Daugiau paslaugų – sutartyse
 
Spalio 14 dieną VLK Paslaugų planavimo skyriaus vedėja Renata Kulikovska pristatė planus anksčiau pradėti derinti finansavimą su gydymo įstaigomis. Pasiūlymai būtų teikiami dar nepatvirtinus galutinio biudžeto, o įstaigos galėtų juos priimti arba argumentuotai prašyti didesnės sumos. Trūkstamas paslaugas pirmiausia būtų siūloma plėsti esamiems teikėjams, vėliau ieškoma naujų – pirmiausia viešųjų, paskui privačių įstaigų.
 

VLK direktorius Gytis Bendorius aiškino, kad pagrindinis tikslas – iš anksto sutartyse numatyti kuo daugiau paslaugų, kurių gyventojams iš tiesų reikės. Taip mažėtų viršsutartinių paslaugų, tai yra paslaugų, suteiktų viršijus sutartyje numatytą sumą. Derybų taisykles žadama patikslinti, o įstaigoms siūlomas ir po derybų sutartas sumas – viešinti.

 
Dalį viršsutartinių paslaugų siūloma apmokėti 70 proc. kainos ir tik neviršijant nustatytos 10 proc. ribos. Pasak G.Bendoriaus, toks mokėjimas padengtų papildomo paciento gydymo sąnaudas, nes pastoviosios įstaigos išlaidos jau padengiamos mokant už sutartyje numatytas paslaugas. Prioritetinėms paslaugoms būtų taikomos išimtys.
 
Papildomą ligoninių finansavimą numatoma skirti ne tik didinant paslaugų įkainius, bet ir per didesnes sutartis bei bazinius mokėjimus, skirtus skyrių veiklai užtikrinti. Jais siekiama padėti išlaikyti ir mažesnius rajoninių ligoninių skyrius, kad gyventojai paslaugas gautų arčiau namų.
 
T.Jovaiša: reikia adekvačių sutarčių
 
Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša sakė, kad viešųjų įstaigų siūlymai kai kur siekia net toliau nei pristatyti pakeitimai. Jo vertinimu, turint ilgametę informaciją apie suteikiamų paslaugų apimtis, reikėtų svarstyti ir paties viršsutartinių paslaugų termino atsisakymą.
 

Didžiosioms įstaigoms, pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus Tomo Jovaišos, svarbiausia turėti realias veiklos apimtis atitinkančias sutartis. Kai sutartyje numatoma mažiau paslaugų, nei įstaiga suteikia, o vėliau laukiama viršsutartinių paslaugų apmokėjimo, kyla finansinių srautų įtampa. Todėl adekvati sutartis ir gerokai labiau apribotos viršsutartinės sumos jam atrodo teisinga kryptis.

 
Ankstesnę tvarką T.Jovaiša palygino su „laukiniais Vakarais“. Jo vertinimu, ilgus metus veikusi sistema nesukūrė ženklaus pagerėjimo nei eilių, nei paslaugų prieinamumo požiūriu. Vis dėlto jis pabrėžė suprantantis, kad sistema turi keistis pamažu: visų radikalių pakeitimų per vienus metus įgyvendinti neįmanoma.
 
R.Jurkevičius: perskirstymas būtų pakeliamas
 
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat ragino vertinti šalies finansines galimybes. Jis priminė, kad Kauno klinikos ankstesniais metais turėdavo po 5-6 mln. eurų neapmokėtų viršsutartinių paslaugų. Įstaiga norėtų kitokio finansavimo, tačiau turi veikti pagal nustatytas sąlygas.
 

Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus vertinimu, pacientams nereikėtų baimintis, kad kitąmet paslaugų teikimas sutriks. Jis rėmėsi pristatytu principu, kad privačioms įstaigoms sutartys būtų skaičiuojamos nuo 94 proc. 2025 metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų apimties. Taigi, jo skaičiavimu, persiskirstymas vyktų likusių 6 proc. ribose.

Vadovas argumentavo, kad viešajam sektoriui tokia papildoma apimtis neturėtų tapti didele našta. Didžiųjų ligoninių kiekvienos atskirai biudžetai, anot jo, viršija posėdyje minėtus maždaug 300 mln. eurų privataus sektoriaus paslaugoms finansuoti. Viešosioms įstaigoms padidinus reikalingų paslaugų apimtis keliais procentais, persiskirstymą būtų galima suvaldyti.
 
Jis įžvelgė galimybių ir rajoninėms ligoninėms: jos galėtų suteikti daugiau vietos gyventojams reikalingų paslaugų. „Galbūt ne taip, kaip mes visi norėtume, bet pagal šalies galimybes“, – pokyčių kryptį apibendrino R.Jurkevičius.
 
Rajonams formulės aiškesnės už sumas
 

Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka dėkojo už dialogą, tačiau pabrėžė, kad mažosios ligoninės kol kas mato formules, o konkrečių sumų nežino. Jei sutartys atitiktų realius poreikius, 10 proc. viršijimo ribos galbūt net neprireiktų. Tačiau išlikus per mažoms sutartims, kyla abejonių, ar už 70 proc. kainos bus įmanoma suteikti papildomas paslaugas.

 
Jis atkreipė dėmesį ir į intensyviosios priežiūros finansavimą: mažosios ligoninės dėl tų pačių specialistų konkuruoja su didesnėmis, tačiau bazinį mokėjimą gauna ne visos. Jonavos ligoninės direktorius, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas klausė, kaip planuojant įvertinami nepatenkinti gyventojų poreikiai. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Goda Keso nepritarė galimybei viršsutartinių paslaugų finansavimo naštą perkelti savivaldai.
 
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė kritikavo atskirą prioritetinių paslaugų sąrašą privačioms įstaigoms. Jos teigimu, paslaugos prioritetą turėtų lemti paciento poreikis, o ne įstaigos nuosavybė. Ji taip pat teigė, kad susitarimo dėl sveikatos sistemos stiprinimo įsipareigojimai įgyvendinami nevienodai, ir kėlė klausimą, ar viešasis sektorius pasirengęs perimti pacientų srautus.
 
G.Bendorius atsakė, kad, įvertinus kainų pokyčius, privačiose įstaigose teikiamoms ambulatorinėms konsultacijoms kitąmet numatoma tiek pat lėšų kaip šiemet. Todėl, jo teigimu, nėra pagrindo manyti, kad šių konsultacijų eilės ilgės. Komiteto nariai savo ruožtu prašė daugiau aiškumo dėl bazinių įkainių ir regioninių ligoninių situacijos. VLK direktorius sutiko, kad aiškesnius įkainių skaičiavimus būtų galima pristatyti po trijų–keturių savaičių, kai bus daugiau aiškumo dėl biudžeto.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!