Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 proc.
 
„Vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – posėdyje sakė finansų ministras Taurimas Valys.
 
Gynybai siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba lygiai 5 proc. (BVP). Krašto apsaugos sistemos biudžetas eurais bus keliasdešimt milijonų eurų didesnis nei šiemet, tačiau procentas nuo ekonomikos dydžio bus mažesnis.
 
„Dydis pats visas nesumažėja, tik procentaliai šiek tiek koreguojasi, bet paties dydžio mes nemažiname“, – teigė T.Valys.
 
Prognozuojama, jog valdžios sektoriaus skola kitąmet turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP. Šis rodiklis nesieks Mastrichto kriterijaus (60 proc.).
 
Vyriausybė numato apie 7,5 proc. didinti mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimus, dar apie 5,7 procento – teisėjų padėjėjų ir sekretorių algas. Tam iš viso papildomai prireiks apie 315,4 mln. eurų.
 
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus kabineto inicijuotam šeimos paketui planuojama skirti apie 150 mln. eurų – jie apims vaiko priežiūros ir užimtumo garantijas, papildomą paramą būstui jaunoms šeimoms įsigyti, didesnes pensijų garantijas auginantiems vaikus, pradinuko krepšelį.
 
Pagal projektą, finansavimas keliams 2027 metais mažės nuo maždaug 815,5 mln. eurų šiemet iki 749,3 mln. eurų kitąmet. Nacionalinės lėšos kelių priežiūrai augs, tačiau europiniai pinigai mažės dėl besibaigiančio daugiamečio ES biudžeto.
 
Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau.
 
Tuo metu savivaldybių biudžetai (be ES lėšų) kitąmet augs 10,6 proc. iki 8,14 mlrd. eurų.
 
Energetikos ministras pasigedo finsanvimo„audrų paketui“
 
Energetikos ministras Lukas Savickas nuogąstavo, kad energetikos sektorius nepateko į „tą ratelį prioritetų“, kuriems finansavimas didinamas.
 
„Yra numatytas tik bendrasis didėjimas darbo užmokesčio fondo, tačiau kiti poreikiai lieka kol kas neatliepti. Ir čia yra tam tikras rūpestis, kurį norėčiau įgarsinti ir pasitikslinti, ar mes vienodai suprantame šią dalį, nes yra numatyta galimybė, apie kurią ne kartą kalbėjome ir su premjeru, ir tarpusavyje“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministras.
 
Anot jo, Europos Komisijos (EK) sprendimai leidžia išplėsti nacionalines išlaidas gynybai, taip pat investicijoms į energetikos infrastruktūrą. Pasak L. Savicko, kreipimasis į EK galėtų būti „pagrindinis išsigelbėjimo būdas siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą“.
 
„Mes praėjusią savaitę raštu pateikėme mūsų matymą, tokią galimybę, kas tikrai reikšmingai galėtų atliepti ir kainų šoko tendencijas (...), lygiai taip pat atliepia ir geopolitinę situaciją, tik ką praėjusią audrą“, – sakė ministras.
 
„Vien tam, kad galėtume užtikrinti Vyriausybės pasitarime patvirtintą audrų paketo finansavimą, jis reikalauja pusės milijardo eurų iki 2030 metų, tai yra reikšmingas indėlis, o dabartiniame biudžete kol kas rasta tik šiek tiek daugiau nei, grubiai sakant, 20 milijonų iš reikiamo poreikio“, – teigė L.Savickas.
 
L.Savickas siūlė numatyti, kad valstybės vardu galima skolintis išlaidoms, susijusioms su priemonėmis, stiprinančiomis Europos energetikos sistemos struktūrinį saugumą ir atsparumą bei spartesniam perėjimui nuo iškastinio kuro.
 
Finansų ministras pabrėžė, kad visos galimybės skolintis yra sudarytos.
„Yra galimybės tai daryti, bet mes negalėjome šitos sumos įtraukti, nes tai papildomai didintų deficitą. Kadangi mes dar nesam nusprendę, ar tą galimybe naudosimės, dėl to ji neįtraukta į šitą projektą“, – posėdyje sakė T. Valys.
 
„Mes galimybei pritariam, bet vėlgi bus Vyriausybės sprendimas, ar mes ja pasinaudosim, bet visos sąlygos pasinaudoti ta priemone yra ir jos tikrai neužblokuotos“, – pridūrė jis.
 
Patvirtintas perteklinis „Sodros“ biudžeto projektas
 
Vyriausybė penktadienį patvirtino ir perteklinį kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą.
Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su laukiamu šių metų rezultatu, turėtų mažėti 4,5 proc. iki 11,286 mlrd. eurų, o išlaidos – augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų.
 
„(„Sodros“ biudžeto – BNS) sąnaudų didėjimą daugiausia lems pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų augimas“, – posėdyje sakė ministrė Inga Ruginienė.
 
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti 78 eurais, arba 10,4 proc. iki 825 eurų, o turint būtinąjį stažą – 88 eurais, arba 10,9 proc. iki 895 eurų.
„Šis sprendimas palies apie 659 tūkst. žmonių“, – sakė T.Valys.
 
Numatomos fondo pajamos viršys išlaidas 1,441 mlrd. eurų, tačiau be rezervinio fondo palūkanų (165,9 mln. eurų) ir iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų grįžtančių sumų (apie 560 mln. eurų) jo perviršis sieks 714 mln. eurų.
 
Didėjančioms pensijoms numatoma skirti 7,802 mlrd. eurų (79,2 proc. visų fondo išlaidų) – 12,7 proc. daugiau nei laukiama šiemet.
„Numatomas ženklus vidutinės senatvės pensijos augimas“, – sakė I.Ruginienė.
 
Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0908 (9,08 proc.) – tiek bus indeksuojama bendroji ir individualioji dalys, tam skiriant 645 mln. eurų. Be to, numatoma dar 70,5 mln. eurų papildomam individualios dalies indeksavimui.
 
Vidutinės senatvės pensijos ir šalies darbo užmokesčio santykis bus 48,1 proc. – 1,4 proc. punkto didesnis nei šiemet.
 
Skaičiuojama, kad ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet sieks 685 mln. eurų – 7,3 proc. (45 mln. eurų) daugiau nei 2026 metais, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos – 523,7 mln. eurų, arba 6,8 proc. (33,3 mln. eurų) daugiau, nedarbo draudimo – 612,1 mln. eurų – 3,6 proc. (21,4 mln. eurų) daugiau, o vidutinė nedarbo išmoka padidės 6,7 proc. iki 635 eurų. 
 
Tuo metu kitų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektas numato, kad jo įplaukos sieks 14,7 mln. eurų, o išlaidos – 14,5 mln. eurų. Planuojamos įplaukos viršys išlaidas 157 tūkst. eurų.
 
PSDF biudžetas auga 13 proc.
 
Vyriausybė patvirtino, kad PSDF biudžeto pajamos kitąmet sieks 4,863 mlrd. eurų, arba 12,9 proc. daugiau nei numatyta šiemet. Jo išlaidos turėtų didėti 10,5 proc. iki 4,76 mlrd. eurų.
Numatomas biudžeto rezervas – 872,929 mln. eurų. 
 
„Šį pajamų augimą (...) stipriai lemia valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (...). Kitais metais 100 mln. eurų augančių pajamų planuojama nukreipti į PSD biudžeto rezervą jį papildyti. O vėliau prireikus šios lėšos galėtų būti naudojamos gyventojams suteiktoms viršgydymo įstaigų sutarčių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti“, – posėdyje teigė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
 
Dirbančiųjų įmokos, administruojamos „Sodros“, arba pagrindinė PSDF biudžeto dalis sieks 3,2 mlrd. eurų – 8,4 proc. daugiau nei 2026 metais. Tai sudaro apie 95 proc. visų pajamų.
Valstybės biudžeto asignavimai sieks 192,627 mln. eurų – 2,3 proc. daugiau nei šiemet ir sudarys apie 4 proc. visų PSDF pajamų.
 
Daugiau nei 1,4 mlrd. eurų sieks valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus, prognozuojamas jų skaičius sieks 1,39 mln., už kiekvieną jų valstybė mokės 29,4 proc. daugiau nei šiemet – 1009,9 euro per metus (2026 metais – 780,69 euro). 
 
„Taip pat kitais metais numatomas papildomas pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos, dienos stacionarų, gydytojų specialistų konsultacijų ir kitų paslaugų finansavimas“, – sakė L.Kukuraitis.
 
Vyriausybė, be kita ko, pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nuo kitų metų apmokestinti išmokas pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, apmokamas ne „Sodros“, o darbdavio lėšomis.
 
Jas siūloma apmokestinti 6,98 proc. PSD įmokos tarifu bei iš to papildomai į PSDF biudžetą surinkti 8 mln. eurų, numatoma kartu su 2027 metų PSDF biudžeto projektu registruotose Sveikatos draudimo įstatymo pataisose.
Toks tarifas būtų taikomas susirgusių samdomų darbuotojų, taip pat politikų ir valstybės tarnautojų, vidaus tarnybos pareigūnų bei profesinės karo tarnybos karių ligos išmokoms. 
 
„Šiuo metu yra tokia situacija, kad žmogui išeinant sirgti pirmąsias dvi dienas už jį nemokamas PSD ir tai tiesiog yra neteisinga, nes pirmas dvi dienas žmogus sirgdamas naudodamasis sveikatos priežiūros paslaugomis gauna daugiau pajamų, bet į PSDF nesumokama. Šitą neteisingumą norime tvarkyti“, – teigė L.Kukuraitis.

SAM teigimu, tai suvienodintų PSD įmokų mokėjimo tvarką, ji būtų teisingesnė.
 
Dabar pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdaviai, o nuo trečiosios dienos – „Sodra“. Jos mokamoms išmokoms PSD tarifas jau taikomas.
 
Patvirtinus Vyriausybei kitų metų biudžetai teikiami Seimui – tai būtina padaryti iki spalio 17 dienos. Parlamente šie įstatymai paprastai priimami gruodį.