Šių metų Baltijos chirurgų asociacijos kongrese daugiausia dėmesio skirta tarpdisciplininiam bendradarbiavimui, tarptautinių ryšių stiprinimui ir šiuolaikinės chirurgijos pažangai.
Renginio organizatorius Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos centro vadovas gydytojas prof. Tomas Poškus pasakoja, jog vienas svarbiausių kongreso akcentų – visos paciento priežiūros komandos įsitraukimas. Renginyje dalyvavo chirurgai, gydytojai rezidentai ir slaugytojai, kuriems buvo skirtos atskiros sesijos, o jų pranešimai įtraukti ir į pagrindinę kongreso programą.
Dar viena svarbi kryptis – Baltijos ir kitų Europos šalių chirurgų bendradarbiavimas, skatinantis dalytis patirtimi ir stiprinti profesinius ryšius. Kongrese taip pat išsamiai aptartos įvairios bendrosios ir pilvo chirurgijos sritys, dėmesio skirta ir moksliniams pranešimams bei jaunųjų specialistų darbams.
Pasak prof. T.Poškaus, svarbi kongreso dalis buvo ir naujausių technologijų pristatymas. Dalyviai galėjo susipažinti su robotine chirurgija, išbandyti šiuolaikinius medicinos prietaisus ir sužinoti apie naujas gydymo priemones.
Nuo laparoskopijos iki roboto
Robotinė chirurgija Lietuvoje įgauna pagreitį. Kauno klinikose įdiegta sistema „da Vinci“, su kuria rugsėjį pradėtos ir pirmosios operacijos, o netrukus robotas įsitraukė ir į pilvo chirurgijos praktiką. Pirmieji rezultatai įkvepia chirurgus, tačiau ne mažiau svarbu, kad naujoji technologija skatina iš naujo įvertinti operacinio darbo galimybes, gydytojo ergonomiką ir chirurgijos ateitį.
Pastarosios temos atsidūrė ir Lietuvos chirurgų asociacijos bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto organizuotame 12-ajame Baltijos šalių chirurgų asociacijos kongrese BAS2026. Čia susitikę Baltijos šalių chirurgai ne tik dalijosi profesine patirtimi, bet ir galėjo išbandyti skirtingų gamintojų robotines sistemas.
Kauno klinikų patirtis šiuo metu išskirtinė – tai pirmoji Baltijos šalyse ligoninė, įdiegusi robotinę chirurginę sistemą „da Vinci“. Pradėjus nuo urologinių ir ginekologinių operacijų, robotinės chirurgijos galimybės plečiamos ir kitose srityse. Tarp numatomų krypčių – stemplės, kasos chirurgija, ginekologinė onkologija, otorinolaringologija.
Pirmieji žingsniai – ir pilvo chirurgijoje
Kauno klinikų pilvo chirurgijos komandos robotinę sistemą į praktiką įtraukia pamažu. Pasak abdominalinės chirurgijos gydytojos Ritos Gudaitytės, galimybė dirbti su naująja technologija domina daugelį chirurgų, todėl klinikose numatyta nuosekliai rengti ir plėsti robotu operuojančias komandas.
.png)
„Prisiliesti prie roboto norime visi, todėl klinikose esame pasidaliję komandomis ir sutarę, kas juo operuos pirmieji. Pirmąsias pilvo operacijas pradėjome tik šią savaitę, atlikome keturias. Rezultatu esame patenkinti, – pirmąja patirtimi dalijasi Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytoja Rita Gudaitytė, operacijas robotu sulygindama su automobiliu. – Galima saugiai važinėti ir penkiolikos metų senumo automobiliu, tačiau persėdus į naują, komforto skirtumo nepastebėti sunku.“
R.Gudaitytė robotinės chirurgijos plėtrą lygina su laparoskopijos pradžia Lietuvoje. Prieš maždaug tris dešimtmečius ši metodika buvo prieinama tik didžiosioms ligoninėms. Šiandien laparoskopinė įranga tapo įprasta chirurgijos praktika.
„Tai kiekvieno chirurgo svajonė“
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojas koloproktologas doc. Henrikas Paužas, pradėjęs tiesiosios žarnos operacijas su „da Vinci“ sistema, jų atliko jau penkias. „Manau, tai – kiekvieno chirurgo svajonė“, – be užuolankų sako jis.
Pasak gydytojo, naujoji technologija suteikia galimybę dar labiau tobulinti operavimo įgūdžius ir tiksliau atlikti sudėtingas chirurgines procedūras. Pirmieji klinikiniai atvejai taip pat nuteikia optimistiškai.
„Naujoji operavimo metodika parodė savo privalumus. Vienas pacientas, kurio ūgis – 195 centimetrai, o svoris – 145 kilogramai, po tiesiosios žarnos operacijos namo išvyko jau trečią dieną“, – pasakoja H.Paužas.
Nors „da Vinci“ šiuo metu išlieka viena geriausiai įsitvirtinusių robotinės chirurgijos sistemų, rinkoje atsiranda ir alternatyvų. H.Paužas įsitikinęs, kad konkurencija naudinga ir chirurgams, ir pacientams: technologijų gamintojai turi paskatą tobulinti sistemas, o gydymo įstaigos ateityje galės rinktis jų poreikius geriausiai atitinkančią įrangą.
Laimi ir pacientas, ir sveikatos sistema
Vertinant robotinės chirurgijos perspektyvas, svarbu kalbėti ne vien apie chirurgo darbo komfortą ar technologinį pranašumą. Svarstoma, ar pastarosios galimybės leidžia pasiekti geresnių gydymo rezultatų bei efektyviau naudoti sveikatos sistemos išteklius.
Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas pabrėžia, kad tikslūs instrumentų judesiai ir geresnė operacinio lauko kontrolė gali padėti chirurgui išsaugoti svarbias anatomines struktūras.
.JPG)
„Robotizuotos sistemos ir robotinės rankos leidžia judesius atlikti tiksliau, todėl galima geriau apsaugoti kraujagysles ir nervus. Išvengus jų pažeidimų operacijos metu, pacientai gali greičiau atsigauti, trumpiau gulėti ligoninėje ir greičiau grįžti į įprastą socialinį gyvenimą“, – sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas.
Santaros klinikose robotinės chirurgijos galimybės taip pat aktyviai vertinamos. Pasak A.Dulsko, klinikose jau dirbama su kita robotine sistema, o technologiją „da Vinci“, prieš priimant sprendimus dėl tolesnės chirurgijos plėtros, ketinama išbandyti papildomai. „Su klinikų direktoriumi esame sutarę, kad keliems mėnesiams arba pusmečiui gausime išbandyti ir sistemą „da Vinci“. Tuomet spręsime, kaip toliau plėtoti chirurgiją. Žinoma, tam reikės ir specialių mokymų“, – sako jis.
A.Dulskas neslepia, kad naujos technologijos chirurgams patrauklios. Be to, jis ragina robotinę chirurgiją vertinti platesniame sveikatos sistemos kontekste – greta ankstyvios diagnostikos, inovatyvaus gydymo ir racionalaus išteklių naudojimo.
„Mes, chirurgai, norime tokių naujų „žaisliukų“. Tačiau daug kalbame ir apie kompensuojamuosius vaistus, ankstyvąją diagnostiką. Jeigu pacientą galime operuoti laiku, galbūt jam vėliau neprireiks sudėtingesnio ir brangesnio gydymo vaistais“, – svarsto A.Dulskas.
Vis dėlto, vertinant robotinės chirurgijos ekonominę naudą, svarbu atsižvelgti ne tik į operacijos kainą, bet ir į įrangos įsigijimą, priežiūrą, instrumentų sąnaudas, specialistų parengimą.
Robotikos norėtų ir regionų ligoninės
Robotinės chirurgijos galimybėmis domisi ne tik didieji šalies chirurgijos centrai. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas koloproktologas chirurgas Nerijus Rūkštelis pasakoja, kad ligoninė jau yra išbandžiusi skirtingas robotinės chirurgijos sistemas ir svarsto apie tolesnes plėtros galimybes.
Vis dėlto naujų technologijų diegimas priklauso ne vien nuo medikų entuziazmo. Ligoninėms tenka nustatyti prioritetus ir įvertinti, kurios investicijos šiuo metu yra svarbiausios pacientams.
Šiaulių ligoninės atveju vienas prioritetinių pirkinių šiuo metu – naujas greitintuvo aparatas. Tačiau robotinės chirurgijos klausimas išlieka aktualus, o galutiniai sprendimai priklausys nuo ligoninės administracijos vertinimo ir finansinių galimybių.
Robotika domina ir mažesnių ligoninių chirurgus. Kongrese robotinę sistemą išbandęs abdominalinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Eigėlis juokavo, kad dėl naujos įrangos verta kreiptis ir į ligoninės vadovybę. „Mūsų ligoninės direktorius – kiečiausias. Reikia paprašyti, gal robotą nupirks?“ – šyptelėjo jis.
Robotinė chirurgija reikalauja ne tik įrangos. Būtina parengti specialistus, užtikrinti pakankamą operacijų skaičių, išlaikyti komandų kompetenciją ir pagrįsti investicijų naudą. Todėl technologijos prieinamumas regionuose priklausys nuo ilgalaikio planavimo, gydymo įstaigų bendradarbiavimo ir realių pacientų poreikių.
BAS2026 diskusijos brėžia kryptį – robotinė chirurgija Lietuvos medikams jau nebėra vien tolima technologinė naujovė. Ligoninių vadovams tenka spręsti, kaip šią pažangą paversti tvaria gydymo praktika.
.jpg)
.jpg "„Didžiausią įspūdį man palieka ne konkreti valstybė, o visuma: su kuo važiavau, ką patyriau, galbūt koks pirmas kartas. Niekada nepamiršiu šių metų sausį aplankyto septintojo savo žemyno – Antarktidos. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kur pasijutau tikru svečiu: ten viską valdo pingvinai, ruoniai ir banginiai“, - sako kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius.")
.jpg "Šiemet Nobelio medicinos ar fiziologijos premija įteikta už atradimus, susijusius su šviesa valdomais jonų kanalais ir optogenetika. Ja apdovanoti trys mokslininkai Karlas Deisserothas, Peteris Hegemannas ir Georgas Nagelis.")
