Žinia apie autizmą
Paprašyta prisiminti momentą, kai sužinojo apie sūnaus autizmo spektro sutrikimą, Ilona pripažįstanti, jog visą Aleksandro vaikystę galvojo, kad sūnus tiesiog užsispyręs ir sunkaus charakterio. „Man tokią mintį pirmą kartą pasufleravo darželio psichologė, kai pakvietė pokalbio dėl Aleksandro, nes jo adaptacija darželyje buvo sunki, truko apie du mėnesius. Tada pradėjau pastebėti požymius, apie kuriuos iki to laiko net nekildavo minčių. Nemojavo rankyte, kai buvo prašomas, neatnešdavo parodyti žaislų“, – prisimena pašnekovė.
 
Įvairiapusis raidos sutrikimas diagnozė Aleksandrui patvirtinta sulaukus trejų. Sužinojusi vaiko diagnozę Ilona reagavo ramiai. Pasak jos, tikriausiai tuomet dar iki galo nesuprato, ką tai reiškia ir ką reikės su tuo daryti. Aleksandro mama atvira: grįžus namo iš akių pasipylė ašaros – buvo išsigandusi dėl vaiko ateities.
 
Autizmas išmokė nepasiduoti
„Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, bet, sakyčiau, į gerąją pusę. Tapau daug kantresnė, supratingesnė. Autizmas mane išmokė lengvai nepasiduoti, jeigu nori siekti užsibrėžto tikslo.
 
Paklausta, ar gyvenime teko ko nors atsisakyti, pašnekovė pastebi, kad autizmas kaip tik išeliminavo visus nereikalingus dalykus iš jos gyvenimo. O tai, kas reikalinga, ką mėgsta ir su malonumu daro – viskas pasiliko.
 
„Nereikia klausyti raidos centro gydytojų, kurie sako, kad viskas: nuo šios akimirkos gyvenimas nebebus jau toks, koks buvo. Tokie žodžiai baugina. Ir tai nėra tiesa. Taip, gyvenimas bus kitoks, bet jis bus toks, kokį jūs patys sau susikursite ir nereikia autizmo kaltinti dėl to, kad jūs ko nors gyvenime neturite“, – savo įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
 
Pasiteiravus, kaip tenka elgtis, tuomet sūnui nebūna nuotaikos arba jis nesiklauso, mama atsako: „Tiesiog sustoju ir pradedu galvoti, kur padarėme klaidą, kad atsidūrėme šioje situacijoje. Gal neišgirdau sūnaus, gal jis manęs nesuprato. Stengiuosi išanalizuoti situaciją.
 
O kai būna jo vadinamoji isterija, tiesiog išlaukiu. Aišku, kartais nelengva, bet savo blog’e dalinuosi patarimais, kaip galima nukreipti mintis, kad išliktume ramūs, kai vaikui isterijos priepuolis“, – supažindina I.Plavska.
 
Džiugina gabumai
Aleksandro mama džiaugiasi, kai vaikui sekasi net ir mažiausi laimėjimai. „Manau, tai yra įgūdis, kurį reiktų treniruoti, jeigu auginate autistišką vaiką, nes jeigu akcentuosite negatyvius dalykus, autistiški žmonės (vaikai) nieko nedarys“, – atkreipia dėmesį Ilona.
 
Mama pasakoja, jog Aleksandras yra gabus skaičiams: „Moka skaičiuoti iki 30-ies ir, manau, ties tuo jis tikrai nesustos. Taip pat skaičiuoja įvairiomis kalbomis, kas irgi parodo, kad yra gabus kalboms. „Sūnus – gabus vaikas, tik reikia nuolat ieškoti motyvacijos, kad ką nors darytų. Negaliu nepasidžiaugti, kad šią vasarą jis pradėjo pats, be pagalbos, važiuoti dviratuku, o jam tik penkeri. Už šį pasiekimą norėčiau padėkoti Aleksandro seneliui, savo tėčiui, kuris nuolat važiuodavo su juo važinėtis dviračiais, kai vaikas tik panorėdavo.“
 
Aleksandro mama pasakoja, jog dabar vaiko raida yra smarkiai pasistūmėjusi į priekį, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus, kai sužinojo apie Aleksandro diagnozę.
„Jis noriai tyrinėja aplinką, savipagalbos įgūdžiai irgi gerai sekasi. Labiausiai stringa kalbos suvokimas – dialogu su juo kol kas nepakalbėsi. Aleksandras yra be galo mielas ir mėgstantis prisilietimus bei bučinius vaikas, dėl ko visi terapeutai ir darželio auklėtojai yra išbučiuoti ir mylimi“, – sako Aleksandro mama.
 

---

Interviu su specialistu
Jonavos ligoninės Vaikų sutrikusios raidos ankstyvosios reabilitacijos tarnybos koordinatorė, vaikų ligų gydytoja, socialinė pediatrė Vaida Rimkienė:
 
- Kokie bruožai bei kalbos, sensoriniai ar elgesio specifiškumai dažniausiai atspindi autizmo spektro sutrikimą?
 
- Pasaulyje atrandama vis daugiau naujų genų stipriai susijusių su autizmu. Žinome, kad šiems vaikams būdinga sensorinė disfunkcija, dėl ko jie tai per stipriai, tai per silpnai jaučia gaunamus signalus. Jų elgesys būna kitoks. Jie gali bijoti triukšmo, garsesnės muzikos, šviesų. Dažniausiai būdingas prastas kalbos išsivystymas. Jie gali imti mamos ranką ir su ja siekti ko nori. Vengia akių kontakto, prisilietimų. Priešinasi rutinos pasikeitimams. Jiems būdingi stereotipiniai judesiai: plasnoti rankomis, ploti. Vaikšto dažnai ant pirštų galų. Rikiuoja daiktus į vieną eilę. Bet net dviejų vienodų autizmo spektrą turinčių vaikų mes nerasime, nes jie visi skirtingi. Vienam labiau išreikštas vienas požymis, o kitam – jis visai nežymus. Kas labiausiai pastebima, kad šie vaikai bendrauja kitaip, nei mums įprasta. Gal todėl dažniausiai tėvai pas raidos specialistus kreipiasi su dvejų trejų metų vaikais, pamatę kitaip jį besielgiantį darželio kolektyve, šventėje ar žaidimų aikštelėje. Vis dėlto šiuos ypatingus vaikus gyvenimo pagrindų daugiausia gali išmokyti tėvai, o mes specialistai, galime tik duoti rekomendacijas kaip šiuos vaikus reikia mokyti, nes mokyti juos reikia kiek kitaip.
 
- Kaip atliekamas vaiko raidos vertinimas?
 
- Šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar kitas vaikų ligų specialistas pastebėjęs vaiko psichomotorinės raidos vėlavimą ar padidėjusią raidos sutrikimų riziką atsiunčia vaiką konsultacijos pas socialinį pediatrą. Po konsultacijos jis, esant indikacijoms, skiria ambulatorines arba stacionarines VRSAR paslaugas arba siunčia vaiką tolesniam šeimos gydytojo stebėjimui, jei raida atitinka vaiko amžių. Ambulatorinę VRSAR specialistų komandą sudaro: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytojas. Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje vaiką tiria kelių specialistų komanda, kuri sudaroma individualiai kiekvienam vaikui socialinio pediatro nurodymu, atsižvelgiant į vaiko raidos sutrikimų pobūdį. Sudaromas individualus ankstyvosios reabilitacijos planas, su vaiko tėvais suderintu periodiškumu teikiamos VRSAR dienos stacionaro paslaugos, kurių metu vertinama vaiko raida, skiriamos terapijos vėluojančioms raidos sritims. Dienos stacionaro paslaugos, kurių metu kartu dalyvauja bent vienas tėvų, išdėstomos ir teikiamos per visus kalendorinius metus ir priklausomai nuo vaiko raidos profilio skiriamas skirtingas dienų skaičius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!