojų darbo užmokestis ir kartu išliekantis specialistų trūkumas – rodo svarbų vadybinį klausimą. Jeigu atlygis yra didesnis, bet specialistų vis tiek trūksta, vadinasi, problema yra ne vien pinigai. Reikia vertinti darbo krūvius, grafikus, mikroklimatą, vadovavimą, profesinio augimo galimybes, darbo sąlygas ir konkrečių profilių reikšmę pacientų paslaugų prieinamumui.
 
Viršvalandžiai taip pat nėra savaime nei blogis, nei geras sprendimas. Kai kuriais atvejais jie gali būti būtina laikina priemonė: kai reikia sumažinti eiles, užtikrinti būtinas paslaugas, įvykdyti sutartines apimtis ar laikinai kompensuoti specialistų trūkumą. Tačiau viršvalandžiai negali tapti nuolatiniu valdymo modeliu. Juos reikia vertinti ne tik pagal kainą, bet ir pagal rezultatą: kokios paslaugos suteiktos, ar jos apmokėtos, ar trumpėjo eilės, ar nedidėjo pacientų saugos ir darbuotojų perdegimo rizikos.
 
Tikslas – ne lentelės, o pacientui geresnė paslauga
 
VIS, valdymo apskaita, savikaina ir rodikliai nėra savitiksliai. Galutinis tikslas yra pacientui kokybiška, saugi ir laiku prieinama medicinos paslauga.
 
Rodiklis vertingas tik tada, kai jis padeda priimti sprendimą. Jeigu rodiklis nerodo rizikos ir neveda į veiksmą, jis tampa administracine našta. Tačiau jeigu rodiklis padeda laiku pamatyti eilių augimą, personalo trūkumą, savikainos pokytį, neįvykdytas paslaugų apimtis ar kokybės riziką, jis tampa valdymo įrankiu.
 
RŠL situacija neturėtų būti vertinama tik kaip vienos ligoninės finansinis nuostolis. Ji primena platesnį klausimą: ar Lietuvos sveikatos priežiūros viešosios įstaigos turi pakankamai gerą valdymo informaciją, kad galėtų laiku matyti rizikas ir valdyti priežastis?
 
Nuostolis parodo, kad problema yra. VIS ir valdymo apskaita padeda suprasti, kodėl ji atsirado. O tik supratus priežastis galima priimti sprendimus, kurie keičia rezultatą.