Ragina pasirašyti peticiją

„Pasirašykite šį kreipimąsi ir parodykite, kad Lietuvos gydytojų bendruomenė nori skaidraus bei sąžiningo, ES standartą atitinkančio estetinės nechirurginės medicinos reguliavimo ir galimybės mokytis universitetiniu lygmeniu“, – pasirašyti peticiją kviečiami medikų bendruomenės nariai.
Įgijus naujų kompetencijų, tai leistų ir geriau užsidirbti.
 
Pavyzdžiui, 2023 m. darbo skelbimų duomenimis, dermatologams, kurie turi teisę oficialiai užsiimti nechirurgine estetine medicina, privačių klinikų darbdaviai siūlo iki 6 tūkst. eurų atlyginimą iki mokesčių. O tai yra daugiau nei 3,5 tūkst. eurų į rankas. Palyginti su chirurgų atlyginimu, kurie minėtos teisės neturi, tai trečdaliu didesnės sumos.
 
Šiuo metu oficialiai užsiimti nechirurgine estetine medicina Lietuvoje turi galimybę tik plastikos chirurgai ir dermatologai. Toks darbo lauko pasidalinimas, anot gydytojų bendruomenės, nepagrįstas. Mat daugelį tam reikalingų bendrųjų kompetencijų studijų metu įgijo visų sričių gydytojai.
 
„O kodėl mums neįgyti naujų kompetencijų? Pasirašiau, nors nelabai turėčiau laiko užsiimti tomis paslaugomis, nežinau ar norėčiau. Žiūrint į kitų Europos šalių praktiką, nematu nieko blogo, kad visiems gydytojams siekiama suteikti daugiau kompetencijų. Lygiai tokia pati situacija yra su radiologija. Yra echoskopijos kursai, kuriuos gali baigti. Daug mano kolegų gydytojų echoskopuoja, tai pasiteisino“, – tvirtina Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva.
 
Sukilę medikai aiškina, kad du trečdaliai dermatovenerologo licenciją turinčių gydytojų dirba ne valstybinėse, o privačiose klinikose. Šių specialistų privačios klinikos dažnai ieško, kad šie galėtų atlikti įvairias estetines nechirurgines procedūras, tarp jų – ir hialurono rūgties injekcijas, botulino toksino užpildus, lazerines procedūras. Jei šį darbą galėtų dirbti visų sričių specialistai, nebūtų ir eilių.
 
„Eilės tik sumažėtų, jei atsirastų daugiau specialistų, kurie atliktų dermatologo kompetencijų nereikalaujančias procedūras. Nes dabar, kai tokia didžiulė estetinių procedūrų paklausa, nėra pas ką siųsti pacientų“, – aiškina A.Astafjeva. – Mes su ministerija daug kalbame apie naujų kompetencijų įgijimą. Jie turėtų palaikyti mus šiuo klausimu.“
 
Prašo lankyti kursus

Gydytojų bendruomenė kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Vilniaus universitetą prašydami suteikti galimybę mokytis estetikos medicinos kursą ir taip sudaryti sąžiningas bei skaidrias galimybes visiems gydytojams.
 
Prašymą grindžia ir tuo, kad šiandienė situacija kenksminga ir grožio paslaugų pirkėjams. Esą legalių paslaugų mažai, jos brangios, todėl didelė dalis žmonių renkasi nelegalias ir nesaugias kosmetologų atliekamas procedūras, kurios neretai baigiasi įvairiomis komplikacijomis. Pakeistas nechirurginės estetinės medicinos reguliavimas užtikrintų platų saugių ir kokybiškų procedūrų prieinamumą šalyje.
 
Ragina dirbti savo darbą

Medikų noras plėsti kompetencijas estetikos srityje – akibrokštas plastikos chirurgams ir dermatologams. VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Tutkus įsitikinęs, kad dabar egzistuojantis nechirurginės estetinės medicinos reguliavimas – ne iš piršto laužtas.
 

„Jei darai kokią nors procedūrą, bet nemoki išgydyti komplikacijos – neturi teisės jos ir daryti. Kažkur kažką pasimokys, neaišku ko pridirbs, o mes paskui turėsime tai srėbti, taisyti jų klaidas, – tiesiai rėžė VUL Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Tutkus. – Estetinė procedūra – ne šiaip mokslas. Reikia gerai išmanyti žmogaus anatomiją, kitus niuansus. Neužtenka trijų ar dviejų mėnesių kursų. Plastikos chirurgai mokosi daug.“

 
Anot jo, tai bereikalingas brovimasis į jų darbo lauką: „Jei pas šeimos gydytoją patekti reikia laukti savaitę, pas kardiologą – mėnesiais, dar leiskime jiems ir botoksus leisti... Lauksime ir penkis mėnesius. Ar jie neturi ką veikti, nori dar papildomų darbų? Tegul užsidirba iš savo tiesioginio darbo. Tegul daugiau konsultuoja ir daugiau priima pacientų.“
 
„Ar mums Lietuvoje daugiau nieko netrūksta? Ar su sveikatos sistema viskas tvarkoje, kad mums trūksta tik botoksų ir užpildų į veidus? Turime žymiai daugiau sveikatos problemų, kurios neišspręstos ir toliau nesprendžiamas. O dabar didžiausias vajus, kas suleis užpildų į veidą“, – įsiaudrino medikas.
Jis tikino, kad kompanijos, kurios prekiauja užpildais, injekcijomis, neinvaziniais aparatais ir kitomis nechirurginės estetinės medicinos priemonėmis, nori, kad jų produkcijos būtų perkama kuo daugiau, todėl jie daro viską dėl platesnio šių prieinamumo, siekia, kad procedūras darytų visi, kas netingi.
 
Universitetai trauko pečiais

Į medikų prašymą plėsti kompetencijas Vilniaus universitetas žiūri atsargiai. Universiteto prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius teigia, kad šiuo metu esamas reguliavimas yra pakankamas, todėl klausimą palieka spręsti Sveikatos apsaugos ministerijai.
 
„Mes universitete laikomės nuomonės, kad gydytojai, atliekantys estetinės medicinos paslaugas, turėtų būti baigę rezidentūros studijas, bet galima diskutuoti, kokių specialybių gydytojai gali atlikti vienokias ar kitokias procedūras. Tai Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija“, – sako profesorius.
Anot jo, nors esamas reguliavimas, jų nuomone, yra tinkamas, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų išgirsti įvairius socialinius partnerius, įskaitant ir universitetus.

---

 
Komentaras

Sveikos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas:

- Apie konkrečius sprendimus kalbėti dar anksti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su sveikatos priežiūros specialistus vienijančiomis organizacijomis ir švietimo įstaigomis šiuo metu ieško būdų, kaip, augant estetinės medicinos paslaugų rinkai ir didėjant šių paslaugų poreikiui, užtikrinti jų prieinamumą. Vienas svarstomų variantų, kuris gimė diskutuojant su medikais ir ekspertais, yra parengti įvadinius kursus.
 
Atsižvelgiant į turimus duomenis ir užsienio šalių praktiką, diskutuojama apie galimybę suteikti teisę teikti estetines (nechirurgines) medicinos paslaugas ne tik gydytojams dermatovenerologams, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojams ir burnos, veido ir žandikaulių chirurgams, bet ir kitiems gydytojams, kurių profesines kvalifikacijas turėtų identifikuoti universitetai, rengiantys gydytojus specialistus. Todėl SAM kreipėsi į universitetus su prašymu, kad jie tarpusavyje išdiskutuotų ir informuotų, ar numato rengti estetinės (nechirurgines) medicinos paslaugų siauros medicinos praktikos įvadinius kursus, kiek galėtų trukti tokie kursai ir kokių profesinių kvalifikacijų gydytojams jie būtų skirti.

---

 
Tarp kitko

Mobingu kaltinama ir neva dėl to iš direktoriaus posto verčiama Kauno klinikų Odos ir venerologijos ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė. Ji gynėsi, esą medikų bendruomenei tapo neparanki dėl kasmet vis labiau paklausesnės ir geriau apmokamos estetinės nechirurginės medicinos. Būtent todėl ji domina gydytojų ir būsimų gydytojų bendruomenę.
 
„Neparanki tapau iš karto po to, kai išsakiau nuomonę, kad mūsų klinika būtų pajėgi tinkamai paruošti įvairių sričių gydytojus teikti estetinės nechirurginės medicinos, kaip siauros praktikos, paslaugas, jei Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendintų numatytus pokyčius estetinės nechirurginės medicinos srityje“, – teigė ji. Estetinė nechirurginė medicina, pasak S.Valiukevičienės, kasmet tampa vis paklausesnė ir vis geriau apmokama sritis: „Natūralu ir suprantama, kad ji domina gydytojų ir būsimų gydytojų bendruomenę. Ne paslaptis ir tai, kad dermatoverologijos rezidentūros studijos dažnai pasirenkamos būtent su tikslu dirbti estetinės medicinos srityje.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!