„Šiandien (ketvirtadienį – BNS) buvau susitikęs su didžiausių medicinos įstaigų atstovais. Tai buvo strateginio pobūdžio susitikimas ir mes galvojame jau kita linkme apie mūsų sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymą įvairioms situacijoms ir investicijas į pasirengimą – operacines po žeme“, – „Northway Biotech“ medicinos centro atidarymo renginyje žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
 
„Kauno klinikos, Santaros klinikos, Respublikinė universitetinė Vilniaus ligoninė netrukus pradės inicijuoti savo projektus, kurie susiję su mūsų gynyba“, – pridūrė jis.
 
Anot jo, tokią ligoninių pertvarką svarstoma finansuoti iš Gynybos fondo.
 
„Greičiausiai galvojam apie Gynybos fondą. (...) Gynyba neužsibaigia tik dronais, tankais ir mūsų kariniais pajėgumais (...), turim žiūrėti ir vidaus saugumą, policiją, priešgaisrinę (tarnybą – BNS). Turim žiūrėti, kaip mūsų medicinos įstaigos yra pasiruošusios“, – aiškino premjeras.
 
M.Sinkevičius pabrėžia, kad reikia skubinti medicinos įstaigų pasiruošimą ekstremalioms situacijoms: „Turim procesą skubinti, nes klausimą galima užduoti sau – ar mes šiandien turim operacinių, kurios yra po žeme, kaip yra Izraelyje, kaip yra Suomijoje, kaip ruošiasi ir mūsų kaimyninė Lenkija tą daryti ir investuoti didžiulius pinigus?“
 
„Mes jau judam. Trys flagmanai – Kauno klinikos, Santaros ir Vilniaus respublikinė universitetinė ligoninė – jau startuoja, turi aiškius metmenis. (...) Investicijų reikia, investicijas tikrai rasim. Šiandien raginau vadovus judėti kaip įmanoma greičiau į priekį“, – pridūrė jis.
 
Anot premjero, planuojama, kad šie projektai būtų įgyvendinti iki 2030-ųjų, tačiau keliama ambicija juos užbaigti greičiau.
 
„Laiko skalė rodo, kad tie projektai galėtų būti realizuojami iki 2030-ų metų. Aš išsakiau poziciją, kad norėčiau, kad realizacija būtų daug greitesnė. Bet tai yra ilgas, komplikuotas procesas – mūsų statybas (...) reglamentuoja Statybos techninis reglamentas, kuris nepritaikytas Izraelio modeliams“, – teigė M.Sinkevičius.
 
„Tvirtos sienos, lubos, kiek reikia armatūros, kiek reikia betono – tai yra visai kitokio pobūdžio statyba, nes tai yra fortifikuotos (skirtos karui – BNS) įstaigos“, – pridūrė premjeras.
 
Premjeras pridūrė, kad Kauno klinikos jau šiemet turėtų pasirašyti rangos sutartį.
„Panašu, kad Kauno klinikos yra pirmaujanti pasiruošime ir tikėtina, toks lūkestis yra, kad iki šių metų pabaigos mes turėsim startą – pasirašytą sutartį ir kitais metais po žiemos sezono pradėti įgyvendinti“, – sakė M.Sinkevičius. 
 
Kaip pranešė Vyriausybė, Kauno klinikų teritorijoje planuojama įrengti fortifikuotą chirurgijos centrą ir dvigubos paskirties daugiaaukštę parkavimo aikštelę. 
 
Tuo metu Santaros klinikose Vilniuje planuojamas daugiafunkcinis dvigubos paskirties kompleksas su konvertuojama požemine automobilių aikštele, kuri krizės atveju taptų pilnaverte ir saugia ligoninės erdve.
 
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės teritorijoje taip pat planuojama įrengti kritinių situacijų medicinos centrą su operacinėmis ir vietomis keliems šimtams lovų. Čia taip pat planuojama įrengti srautų valdymo ir mobilizacijos infrastruktūrą.
 
Projektai rengiami konsultuojantis su Izraelio sveikatos ir saugumo ekspertais, teigia Vyriausybė
„Strateginių atraminių ligoninių infrastruktūra bus dvigubos paskirties – paslaugos bus teikiamos ir taikos metu. Vyriausybė taip pat įsipareigoja dirbti su savivaldybėmis, kad projektavimo ir statybos darbai vyktų kuo sparčiau“, – pranešime teigė ministras pirmininkas.
 
Prieš pusantros savaitės visoje Lietuvoje praūžus didelei audrai ir tūkstančiams gyventojų, įmonių ir įstaigų likus be elektros, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad sveikatos sektorius yra pavyzdys, kaip tvarkytis ištikus ekstremaliai situacijai.
 
Gerą ligoninių pasiruošimą tokioms situacijoms išskyrė ir energetikos ministras Lukas Savickas.