VLK: reaguosime į pacientų skundus
 
„Įstaigos laukia galutinės tvarkos, o tada jos vertins ir žiūrės. Bendrąja prasme naujos tvarkos pokyčiai nėra dideli: tik netobulumų pataisymai, laikantis principo, kad apmokėjimas už paslaugas būtų įgyvendinamas arčiau žmogaus, kad sutartys būtų šiek tiek didesnės ten, kur suteikiamų paslaugų šiek tiek trūksta“, – praėjusią savaitę Seime pristatęs naują paslaugų apmokėjimo tvarką „Lietuvos sveikatai“ kalbėjo G.Bendorius.
 
„Keli strateginiai pataisymai, o visa kita yra labiau techniniai dalykai“, – tikino jis, gydymo įstaigų vadovams jaudinantis, kaip naujosios taisyklės atrodys praktikoje.
 
Spręsti, ar pakeitimai iš tiesų padės geriau patenkinti pacientų poreikius, bus galima tik sukaupus praktinių rezultatų. VLK vadovo vertinimu, tam reikės bent metų: „Kadangi sveikatos finansavimas yra kompleksinė sistema, kuri susijusi su darbuotojų skaičiumi, visuomenės sveikatos reikalais, turėtų praeiti bent metai, kai jau turėsime visų ketvirčių gydymo įstaigų veiklos rezultatus, ir galėsime vertinti, ar buvo pakankamai suteikta paslaugų, kaip keitėsi pacientų eilės, ar buvo sunkumų, pereinant prie naujo paslaugų apmokėjimo.“
 
G.Bendoriaus aiškinimu, reformos poveikis nebus paliktas savieigai, mat numatyti trys pagrindiniai rodikliai, kurie padėtų laiku pastebėti galimas spragas. Pirmasis – bendras pacientams suteiktų paslaugų skaičius, kurį VLK ir toliau analizuos kas mėnesį. „Jei paaiškėtų, kad dėl viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų perskirstymo privačios įstaigos nesugeba padidinti savo paslaugų ir bendras jų skaičius ima mažėti, greitai sureaguotume ir spręstume tą klausimą“, – patikina VLK vadovas.
 
Antrasis rodiklis – pacientų išankstinės registracijos duomenys. Jie turėtų parodyti, ar tam tikroms paslaugoms nepradeda ilgėti laukimo laikas.
 
„Itin atidžiai stebime pacientų išankstinę registravimo sistemą. Ten dalykai šiek tiek – du tris mėnesius – vėluoja. Bet jeigu matytume, kad kai kurioms paslaugoms pradeda ilgėti eilės, ir manytume, kad tai susiję su finansavimo pokyčiais, reaguotume“, – tikino G.Bendorius.
 
Trečiasis signalas – pacientų skundai. VLK direktoriaus teigimu, jie būtų ypač svarbūs, pastebint regionuose atsirandančias paslaugų prieinamumo problemas.
 
„Jei, tarkime, kažkur regionuose paslaugos tampa mažiau prieinamos, ir mums atrodytų, kad tai susiję su finansavimu, viešojo ir privataus sektoriaus paslaugų perskirstymu, taip pat reaguotume“, – užtikrina jis.
 
G.Bendorius pabrėžia, kad prireikus tvarką bus galima koreguoti ir metų eigoje: „Jei matytume, kad kurie nors pokyčiai kenkia piliečių sveikatai, juos keistume. Bet tiek, kiek dabar esame atlikę modeliavimų, neatrodo, kad tokia rizika būtų.“
 
Specialistai rodo norą grįžti
 

Vienas naujosios tvarkos tikslų – sustiprinti viešąjį gydymo sektorių ir paskatinti į jį sugrįžti medikus, kurie pasirinko privatų sektorių. Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius „Lietuvos sveikatai“ teigia pastebintis pirmuosius ženklus, kad gydytojai nori didinti darbo krūvį viešojoje gydymo įstaigoje.

 
„Nėra ko medikų vilioti – jie patys jau nori grįžti. Universiteto ligoninėje specialistui reikšmingas ne tik atlyginimas. Jis vertina mokslą, studijas, diegiamas naujausias technologijas. Yra masė dalykų, kurie motyvuoja medikus likti universiteto ligoninėje. O jei dar ir algos konkurencingos...“ – sako R.Jurkevičius.
 
Anot jo, diskusijos dėl paslaugų apmokėjimo pokyčių ir priemokų klausimų medikams buvo signalas: „Jau pavasarį, kai buvo pradėta diskusija apie priemokų klausimus, pajutome atsiradusį medikų norą pasididinti etatinį darbo krūvį.“
 
Vis dėlto, pasak jo, viešosios gydymo įstaigos turi pasiūlyti ne tik konkurencingą atlyginimą, bet ir sąlygas, leidžiančias specialistams tobulėti. Universiteto ligoninėje medikams svarbi galimybė dalyvauti mokslinėje veikloje, dirbti su naujausiomis technologijomis ir kasdien konsultuotis su kolegomis. Kauno klinikos taip pat siekia, kad jauni gydytojai po rezidentūros rinktųsi dirbti didesniu etatiniu krūviu.
 
„Net jauniems specialistams diegiame nuostatą, kad po rezidentūros jis čia rinktųsi dirbti ne mažesniu nei 0,75 etato krūviu ir taip galėtų auginti savo kompetencijas. Jei dirbs tik ketvirtį etato ar tik budės, kiek metų ar dešimtmečių truks jo kvalifikacijos kėlimas? Svarbu dalyvauti vizitacijose, turėti galimybę pasitarti su kolegomis“, – pabrėžia R.Jurkevičius.
 
Jo teigimu, pirmieji ženklai nuteikia optimistiškai, tačiau tai, kaip pokyčiai paveiks viešųjų gydymo įstaigų galimybes pritraukti specialistus, aiškiau matysis nuo kitų metų.
 
Laukia galutinių sutarčių
 
Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė į naująją apmokėjimo tvarką žvelgia atsargiau. Ji sako, kad kol nėra galutinių sutarčių, sunku įvertinti, kaip pokyčiai atrodys praktiškai.
 

„Reikia pamodeliuoti, kaip viskas atrodys realioje situacijoje, nes pakalbėti, pasakyti arba parašyti yra vienas dalykas, o gauti bazinę sutartį ir ją realiai pamatyti – kitas. Viską, kas nauja, reikia priimti atsargiai. Tik keli pametę galvas kalba, kad viskas yra okei, o visi kiti atsargūs pasidarė. Normalu, kad turime abejonių“, – kalba Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė.

 
Anot jos, gydymo įstaigoms būtina vienodai suprasti priimamus sprendimus ir žinoti, kad nustatytos taisyklės nebus nuolat keičiamos.
 
„Turime aiškiai ir visi vienodai suprasti daromus žingsnius, nes pokyčių per pastaruosius penkerius metus buvo per daug. Tad galbūt trūksta šiek tiek ir pasitikėjimo“, – pripažįsta A.Šakickienė.
 
Ji neatmeta, kad ilgainiui stabilesnė apmokėjimo tvarka galėtų būti naudinga, tačiau pabrėžia, kad tam būtinas nuoseklumas: „Jeigu taisyklės nusistovės ir nuolat tokios bus, visi žinos pagrindines jų gaires, ateityje, man atrodo, bus gerai.“
 
Kol kas gydymo įstaigoms vienas svarbiausių klausimų – paslaugų indeksavimas. Nuo to, kaip bus indeksuojami įkainiai, priklausys, kaip ligoninės galės planuoti pajamas bei padengti paslaugų teikimo išlaidas.
 
Ne mažiau svarbus ir sutarčių sudarymo terminas. Ligonių kasai pažadėjus sutartis su gydymo įstaigomis pasirašyti iki metų pabaigos, vadovai tikisi, kad šio įsipareigojimo bus laikomasi.
 
„Kol kas apie tai kalbos dar nėra, bet pati, jau turėdama veiklos rezultatus ir matydama darbų eigą, suprantu, kad Valstybinė ligonių kasa duomenis turi ir tikrai gerai jais operuoja. Duomenų surinkimas yra pagreitėjęs, kas yra irgi didelis įdirbis.
Jie tikrai gali paruošti sutartis, projektus ir teikti. Bet pats devynių mėnesių skaičiavimas mums kėlė abejonių“, – sako A.Šakickienė.
 
Vis dėlto pašnekovė įžvelgia ir teigiamą pokytį – aiškesnį bazinį sutartose apimtyse numatytų paslaugų apmokėjimą. Tai, vadovės vertinimu, galėtų sumažinti gydymo įstaigų finansinį neapibrėžtumą.
 
„Tikimės, kad bus aiškumas ir skaidrumas. O dar jeigu ir bus išlaikomas pastovumas, viskas bus gerai“, – apibendrina Kėdainių ligoninės direktorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!