Ergoterapija
Reabilitacijos metodas, kuriuo padedama traumas patyrusiems ar su judėjimo problemomis susiduriantiems žmonėms, raidos sutrikimų turintiems vaikams. Skirtingai nei judėjimui, mankštoms pirminį dėmesį skiriantys kineziterapeutai, ergoterapeutai reabilitacijos veiklai pritaiko kasdienius užsiėmimus, įvairias socialines užduotis, o prireikus, net padeda įsidarbinti.
Trūkstant darbuotojų, poliklinikose vietoje ergoterapeutų dirba kineziterapeutai
 
Tenka pradėti nuo nulio
Ergoterapeuto darbas prasideda tada, kai į ligoninę atvažiuoja traumą ar ligą, pavyzdžiui, insultą, patyręs pacientas, nevaldantis rankų, kojų, sutrikus pažinimo funkcijoms. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.
Šioje sferoje dirbanti Rūta Bučinskaitė (24 m.) džiaugiasi galimybe pacientams padėti sugrįžti į gyvenimą. Mergina pasakoja, kad tenka dirbti su labai skirtingais žmonėmis: raidos sutrikimų turinčiais vaikais, galvos, stuburo pažeidimus patyrusiais asmenimis ir senoliais. Kartais pažinti pasaulį pacientams tenka nuo nulio.
 

„Jei turime neurologinį ligonį, iš naujo mokome jį apsirengti, pavalgyti. Neretai būna sutrikusios ir pažintinės funkcijos. Mokome tiek kasdieninių užsiėmimų, tiek darbinių įgūdžių. Ergoterapeutas padeda paciento reikmėms pritaikyti namų aplinką, parenka pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį. Kartais po traumos žmogui sunku valdyti plaštakas, tad tenka pritaikyti ir valgymo įrankius“, - ergoterapeutų uždavinius vardijo specialistė.

 
Reabilitacijos procesas prasideda nuo smulkmenų. Pasitaiko, kad reikalingo dėmesio neatkreipia ir ligoninės. Anot Rūtos, po traumų ar ligų sveikstančius pacientus maitina slaugytojos, nors pasistengus, jie galėtų valgyti savarankiškai. „Kaip ergoterapeutė matau, kad žmogus gali apsitarnauti pats, jeigu bus pritaikyti tinkami įrankiai. Juk atsigaunantiems pacientams svarbu būti kuo labiau savarankiškiems kasdieninėje aplinkoje, tada ir artimiesiems įsikišti reikėtų kuo mažiau“, - pastebi pašnekovė.
 

L. S. skaičius: 
20 - tiek jaunuolių šiuo metu studijuoja ergoterapiją LSMU.

 
Paklausa didesnė už pasiūlą
Rūta pasakoja, kad būdama abiturientė svajojo stoti į mediciną. Tačiau apsilankius studijų mugėje, sužavėjo pristatymas apie ergoterapiją. „Patiko mintis, kad gali padėti žmogui tapti savarankišku, integruotis į visuomenę. Mačiau šioje veikloje daug prasmės ir nutariau įgyti dar menkai girdėtą ergoterapeuto specialybę“, - sako Rūta.
Ergoterapijos studentai su darbine tikrove susiduria labai anksti. „Praktikos išbandymą patyrėme studijų pradžioje. Turėjome progą pamatyti, kaip specialistai dirba ir bendrauja su pacientais. Jau pirmo kurso metu būsimą darbą pamačiau iš vidaus, lankėmės įvairiose įstaigose, bendravome su pacientais.
 
Niekada nebijojau kontakto su įvairiais žmonėmis, tad greitai įsitikinau, kad studijas pasirinkau teisingai. Žinoma, tarp mūsų buvo studentų, kurie išsigando ir perstojo, taigi, gerai, kad šaltą praktikos dušą gavome pačioje mokslų pradžioje“, – prisimena R. Bučinskaitė.
Nors šios specialybės Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) mokoma jau beveik 20 metų, ergoterapeutai teigia, kad informacijos nepakanka. Dalį studentų atbaido ir mokslų kaina: ergoterapijos studijos LSMU yra mokamos.
 
Turi priekaištų ministerijai
Lietuvos ergoterapeutai dirba gydymo įstaigose: nuo vaikų raidos centrų iki psichiatrijos ligoninių, kur padeda išvengti traumų ir pritaiko aplinką, kad patogiai jaustųsi ir pacientai, ir darbuotojai. Šiuos specialistus galima sutikti ir socialinės, profesinės reabilitacijos įstaigose: jie padeda pacientams įsidarbinti.
Ergoterapeutai įsitikinę: Lietuvoje jų galimybės dar neišnaudojamos. „Kitose šalyse galime dirbti specifinėse socialinėse įstaigose, savivaldybėse. Kol kas ministerija dar neleidžia ligoninėms siųsti specialistų į pacientų namus, tokia veikla galima tik privačiai. Užsienyje siuntimo į namus praktika egzistuoja jau seniai“, - pasakoja R.Bučinskaitė. Dėl situacijos specialistė kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM): „Gaila, kad ministerija neskiria lėšų papildomiems etatams gydymo įstaigose. Ergoterapeuto neturi dažna poliklinika.“
 
Ergoterapeutų draugijos pirmininkas, LSMU docentas Sigitas Mingaila teigia, kad diskusijos su ministerija kol kas niekur neveda: „Nors sutariame, kad reikalingas platesnis ergoterapijos taikymas, ministerija argumentuoja, kad viską stabdo finansinių galimybių trūkumas“. Anot docento, nors siekiama, kad sveikatos sistema būtų grindžiama kainos ir efektyvumo principais, sutaupyti norima ne ten, kur reikia. „Ergoterapeuto atliktas gyvenamosios aplinkos įvertinimas ir pritaikymas yra pats efektyviausias poveikis, siekiant išvengti griuvimų ypač vyresniame amžiuje. Įrodyta, kad šios metodikos taikymas asmenims, kenčiantiems lėtinį skausmą, įtraukimas į prasmingą veiklą, gerina gyvenimo kokybę, sumažina skausmus bei medikamentų poreikį. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje ergoterapija lengvina finansinę naštą sveikatos priežiūros sistemai“, - pastebi S.Mingaila.

---

 
Komentaras
SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė Elita Radkevič:
- Ergoterapeutai gali dirbti visose gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti šias  paslaugas. Šiuo metu vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų apklausa dėl ergoterapeutų poreikio. Taip pat specialistai dirba dėl ambulatorinės slaugos paslaugų organizavimo per atskiras slaugos tarnybas. Tai liečia ir ergoterapeutų paslaugas namų aplinkoje: ateityje numatoma plėsti suteikiamų ambulatorinės slaugos paslaugų spektrą. Matydami ergoterapeuto ar kineziterapeuto  paslaugų poreikį pacientams namuose, svarstysime dėl šių paslaugų prieinamumo poliklinikose.