Solidžiausias šuolis – sveikatai
 
Šios savaitės top tema – kitų metų valstybės biudžeto svarstymas. Kasmet virkaujant, kad sveikatos apsaugos reikalams ir vėl suplanuota gerokai per mažai, ir šiemet, kai įstaigos spaudžiamos susiveržti diržus dėl šalies gynybos, Seime pristatydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis nustebina: „Tai vienas solidžiausių fondų augimų Lietuvoje. Džiugu, kad šios augančios lėšos bus skiriamos sveikatos apsaugos sričiai.“
 
Pasak ministro, pajamų augimas susijęs su planuojamo darbo užmokesčio augimu Lietuvoje bei valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamuosius asmenis padidinimu 29 proc. Įmoka didėja nuo 780 eurų iki 1010 eurų.
 
Didžiausia PSDF biudžeto išlaidų dalis, 72 proc., visų numatomų išlaidų planuojama skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Joms numatyta 3,4 mlrd. eurų, kai pernai ši suma sudarė 3 mlrd. eurų. Papildomos lėšos būtų naudojamos gydymo paslaugoms plėtoti, naujiems baziniams mokėjimams diegti, jau taikomiems baziniams mokėjimams didinti, bazinėms visų paslaugų kainoms indeksuoti. Kitąmet numatomas papildomas pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos, dienos stacionaro gydytojų, specialistų konsultacijų ir kitų paslaugų finansavimas.
 
Bus kaip visada?
 
PSDF projektą narstyti dar išvakarėse ėmėsi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila. „Skamba puikiai“, – vos į rankas gavęs projektą komentavo parlamentaras.
 

„Pirmas dalykas, kas man krito į akis, kad įmoka už valstybės draudžiamus asmenis didėja ir didėja ženkliai: nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų iki tūkstančio dešimties eurų. Pats Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas didėja beveik 550 milijonų eurų, palyginti su prieš tai buvusiais metais. Ir dar matau, kad pajamų planuojama į biudžetą surinkti daugiau, negu patirti išlaidų. Vadinasi, biudžetas kaip ir perteklinis? Kas šiais laikais skamba keistai, ar ne? Dažniausiai visą laiką būna deficitas, kurį reikia dengti skolintomis lėšomis. O dabar perteklius yra 103 milijonai“, – nuostabos neslepia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.

 
Jo aiškinimu, vadinamas perteklius bus dedamas į PSDF rezervą. Tačiau metų eigoje, anot jo, jeigu gydymo įstaigoms iškiltų poreikis apmokėti už viršsutartines paslaugas, pastarosios lėšos tam būtų naudojamos.
 
„Nematau eilutės, kad kur nors būtų mažėjimas. Tarkime, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti buvo skirti 3 milijardai eurų, tai dabar ši suma auga iki 3,4 milijardo eurų. Procentine išraiška šis padidėjimas yra 13,5 procento. Manyčiau, kad tų lėšų turėtų užtekti ir gydymo įstaigoms, ir personalo atlyginimų kasmetiniam didinimui, tai yra šakos kolektyvinės sutarties įsipareigojimų įvykdymui“, – teigiamas prognozes pranašauja A.Busila.
 
Pozityviai nuteikia ir vaistams skirta eilutė. Vaistams bei medicinos priemonėms suma, kaip vertina A.Busila, didėja gana ženkliai – nuo 836 milijonų iki 912 milijonų, kas sudaro 9 proc. augimą.
 
Komiteto pirmininkui į akis krenta atsiradusi nauja eilutė, kuri skirta vadinamajai e.sveikatos plėtrai ir palaikymui. Šiam reikalui planuojama 15 milijonų eurų.
 
Atidžiai išnarstęs projektą, A.Busila atkreipia dėmesį, kad visoms paslaugoms apmokėti yra didinami asignavimai. Gero žadama ir medicininei reabilitacijai bei sanatoriniam gydymui. Finansavimas čia nuo 190 mln. didėja iki 216 mln. eurų.
 
Gilesnių įžvalgų, anot jo, bus galima sulaukti Seimo Sveikatos reikalų komitete. Jų tikimasi ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų.
 
Be to, anot A.Busilos, nors Seime balsavimas jau įvyko, projektą „pastumdyti“ šansas išlieka komitete.
 
„Diskutuojant su ministerijos atstovais ir su ligonių kasa, teoriškai dar būtų galima patempti į vieną ar į kitą pusę, bet kiek iš asmeninės patirties matau, dažniausiai projektas keičiasi minimaliai“, – sako A.Busila neabejojantis, kad pastarajam projektui bus pritarta. Dabar didžiausias darbas prasidės komitete.
 
Visuomenės sveikata vėl stoja į galą
 
Nors visuomenės sveikatos biurai finansuojami ne iš PSDF, jiems skiriama valstybės biudžeto specialioji dotacija. Pamatęs, kiek lėšų skiriama biurams, A.Busila nusimena. „Pažiūrėjau į šitą klausimą, nes man jis yra svarbus. Visuomenės sveikatos biurams duoda daugiau, bet tas daugiau, mano akimis žiūrint, nelabai reikšmingas, nes pridedami tiktai septyni šimtai tūkstančių eurų. Tai bus diskusijų objektas. Tikrai tą klausimą aš kelsiu“, – tvirtina pašnekovas.
 
Jei biudžeto projektas ir skamba optimistiškai ir atrodo, kad jis išspręs visas gydymo įstaigų bėdas, A.Busila nuleidžia ant žemės: „Praėjusiai metais irgi taip pat buvo. Irgi buvo ženklus biudžeto augimas, irgi atrodė, kad spręsim viską ir išspręsim, bet paskui gyvenimas parodė, kad ne visada viskas taip gražiai atrodo. Bet šiaip iš pirmo žvilgsnio tikrai ženklus didėjimas – papildoma pusė milijardo, na, tikrai reikšminga suma. Dabar žiūrėsim, kaip toliau susidėlios viskas.“
 
Rezervas auga, bet ar bus galima jį naudoti?
 
Šviesų dangų dėl kitų metų biudžeto temdo opozicijos atstovo – Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Remigijaus Žemaitaičio – kritika. Ko vertas augantis PSDF rezervas, jeigu negalima jo judinti?
 
Parlamentaro įsitikinimu, PSDF augimas – bevertis, kai vis dar nėra galimybės panaudoti rezervo lėšų. „Lietuvos sveikatai“ jis primena, kad rezervą šiemet naudoti trukdė Fiskalinės drausmės įstatymas.
 
„Praėjusią sesiją, kai tvirtinome biudžetą, vienas „Nemuno aušros“ įsipareigojimų buvo pakeisti PSDF rezervo formavimą ir įpareigoti už valstybės draudžiamus asmenis mokėti daugiau. PSDF rezervo klausimo suderinti nepavyko, tad dabar įregistravome naują, o už valstybės draudžiamus asmenis valstybė įsipareigoja papildomai skirti daugiau kaip du šimtus milijonų. Dėl to biudžetas ir yra didesnis. Pirmą kartą po kokių penkiolikos dvidešimt metų pertraukos už sveikatos draudimą gaunama papildomai pinigų“, – nuopelnus dėl biudžeto augimo „Nemuno aušrai“ priskyrė R.Žemaitaitis.
 

„Bet biudžetas yra blogas ta prasme, kad PSDF rezervas toliau augs, tačiau nebus panaudojamas sveikatai“, – įsitikinęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

 
Parlamentaro tikinimu, augančių PSDF rezervo judinti nebus galima dėl galiojančios fiskalinės drausmės tvarkos. Pastarąją, jo tikinimu, bus siūloma keisti.
 
„Pinigų neištrauksi. Pagal fiskalinę drausmę yra nustatytas procentas, todėl mes įregistravome pasiūlymą, kaip praplėsti Fiskalinės drausmės įstatymą. Siūlome praėjusių metų fiskalinę drausmę per Vyriausybę grąžinti sveikatos apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui į rankas, ir taip jis galės rezervą atidaryti. Čia ir yra esminis dalykas. Nes PSDF biudžetas ir rezervas auga, auga, auga, bet pacientams iš to tik nedidelė dalis tenka. Man atrodo, šiais metais gal tik šimtas penkiasdešimt milijonų, kas yra visiškai nulis“, – pristatytą PSDF biudžeto projektą kritikuoja R.Žemaitaitis.
 
Kiek realu fiskalinę drausmę pakeisti, R.Žemaitaičio aiškinimu, priklausys nuo Seimo daugumos. Pastarasis klausimas, kaip tvirtina, bus svarstomas lapkričio mėnesį.
 
„Jeigu šiandieną medikai, gydytojai, gydymo įstaigų vadovai, nekels šio klausimo, čia viskas beviltiška. Čia vargas jau. Dabar yra ta minutė, ta diena, kada visi gali konsoliduotis ir Seime kelti klausimą“, – pabrėžė „Nemuno aušros“ lyderis.
 
„Kol nėra fiskalinės drausmės, kas iš to, kad biudžete padidėjo pinigų, bet jie padidėjo už valstybės draudžiamus asmenis. Neaišku, kaip didėja koeficientas ir kaip didės įkainis. Ir antras dalykas: kas iš to, kad didėja PSDF biudžetas, bet rezervo neleidžia panaudoti? Jis padidėja dviem šimtais milijonų, bet pinigai atitenka rezervui. Na, tai kokia nauda pacientams? Jokios“, – neatlyžta R.Žemaitaitis.

---

 
Komentaras
 
Paklaustas, ar Fiskalinės drausmės įstatymas bus keičiamas, finansų ministras Taurimas Valys „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad šis klausimas yra tik svarstytinas.
 
- Mes apie rezervo perviršį esame kalbėję. Aptarėme tam tikras aplinkybes, kuriomis juo galėtume pasinaudoti. Šiandien tikrai jautriai žiūrime į bet kokį išimčių taikymą, kas nėra susiję su krizinės situacijos sprendimu. Todėl šių metų biudžete mes nededam pilnai suformuoto lūkesčio šiuo klausimu, bet mes visą laiką empatiškai žiūrime į naujus iššūkius. Ir tikrai perviršio panaudojimas yra svarstytinas.

---

 
Tarp kitko
 
Išvadas dėl parengto valstybės biudžeto projekto iki lapkričio 9 d. turės pateikti Lietuvos bankas ir nepriklausoma fiskalinė institucija – Valstybės kontrolė. Iki lapkričio 10 d. bus laukiama pasiūlymų iš suinteresuotų asmenų, piliečių, taip pat Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų. Audito komitetas išvadą bei siūlymus turės pateikti iki lapkričio 11 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gautus pasiūlymus ir išvadas planuoja apsvarstyti lapkričio 11 ir 13 d.
 
Remiantis Seimo statutu, Seimo posėdyje pristačius valstybės posėdžio projektą jam nagrinėti komitetuose ir frakcijose turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 dienų.  Pirmasis svarstymas Seimo posėdyje planuojamas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d. Valstybės biudžeto tvirtinimas numatomas gruodžio 8 d. (viename iš artimiausių posėdžių po antrojo svarstymo).

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!