Užsiminė, bet nedetalizavo
 
Apie tai, kad visuomenės sveikatos biurų laukia pokyčiai, L.Kukuraitis užsiminė dar rugpjūčio 26 dieną Seimo Sveikatos reikalų komitete. Pristatydamas ministerijos darbų planą, tarp numatytų prioritetų jis paminėjo ir ketinimą keisti biurų valdymo bei finansavimo modelį.
 
„Sistemą turime išvystytą, bet norisi ją kur kas labiau įgalinti. Turime rimtų planų, kaip tai padaryti – tiek finansiškai, tiek funkcijų prasme“, – tuomet sakė ministras.
 

Sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio teigimu, biurų finansavimas, priešingai nei gydymo įstaigų, iki šiol išgyvena sąstingį: „Asmens sveikatos priežiūra finansuojama iš PSDF lėšų ir jos finansavimas nuolat didėja, o visuomenės sveikatos srityje kol kas turime stagnaciją. Čia reikia proveržio. Ieškome sprendimų, kaip užtikrinti augantį biurų finansavimą, ir turime keletą variantų. Kai išsirinksime, ateisime ir būtinai juos pristatysime.“

 
Daugiau detalių ministras neatskleidė, tačiau menką biurų finansavimą pavadino „didžiule problema“ ir patikino, kad tvarių sprendimų jau ieško visuomenės sveikatą kuruojantis viceministras Ignas Rubikas.
 
Pats I.Rubikas rugsėjį „Lietuvos sveikatai“ patvirtino, kad pokyčių bus, tačiau detalių taip pat šykštėjo. „Šiuo metu tarpinstituciškai deriname sprendimus, kurie iš esmės didintų finansavimą ir keistų jo modelį. Daugiau kol kas atskleisti negaliu. Bet vadovai gali tikėtis, kad maždaug už pusantrų metų kvėpuoti bus lengviau – reformai įgyvendinti reikia laiko“, – sakė viceministras.
 
Projekto nematė
 
Asociacija, vienijanti 49 iš 51 šalies visuomenės sveikatos biuro, apie konkrečius planus teigia nieko negirdėjusi.
 
„Vasarą diskutavome su viceministru. Jo kompetencija nuteikė pozityviai – tai įsigilinantis, gebantis vienyti žmogus. Buvo svarstymų, buvo diskusijų, tačiau apie jokius konkrečius sprendimus kol kas nesame informuoti. Jokių juodraščių nematėme. Kvietimo dalyvauti rengiant projektą kol kas irgi negavome“, – sako asociacijai vadovaujanti Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė D.Genienė.
 
Tą patį tvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė: „Jokio susitikimo nebuvo, ši žinia iki mūsų neatėjo. Tiesa, esame girdėję kalbų, kad modelis galbūt keisis ir tam tikros paslaugos ar funkcijos bus finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ar taip ir bus, nieko nežinome.“
 
Tokia kryptis, jos vertinimu, būtų logiška, juolab kad mokinių sveikatos priežiūra praeityje jau buvo finansuojama iš PSDF.
 
„Svarbu ieškoti tvarių sprendimų, nes paslaugos ir jų poreikis kinta. Mokyklose dirbančių specialistų darbas šiandien kitoks nei prieš dešimt metų: daugėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, o darbui su jais reikia naujų kompetencijų. Mokytojai tokiose klasėse turi padėjėjus, o visuomenės sveikatos specialistams šis klausimas liko neišspręstas. Tad tikrai būtų verta svarstyti, kad bent dalis funkcijų būtų finansuojama iš PSDF lėšų“, – mano D.Avižiuvienė.
 
Nors ministerija pasiūlymus teikti jau pakvietė Nacionalinę sveikatos tarybą, visuomenės sveikatos biurų asociacija tokio kvietimo iki šiol nesulaukė. Vis dėlto įsitraukti ji norėtų, juolab kad teisės aktų pataisas ne kartą yra inicijavusi pati.
 
„Reikėtų aiškiai atskirti vaidmenis: politikai ir strategai turi formuoti viziją, skaičiuoti ir ją pristatyti. Tuomet mes, praktikai, remdamiesi ilgamete patirtimi, galime teikti pastabas bei pasiūlymus – paaiškinti, kas veiks realiame gyvenime, o ką būtina koreguoti“, – atkreipia dėmesį D.Genienė.
 
Skiria tik 60 procentų
 
Kol ministerija braižo naujojo modelio kontūrus, biurai lopo senojo skyles.
 
„Biurai gauna tik apie 59-60 procentų dotacijos, kuri jiems priklausytų pagal apskaičiavimo metodiką, tačiau darbų dėl to niekas nemažina. Trūkstant lėšų, numetamas gelbėjimosi ratas – projektai. Bet tai tik trumpalaikis efektas: biurai kompetentingi ir pajėgūs dirbti nuosekliai, o dirbdami projektais negalime nei planuoti į priekį, nei tęsti pradėtų darbų, nei taikyti geriausių, mokslu grįstų sveikatinimo būdų“, – situaciją aiškina D.Genienė.
 
Padėtį daugelyje regionų mėgina gelbėti savivaldybės.
 
„Esame dėkingi savivaldybėms, kurios mato biurų realybę, kurioms rūpi gyventojų sveikata ir kurios pagal išgales prisideda. Tačiau tai – didžiulis neteisingumas: savivaldybėms tenka dengti valstybės funkcijas. Be to, prisideda jos nevienodai, todėl skirtumai tarp biurų – milžiniški“, – pabrėžia asociacijos pirmininkė.
 
Antai uostamiestyje net 43 proc. biuro biudžeto – 1,18 mln. eurų – šiemet sudaro miesto savivaldybės lėšos. „Miesto visuomenės sveikatos biuro biudžetas šiemet siekia beveik 2,76 mln. eurų, o valstybės dotacija – 1,58 mln. eurų, arba 57 proc. Valstybės finansavimo biuro darbuotojų darbo užmokesčiui nepakanka, todėl reikšmingą dalį lėšų skiriame iš savo biudžeto – kad darbuotojams būtų tinkamai atlyginta, o įstaiga dirbtų be pertrūkių. Be to, biuras vykdo penkis projektus, kuriems tenka dar beveik 431 tūkstančių eurų“, – skaičiuoja Klaipėdos savivaldybės Švietimo ir sveikatos departamento direktorė Ingrida Urbonavičienė.
 
Savivaldybių padedami laikosi ir mažesni biurai, pavyzdžiui, Telšių rajono. „Finansavimas skaičiuojamas pagal gyventojų skaičių, o daugumoje savivaldybių ir gyventojų, ir vaikų mažėja – atitinkamai mažėja ir pinigų. Valstybės dotacijos deleguotoms funkcijoms nepakanka, todėl prisideda savivaldybės. Telšiai – ne išimtis: prisideda praktiškai nuo pat biuro įkūrimo, maždaug trisdešimčia procentų. Esame už tai labai dėkingi“, – pasakoja Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vadovas Aurelijus Laurinavičius.
 
Trūksta šimtų specialistų
 
Vis dėlto net ir savivaldybių padedami biurai konkurencingo atlyginimo darbuotojams pasiūlyti negali.
 

„Kol darbo užmokestis toks, kad apie orumą kalbėti sunku, jauni žmonės visuomenės sveikatos studijų nesirenka, o ir baigusieji ne visada ateina dirbti į biurus. Specialistų trūksta, likusiems tenka vis didesnis krūvis, jie perdega ir pasuka į kitas sritis, nors turi šiam darbui reikalingą išsilavinimą. Taip tas ydingas ratas ir sukasi“, – aiškina Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė Daiva Genienė.

 
Preliminariais asociacijos skaičiavimais, vien jai priklausančių biurų aptarnaujamose mokyklose trūksta apie 350 specialistų. Į šį skaičių neįtraukti sveikatos stiprinimo ir stebėsenos darbuotojai, todėl tikrasis poreikis – dar didesnis.
 
„Greta specialistų trūkumo yra dar vienas svarbus dalykas, į kurį niekas neatkreipia dėmesio, – dažnai keičiasi ir patys biurų vadovai. Visa tai glaudžiai susiję“, – priduria D.Genienė.
 
Tiki savimi, ne pažadais
 
Anot asociacijos pirmininkės, tos pačios problemos nesikeičia jau mažiausiai dvidešimt metų.
 
„Dar 2006-2013 metų Nacionalinėje visuomenės sveikatos strategijoje tarp grėsmių įvardytas neadekvatus visuomenės sveikatos priežiūros prioritetų finansavimas. Atėjo 2026-ieji, o padėtis ta pati. Ten pat rašoma apie per menką kitų sektorių indėlį ir nesuderintus valstybės tarnybų veiksmus – ir šiandien kartais kairė ranka nežino, ką daro dešinė. Trečioji grėsmė – kvalifikuotų specialistų stoka, ypač rajonuose. Čia niekas nepasikeitė, tik pablogėjo“, – vardija D.Genienė.
 
Po dvidešimties tokių metų tikėti naujais ministerijos pažadais biurams nelengva. „Pažadų esame girdėję daug ir įvairių. Bet sotūs jais nesame“, – sako asociacijos vadovė.
 
Kolegei antrina Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė: „Visada norime tikėti, kad pokytis bus ir kad jis bus geras. Bet tokios patirties iki šiol neturėjome, tad kaip bus šį kartą – sunku pasakyti.“
 
„Visuomenės sveikatos rezultatų nepamatysi nei po metų, nei po dvejų – greičiausiai tik po dešimtmečio, – priduria D.Genienė. – O politikų kadencijos trumpos. Sprendimas kainuoja tam, kuris jį priima: kadencijos pabaigoje rezultatu pasidžiaugti jis dar negalės, vaisius skins antros ar trečios kadencijos politikai. Todėl ir stinga politinės valios.“
 
Projektą teiks pavasarį
 
L.Kukuraitis „Lietuvos sveikatą“ patikino, kad projektas „kol kas darbiniame derinimo lygmenyje“, tačiau terminai jau numatyti. „Greičiausiai pavasario sesijoje teiksime projektą Seimui, kad nuo 2028 metų jau turėtume kitokį finansavimo modelį“, – sakė ministras.
 
„Poreikis keisti, žinoma, yra. Visuomenės sveikatos biurai kol kas finansuojami iš valstybės biudžeto, o net ir dabar, derantis dėl biudžeto, matome, kaip sudėtinga gauti lėšų šiai veiklai. Ji itin svarbi, gali daryti didžiulį poveikį visuomenės sveikatai, tačiau nuolat finansuojama nepakankamai“, – kalbėjo L.Kukuraitis.
 
Kuo naujasis modelis skirsis nuo dabartinio, jis neatskleidė. Užsiminė tik tiek, kad detalės turėtų paaiškėti anksčiau nei pavasarį – kai bus principinis susitarimas. „Kol kas nenoriu užauginti lūkesčių, kurių negalėsime išpildyti“, – atsargiai žodžius renka ministras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!