Įtarimai dėl ligos
„Visuomet buvau aktyvi. Džiaugiausi, kad du mano vaikai ūgtelėję ir galiu save realizuoti kitose srityse. Prieš daugiau nei ketverius metus netyčia raktikaulinėje zonoje aptikau padidėjusį limfmazgį. Iš pradžių nesupratau, kas tai. Tos vietos net neskaudėjo. Tuo metu nesusimąsčiau. Turėjome svečių, tad svarstyti nebuvo kada. Galiausiai kai nusprendžiau paieškoti informacijos, pirmiausia, žinoma, ėmiau naršyti internete. Radau įrašų, kad limfmazgių padidėjimas tokioje vietoje – piktybinės ligos požymis. Sunerimau, pasidariau kraujo tyrimą. Jis buvo idealus. Tad į viską numojau ranka“, – pasakojo G.Raguotienė.
 
Pastebėta laiku
Tačiau nuojauta moterį vis dėlto vedė išsiaiškinti, kas ne taip. Darinys nemažėjo ir nedidėjo, bet vis dėlto buvo. „Esu be galo dėkinga šeimos gydytojai, kuri mane nukreipė tinkama linkme. Nuvykusi eilinės apžiūros, po patikrinimo ir pokalbio sulaukiau klausimo: „Galbūt jus kas nors jaudina?“ Tuomet ir pasakiau apie tą guzelį raktikaulio srityje. Kai apčiuopė darinuką, iš jos veido supratau, kad tai nieko gero. Gydytoja mane pasisodino ir paaiškino, kad limfmazgiai šiaip sau nepadidėja, todėl būtina atlikti visus tyrimus. Pradėjome nuo plaučių, skrandžio. Rezultatai buvo idealūs. Tačiau gavau patarimą kreiptis į hematologus, nelaukiant likusių tyrimų rezultatų“, – prasidėjusias ligos paieškas prisiminė Gražina.
Paaiškėjo, kad reikės atlikti operaciją. Ji buvo sudėtingesnė nei gydytojai vylėsi atliksiantys. Vietoje vieno darinio raktikaulinėje zonoje jie rado net keturis. Ir trys iš jų buvo su vėžinėmis ląstelėmis. Diagnozė – antra Hodžkino limfomos stadija – Gražinai Raguotienei buvo konstatuota gegužę. Po keturių mėnesių nuo pirmo darinio užčiuopimo. Limfmazgių padidėjimas buvo nustatytas ir tarpuplautyje.
 
Gydymas atrodė sėkmingas
„Tuo metu buvo skirti šeši chemoterapijos kursai. Tačiau kadangi gydymas buvo sėkmingas, po keturių kursų ji buvo sustabdyta ir paskirta spindulinė terapija. Tuo laiku veiklos nenutraukiau, dirbau“, – apie pasiryžimą išlaikyti tokį patį gyvenimo tempą kalbėjo pašnekovė.
Pusmetį, bandant įveikti Hodžkino limfomą, Gražiną Raguotienę palaikė pasitikėjimas gydytojais ir artimieji. Viskas, atrodytų, pavyko puikiai – gydymas buvo sėkmingas. Ligos atsinaujinimo galimybė buvo tik 10 procentų.
„Tereikėjo džiaugtis, kad laiku patekau į tinkamas rankas. Tačiau, matyt, taip turėjo būti. Dirbau atsakingą darbą didelėje įmonėje. Buvau viena vadovių. Atsakingos pareigos, nesustabdytas gyvenimo tempas lėmė ligos sugrįžimą nepraėjus dvejiems metams po gydymo“, - pasakoja Gražina.
 
Kova su atsinaujinusia liga
Visa laimė, liga nemutavo. Moteriai diagnozuota ta pati Hodžkino limfoma. Tačiau buvo dar vienas rizikos faktorius – ji atsinaujino anksčiau gydytoje spinduline terapija zonoje. Tuomet nuspręsta atlikti dvi kaulų čiulpų transplantacijas. „Man pasisekė, kad galėjau būti donore pati sau, tad atmetimo rizikos praktiškai nebuvo. Šis gydymo etapas buvo gerokai sudėtingesnis. Pasiruošimas transplantacijai, stipriausia chemoterapija, kaulų čiulpų surinkimas... Tuomet įsitikinau, kad žmogaus galimybės yra beribės. Pirmoji transplantacija turėjo komplikacijų – abipusį plaučių grybelį. Tačiau viską išgyvenau“, – tvirtina Gražina Raguotienė.
Moteris šiandien sako, kad tik liga privertė į gyvenimą žiūrėti kitu kampu. „Po gydymo susidomėjau meno terapija. Atradau save piešdama, dekoruodama baldus. Pradėjau veikti tai, ką buvau pasilikusi pensijai (juokiasi). Dabar esu dėkinga gyvenimui, kad mane ta liga pasirinko. Įkūriau savo įmonę. To turbūt nebūčiau padariusi, jei ne Hodžkino limfoma. Būčiau kaip ir daugelis žmonių, lėkusi ir nieko aplinkui nepastebėjusi“, – pasakojo Gražina.
Ji sutinka, kad liga išmuša iš vėžių. Visuomenė dar turi daug fobijų dėl informacijos stokos. Tačiau tokia diagnozė nėra gyvenimo pabaiga. „Turime labai gerus gydytojus, kurie stengiasi ir daro viską dėl žmogaus gyvybės. Pirmas žingsnis, kilus įtarimams – patekti pas onkologą, nes laikas tokiu atveju nėra sąjungininkas“, – patarė pašnekovė.
 

---

Interviu:
Apie Hodžkino limfomą kalbamės su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktoriumi, gydytoju hematologu prof. Laimonu Griškevičiumi.
 
- Kaip pasireiškia Hodžkino limfoma?
- Tai viena limfinės sistemos vėžio rūšių. Ja dažniausiai suserga dvidešimties trisdešimties metų žmonės. Rečiau – vyresni. Liga pasireiškia limfmazgių padidėjimu. Dažniausiai jie padidėja viršutinėje kūno dalyje: tarpuplautyje, kakle. Gali atsirasti nemotyvuotas karščiavimas, padidėjęs prakaitavimas. Liga progresuoja ne itin greitai. Kai kurie pacientai kelis mėnesius ar net pusmetį. Dauguma Hodžkino limfomos formų yra vidutinio agresyvumo progresavimo prasme.
 
- Ar žinoma, kokios priežastys lemia šią ligą?
- Hodžkino limfomos priežastys nėra aiškios. Žinoma, kad ši liga atsiranda, kai įvyksta B-limfocitų genetinės medžiagos mutacijos, nulemiančios sutrikusią jų gamybą ir brendimą. Dėl mutacijų limfinėje sistemoje, ypač limfmazgiuose, kaupiasi per dideli, pakitę B-limfocitai. Žinomi tam tikri rizikos veiksniai, galintys paskatinti Hodžkino limfomos atsiradimą, pavyzdžiui, Epštein-Baro virusas, kuris sukelia infekcinę mononukleozę. Žinoma, kad persirgta infekcinė mononukleozė tris kartus padidina jaunų žmonių riziką susirgti Hodžkino limfoma. Tačiau daugeliui žmonių, kuriems ši liga diagnozuojama, priežastys lieka neaiškios.
 
- Kokie gydymo metodai taikomi?
- Ši limfomos rūšis yra priskiriama prie labai gerai pagydomų, jei taikomas adekvatus gydymas. Gydymo pagrindas yra chemoterapija. Papildomai gali būti taikoma ir radioterapija, tai yra šių metodų kombinacija. Lietuvoje tokiems pacientams taikomas individualus gydymas, atitinkantis ligos išplitimo stadiją. Tie pacientai, kurių liga yra labai išplitusi, gauna intensyvią chemoterapiją. Jei liga atsinaujina – dar ne viskas prarasta. Tuomet atliekama intensyvi chemoterapija ir kaulų čiulpų transplantacija. Jau atrasti ir nauji monokloniniai antikūnai, kurie veikia net ir chemoterapijai atsparią ligą. Deja, dėl didelės kainos šie vaistai Lietuvos pacientams nėra prieinami.
 
- Kodėl liga kartais atsinaujina?
- Po pirmos eilės gydymo apie dešimt penkiolika procentų ligonių nuo Hodžkino limfomos nepasveiksta. Tai yra arba ji nepasiduoda gydymui arba liga atsinaujina. Priežastys nėra aiškios. Kiekviena navikinė liga yra heterogeniška. Atrodytų žmonės serga ta pačia limfoma, tačiau vieniems ji lengviau išgydoma, kitiems – sunkiau. Nors apskritai nuo Hodžkino limfomos dažniausiai pasveikstama.
 
- Kiek registruojama sergančiųjų Hodžkino limfoma šalyje?
- Per metus Lietuvoje ja suserga apie penkiasdešimt-šešiasdešimt, o šiuo metu Lietuvoje nuo ligos pasveikę ir gyvena visavertį gyvenimą apie penki šimtai pacientų.