Iš žvynelinės šarvo išvadavo tik biologiniai vaistai

Aigustė Tavoraitė
2017-10-27
Daugiau nei keturis dešimtmečius žvynelinės vargintas varėniškis Rimtautas Lukšys (51 m.) atvertė naują gyvenimo puslapį, kai išbandė gydymą biologine terapija. Anksčiau net iš namų vengdavęs išeiti vyras šiandien skuba atsigriebti už prarastą laiką.
Iš žvynelinės šarvo išvadavo tik biologiniai vaistai
Jei anksčiau žvynelinės gydymas buvo jau tik gaisro gesinimas, šiandien pasikeitęs ligos patogenezės suvokimas leidžia imtis kur kas efektyvesnių gydymo būdų.

Susigyveno sunkiai 
Pirmieji bėrimai vyrui atsirado dar būnant penkerių, tačiau tiksli diagnozė nustatyta kur kas vėliau. „Ilgą laiką buvo galvosūkis, kas man yra. Įtarti kitos kilmės bėrimai. Galvojo – išaugsiu, pasveiksiu. Tačiau jau keturiasdešimt penkerius metus lydi ši liga“, – sakė R.Lukšys.
Susigyventi su žvyneline varėniškiui buvo sunku. Vyras pasakojo, kad iš pradžių liga buvo daugiau sezoninė: stipriau vargino rudenį, žiemą, o pavasarį, vasarą – palengvėdavo. Pabuvus saulėje bėrimai praktiškai visai išnykdavo. „Gal ir saulė tuomet „draugiškesnė“ buvo. O ir ligai rudenį, žiemą paūmėjus labai didelių problemų nebūdavo, juk drabužiai uždaresni“, – pridūrė pašnekovas.
 
Tačiau sulaukus 20-ies metų amžiaus liga smogė kur kas didesne jėga. „Kažkaip viskas organizme išsiderino, neliko jokios skirties tarp metų laikų“, – prisimena R.Lukšys.
Vyrui pasireiškė itin agresyvi ligos foma – žvynelinės būdavo pažeista net 80 proc. kūno. „Jaučiausi kaip kokiuose šarvuose. Jei anksčiau saulė buvo draugas, tada net pradėjo provokuoti bėrimus. Tad ir šiltomis vasaros dienomis tekdavo vaikščioti su ilgomis rankovėmis. Jaučiausi stipriai įkalintas“, – pasakojo R.Lukšys.
 

120


- apie tiek tūkst. pacientų Lietuvoje serga žvyneline.

 
Aplinkiniai net šalindavosi
Pašnekovas spėjo, kad ligą paūminti galbūt galėjo gydymui naudota tuometinė kvarco lempa. „Ji nudegindavo odą, toliau kremais, tepaliukais reikėjo raminti. Apskritai stebuklingo gydymo jokio nebuvo. Tepalai tik paminkštindavo odą, kad ne taip pleiskanotų ir trūkinėtų“, – sakė jis.
Nors ir maistą stengėsi prisižiūrėti, ir įvairiausius vitaminus gėrė, leidosi, ligai paūmėjus jau niekas nepadėdavo. „Tuomet kol neišberdavo veik viso kūno, žvynelinės niekaip nepavykdavo sustabdyti. Tada jau laukdavo ilgas gydymas – ligoninėje kartais tekdavo praleisti ir tris mėnesius“, – prisiminė R.Lukšys, pridurdamas, kad dėl to liga ir mokslams stipriai trukdžiusi.
 
„Negalėjai ko nors rimtesnio siekti, nes nežinojai, ar keliems mėnesiams neiškrisi iš įprasto ritmo“, – kalbėjo šiuo metu ugniagesiu gelbėtoju dirbantis pašnekovas.
Nestigo ir psichologiškai nemalonių situacijų. „Pamenu, kai reikėjo prieš armiją praeiti medicininę komisiją. Pamatę mane išsirengusį kiti pradėjo šalintis, nors gydytojas ir nuramino, kad tai – neužkrečiama liga, o medžiagų apykaitos sutrikimas.
Arba pamačius rankas parduotuvėje nenorėjo pinigų imti“, – atviravo vyras.
 
Buvo lyg stebuklas
R.Lukšio gyvenimas pasikeitė atsiradus biologiniams vaistams. Nuo 2013-ųjų leidžiamos injekcijos šiandien padeda visiškai kontroliuoti ligą.
„Didžiausia mano laimė – pažintis su profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene. Kai atlikus tyrimus buvo paskirta biologinė terapija, viskas pasikeitė kardinaliai. Tai buvo lyg stebuklas, išsivadavimas iš visų šarvų. Bėrimų praktiškai neliko, yra tik keli nežymūs, vadinamieji budintys, tačiau jie gyventi netrukdo“, - sako vyras.
 
Dabar varėniškis kas tris mėnesius turi atvykti į klinikas, prieš tai dešimt dienų iki vizito pasidaryti bendrus tyrimus – kraujo, kepenų fermentų ir kt.
„Atverčiau naują gyvenimo puslapį. Jei anksčiau, ypač vasarą, iš namų neiškišdavęs nosies galėdavau prasėdėti, dabar norisi kuo daugiau visko nuveikti. Nebesi pririštas, kad būtinai turi grįžti namo, kiekvieną vakarą vonią darytis, toliau tepti odą. Jau antrus metus vis randu progų pakeliauti“, – džiaugėsi R.Lukšys.


 
Interviu
Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, VUL Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė:
 
Kas skatina žvynelinės paūmėjimą? 
Jeigu šeimoje esama polinkio sirgti žvyneline, pirmą ligos epizodą gali išprovokuoti tokie dalykai kaip naktinis darbas, pervargimas, didelis stresas, gausus alkoholio vartojimas, taip pat – tam tikri vaistai nuo grybelio, peršalimas, kojų pašalimas, streptokokinė gerklės infekcija. Kadangi tai stipriai su neigiamasi emociniais išgyvenimais susijusi liga, ypač ja sergančiųjų padaugėjo krizės metais. Įtakos ligai paūmėti turi ne tik psichoemocinė būklė, poilsio režimas, bet ir klimatas. Žvynelinė dažnai yra sezoninė liga – atšiaurus, šaltas oras būklę pablogina, vasarą dažniausiai jaučiamas pagerėjimas.
 
Galima susirgti, jei šeimoje niekam nebuvo diagnozuota liga?

Paveldėtą polinkį sunku numatyti, nes prieš kokius dvidešimt trisdešimt metų žvynelinė būdavo retai diagnozuojama. Per daug nekreipta dėmesio į pleiskanojančią galvą ar rankas ir pan. Taigi ir paklausus vaikų, ar seneliai nesirgo, išsiaiškinama, kad galbūt tiesiog papleiskanodavo oda ir tiek.
 
Žvynelinė – liga visam gyvenimui?
Tai išties sudėtinga, dažniausiai visą gyvenimą trunkanti liga, itin veikianti psichologiškai, visuomenėje lydima didelių stigmų. Aišku, ją skirtingai kiekvienas išgyvena, tačiau ypač moterims tai yra izoliuojanti liga, „numušanti“ pasitikėjimą, savivertę. Žvynelinės varginami žmonės neretai suserga ir depresija, pasikeičia santykiai su aplinkiniais. O tai iš dalies ir toliau palaiko ligos sunkumą.
 
Šiandien žvynelinė suvokiama ne tik kaip odos pažeidimas, plaukų, nagų pakitimai, bet lėtinis, visą organizmą apimantis uždegimas. Iki dešimt procentų sergančiųjų vargina sąnarių pažeidimai. Be to, įrodyta, kad tai atsiliepia ir kardiovaskulinei sistemai – sergantieji žvyneline gyvena penkeriais metais trumpiau, dažniau miršta nuo insulto, infarkto. Tačiau nors liga nėra išgydoma, ją kontroliuoti įmanoma.
Jei anksčiau žvynelinės gydymas buvo jau tik gaisro gesinimas, šiandien pasikeitęs ligos patogenezės suvokimas leidžia imtis kur kas efektyvesnių gydymo būdų.
 
Mūsų pacientams prieinamas moderniausias gydymas? 
Įvertinus ligos sunkumą, bėrimų išplitimą ir pobūdį, skiriamas skirtingas gydymas – nuo išorinių priemonių iki rimtesnių vaistų. Tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pastebima problema, kad žvynelinė gydoma nepakankamai adekvačiai. Daug pacientų turėtų būti gydomi daug rimtesniais, cheminiais vaistais, tačiau jų ilgus metus negauna. Dažnai šalia tepamų emolientų pacientui reikia skirti ir fototerapiją, o jei bėrimai apėmę pakankamai daug kūno, pažeisti sąnariai, prireikia ir sisteminių vaistų.
 
Situacijai ilgus metus negerėjant, šiandien yra prieinama biologinė terapija. Gydant biologiniais vaistais pavyksta beveik visiškai kontroliuoti uždegiminį procesą, tačiau injekcijas reikia leisti nuolatos. Be to, gydantis labai svarbu sekti kepenų būklę, įvertinti lėtines infekcijas, pavyzdžiui, tuberkuliozę. Kiekvieną kartą būtina atlikti tam tikrus tyrimus, kitu atveju nerizikuojama taikyti terapijos. Deja, prireikus nutraukti gydymą po kurio laiko būna labai stiprus žvynelinės paūmėjimas. Tačiau blogiausia, kad vaistų negali parinkti pagal paciento poreikį, nes medikamentai pagal nustatytą ligonių kasų normą perkami centralizuotai. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris