Konsultacijai paskaičiuotos minutės
 
Kitų metų PSDF biudžetui taryba pritarė, tačiau diskusijų kilo dėl kartu pateiktų sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimų. Jais siūloma keisti tvarką, pagal kurią apskaičiuojamos PSDF lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tarybos nariams kilo klausimų, ar naujoji metodika tinkamai įvertins realias gydymo įstaigų sąnaudas, gydytojų darbo apimtį ir pacientų poreikius. Nuo šių skaičiavimų priklauso, kiek gydymo įstaigoms bus mokama už gydytojų konsultacijas, diagnostinius tyrimus, dienos stacionaro ir kitas paslaugas.
 
Gydytoja ir PSDT narė Aušra Kažemikaitienė sakė, kad pirmą kartą teisės aktuose siūloma apibrėžti gydytojo konsultacijos trukmę, jai skiriant 20 minučių. Anot jos, toks sprendimas vertintinas teigiamai, tačiau abejonių kelia, ar nustatyti laiko normatyvai atitiks realią medicinos praktiką.
 

„Atsiranda konsultacijos laiko trukmė, ilgai to laukėme. Čia pliusas. Bet yra minusų. Pacientai, kurie turi daug ligų, kurių būklės sudėtingos, į tą dvidešimties minučių trukmę netilps. O kaip tada juos aptarnauti ir kas apmokės ilgesnę konsultaciją?“ – klausė gydytoja ir PSDT narė Aušra Kažemikaitienė.

 
Kieno sąskaita vyks konsiliumai?
 
Panašių abejonių kilo ir POLA vadovei bei PSDT narei Neringai Čiakienei. Jos teigimu, siūloma metodika pernelyg supaprastintai vertina gydytojo darbą, nes jų veikla neapsiriboja vien pacientų konsultacijomis. Pasak jos, ypač trečio lygio gydymo įstaigose dirbantys specialistai nemažą darbo laiko dalį skiria ne tik pacientų priėmimui, bet ir daugiadalykėms konsultacijoms, kvalifikacijos kėlimui, klinikinių atvejų aptarimui bei kitoms su gydymu susijusioms funkcijoms.
 
„Įvedama 20 minučių konsultacijos trukmė kaip metodika darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Tačiau gydytojai neužsiima tik konsultacijomis. Jų darbo sąnaudas sudaro ir mokslinių publikacijų skaitymas, dalyvavimas daugiadalykėse komandose“, – įsitikinusi asociacijos POLA vadovė.
 
Panašius argumentus Tarybos posėdyje kėlė ir žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos. Anot jų, turėtų būti įvertinta, jeigu pacientas turi negalią, pavyzdžiui, negirdi ar nekalba, jis į konsultaciją ateina su lydinčiu ir susikalbėti padedančiu asmeniu, tačiau net ir tokiais atvejais numatyta taikyti tą pačią darbo trukmės apmokėjimo metodiką.
 
Prašys malonės

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, PSDT narys dr. Laimutis Paškevičius suabejojo, ar naujoji metodika užtikrins vienodais ir iš anksto aiškiais kriterijais pagrįstą gydymo įstaigų finansavimą. Pasak jo, paslaugų bazines kainas mažinančios taisyklės būtų taikomos automatiškai, o jas didinti būtų galima tik atskiru sprendimu, kuriam aiškūs kriterijai nenumatyti. Anot pašnekovo, gydymo įstaigų finansavimas priklausytų ne nuo iš anksto nustatytų ir visiems vienodų taisyklių, o nuo konkrečių sprendimų, kuriuos priima valstybės institucijos. „Kartu numatyta galimybė be kriterijų ir termino nustatyti didesnes nei pagrįstos sąnaudomis kainas ir kilnoti lėšas tarp paslaugų grupių. Tai nedera su gerąja viešųjų finansų praktika – nuspėjamumu, vienodu požiūriu ir atskaitomybe“, – įspėjo PSDT narys.
 
Riziką, kad finansavimo didinimas priklausys ne nuo aiškių taisyklių, o nuo atskirų subjektyvių sprendimų, įžvelgia ir A.Kažemikaitienė. Gydytoja tokią situaciją pavadino „ištiestos rankos sindromu“, kai gydymo įstaigos ir medikai neturės aiškaus, iš anksto žinomo mechanizmo, užtikrinančio paslaugų įkainių augimą didėjant sąnaudoms, todėl kiekvieną kartą teks laukti atskiro sprendimo ir tikėtis, kad finansavimas bus padidintas. Pasak jos, tokia sistema kuria priklausomybę nuo politinės valios. „Jeigu būsi geras, duosiu“, – vaizdžiai situaciją apibūdino PSDT narė, pabrėždama, kad sveikatos sistemos finansavimas turėtų būti grindžiamas aiškiomis ir visiems vienodai taikomomis taisyklėmis, o ne būtinybe nuolat prašyti papildomo finansavimo.
 
Neapibrėžtumas dėl siūlomų pakeitimų pasekmių nerimą kelia ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkei bei PSDT narei Rūtai Kiršienei. Jos teigimu, tarybos nariams buvo pateiktos naujos formulės ir skaičiavimo principai, tačiau nebuvo aiškiai parodyta, kaip jie paveiks konkrečių paslaugų finansavimą. Todėl, anot jos, prieš priimant sprendimus būtina matyti ne tik metodiką, bet ir praktines jos pasekmes gydymo įstaigoms bei pacientams.
 
„Nepameskite paciento“
 
Kitų metų PSDF biudžeto projekte numatoma daugiau kaip 550 mln. eurų pajamų augimas. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planuojama skirti beveik 357 mln. eurų daugiau, dar 222 mln. eurų numatyta paslaugų plėtrai ir viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.
 
Tačiau, anot N.Čiakienės, vertinant biudžetą svarbu matyti ne tik bendrą lėšų augimą, bet ir tai, kaip jos paskirstomos tarp atskirų sveikatos apsaugos sistemos sričių. Ji skaičiuoja, kad PSDF biudžetas auga 12,9 proc., o vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatytas 9 proc. finansavimo didėjimas. Pasak jos, pacientams svarbiausia ne pats biudžeto dydis, o tai, ar papildomos lėšos virsta realesnėmis galimybėmis gauti reikalingą gydymą bei kompensuojamuosius vaistus.
 
Pasak jos, valstybė kalba apie inovatyvaus gydymo prieinamumą, ankstyvą diagnostiką ir geresnius gydymo rezultatus, tačiau pacientams svarbiausių sričių finansavimas neauga tokiu pačiu tempu kaip visas fondas.
 
Dar daugiau klausimų jai kelia sparčiai augantis PSDF rezervas. N.Čiakienės vertinimu, finansinių pagalvių kaupimas savaime nėra blogis, tačiau tuo pat metu neturėtų būti pamirštami šiandien sergantys pacientai, kurių poreikiai vis dar lieka nepatenkinti.
 

„Šimtas milijonų eurų keliauja į rezervą. Rezervas metų pabaigoje bus milijardas eurų. Turint rezerve beveik milijardą eurų, bet neužtikrinant kitų įsipareigojimų pacientams, kyla daug klausimų“, – sako POLA vadovė Neringa Čiakienė.

 
O kaip medikų algos?
 
Tai, kaip augančios sistemos lėšos pasieks gydymo įstaigas, kelia klausimų ir L.Paškevičiui. Jis sako palankiai vertinantis planuojamą PSDF pajamų augimą, tačiau atkreipia dėmesį, kad bazinių paslaugų kainų indeksavimui numatyta apie 1,5 proc. paslaugų sumos, kai darbo užmokesčio fondas, planuojama, didės 7 proc.
 
„Medikams svarbu, kad lėšos atlyginimams pasiektų visas gydymo įstaigas, taip pat svarbu, kad pristatyta nauja bazinių kainų metodika nenuvertintų jų darbo – konsultacijos trukmę turėtų lemti paciento būklė, o ne VLK nustatyta laiko norma“, – įsitikinęs jis.
 
L.Paškevičius priminė ir apie ankstesnės Vyriausybės sumanytas, jo nuomone, klaidingas permainas, kurias tęsia ir dabartinė Vyriausybė. Pasak jo, sprendimai turėtų telkti visos sveikatos sistemos infrastruktūrą ir specialistus – tiek viešųjų, tiek privačių įstaigų.
 
„Deja, nuo kitų metų įsigaliojanti sutarčių su VLK sudarymo tvarka eina priešinga kryptimi. Sutartys pirmiausia bus sudaromos su viešosiomis įstaigomis. Privačios įstaigos, turinčios sutartis šių metų pabaigoje, jas išsaugo, bet sutartinė suma ribojama iki 94 procentų pernai metų sumos, nors poreikis paslaugoms nuolat auga, – apie pokyčius primena L.Paškevičius. – Viršijus ribą, joms bus apmokamos tik prevencinės programos ir prioritetinės paslaugos.“
 

 
Ar nepamiršote jaunimo?
 
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos deleguotos PSDT narės Gretos Burinskaitės vertinimu, jaunų žmonių sveikatos poreikiai vis dar pernelyg dažnai lieka sveikatos politikos paraštėse. Ji sako palankiai vertinanti planuojamas investicijas į pirminę sveikatos priežiūrą, psichikos sveikatą ir pediatriją, tačiau pasigenda didesnio dėmesio problemoms, su kuriomis jaunimas susiduria kasdien.
 
„Jaunam žmogui svarbu ne tik tai, kad sveikatos sistemos biudžetas auga. Jam svarbu, ar prireikus pavyks laiku patekti pas specialistą, gauti psichologinę pagalbą, reikalingus skiepus ar kitas prevencines paslaugas“, – sako G.Burinskaitė.
 
Jos teigimu, viena opiausių problemų – specialistų konsultacijų prieinamumas. „Kelių mėnesių laukimas jaunam žmogui nėra tik nepatogumas. Tai gali reikšti pavėluotą diagnozę, uždelstą gydymą ar praleistą galimybę ligą nustatyti ankstyvoje stadijoje“, – pabrėžia PSDT narė.
 
G.Burinskaitė taip pat pasigedo didesnio dėmesio psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugoms: „Matome, kad emocinės sveikatos sunkumų tarp jaunų žmonių nemažėja. Todėl svarbu ne tik kalbėti apie psichikos sveikatą, bet ir užtikrinti, kad pagalba būtų realiai pasiekiama, nelaukiant mėnesių mėnesiais eilėse.“
 
Pagiriamasis žodis
 
Nepaisant kritikos, tarybos nariai įžvelgia ir ne vieną teigiamą pokytį. Tarp svarbiausių naujosios metodikos privalumų minima tai, kad į gydytojo specialisto konsultacijos kainą pirmą kartą įtraukiamas pakartotinis vizitas, o brangių diagnostinių tyrimų įkainiuose numatoma įvertinti įrangos nusidėvėjimą, nepriklausomai nuo to, kokiomis lėšomis ji buvo įsigyta. Tai turėtų sudaryti geresnes sąlygas gydymo įstaigoms laiku atnaujinti medicinos įrangą.
 
Taip pat keičiama brangių tyrimų kainų apskaičiavimo tvarka – į ją būtų įtraukiamas medicinos įrangos nusidėvėjimas, todėl gydymo įstaigoms būtų lengviau planuoti įrangos atnaujinimą. Numatoma dažniau ir aiškiau peržiūrėti paslaugų kainas, o joms apskaičiuoti naudoti ne tik viešųjų, bet ir privačių gydymo įstaigų duomenis. Kartu taisomos ir kai kurios iki šiol galiojusios apskaitos spragos: nebeliktų dvigubo vaistų ir reagentų sąnaudų skaičiavimo, o kai kurių paslaugų apmokėjimas būtų labiau siejamas su realiu paciento poreikiu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!