- Gydytoja, tai reikia vaikus skiepyti ar nebūtina?
- Esu Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vienareikšmiškai pasisakau už skiepus. Kasdien susiduriame su skaudžiomis situacijomis, kurių buvo galima išvengti, jeigu tėvai laiku būtų paskiepiję savo vaikus.
Man patinka vieno šveicarų profesoriaus pasakymas:
kam nepatinka skiepai, tegul pabando ligą. Kasdienė praktika rodo, kad skiepai duoda didžiulę naudą vaikų sveikatai ir mes tikrai galime išvengti rimtų ligų, kurios gali būti netgi mirtinos. Klausimas – skiepyti ar neskiepyti vaiką, - turbūt atsiranda ir dėlto, kad pasiekus dideles skiepijimo apimtis mes nebematome tų baisiųjų ligų, kuriomis galėtų susirgti neskiepijami vaikai. Kai jų nebematome, susidaro iliuzija, kad jokių baisių ligų nėra.
Priešingai nei, pavyzdžiui, meningokokinė infekcija: kai tik nuskamba liūdnas atvejis, pirmiausia visi teiraujasi apie skiepus.
 
- Turbūt tėvai stengiasi kuo greičiau savo atžalas paskiepyti nuo 
meningokokinės infekcijos?
- Šiuo metu vakcina nuo meningokokinės infekcijos nėra įtraukta į Nacionalinę imunoprofilaktikos 2014-2018 metų programą, visiems geriau žinomą kaip skiepų kalendorių. Nuo šios infekcijos vaikai skiepijami, jei patys tėveliai apmoka skiepijimo išlaidas.
Meningokokinei infekcijai nėra sezoniškumo. Vasaros pradžioje vienu metu buvo susirgę keturi vaikai, paskui kokį mėnesį vėl buvo ramu.
 
- Ar dažnai tenka susidurti su priešiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusiais tėvais?
- Būna, kad atvyksta pacientai dėl tam tikros infekcinės ligos ir, rinkdamas jų gyvenimo anamnezę, išsiaiškini, kad tėvai atsisakė visų skiepų. Pavyzdžiui, vaikai, nepaskiepyti nuo kokliušo, atvyksta sirgdami šia liga.
Pasitaiko, kad kai kurie iš tėvų būna labai priešiškai nusiteikę. Jie šventai tiki, kad skiepai kenkia. Dažniausiai internete būna perskaitę neaiškios kompetencijos literatūros.
Tokie pasiskaitymai neatstoja penkiolikos metų medicinos studijų.

- Tėvai baiminasi, jog skiepai sukels nepageidaujamas reakcijas alergiškiems vaikams...
- Vakcinos nėra paprastas arba šventintas
vanduo. Tai yra biologinis preparatas, kuris, kaip ir bet koks vaistinis preparatas, gali sukelti tam tikras reakcijas. Bet remiantis statistika, pašalinių reakcijų yra užregistruojama ypatingai mažai.
Dabar yra daug alergiškų vaikų, bet kiekvienu atveju reikia žiūrėti individualiai. Jeigu vaikas alergiškas, tai dar nereiškia, kad jo negalima skiepyti.
Lietuvoje dažnai lengva ranka numojama: alergiškas vaikas, neskiepysim. Bet tada yra padaroma dar didesnė žala, alergiškiems vaikams natūrali infekcija gali pasireikšti kur kas sunkiau. Vaikai skiepijami negyvomis arba gyvomis susilpnintomis vakcinomis, kurios tik stimuliuoja imuninę sistemą, bet nesukelia ligos. Vakcinos įskiepijamos tam, kad susiformuotų imuninis atsakas ir taip išvengtume natūralios infekcijos su visomis galimomis pasekmėmis. Neseniai susidūrėme su vienu atveju,
kuomet vaikui buvo pasireiškęs minimalus alerginis bėrimas, ir buvo nuspręsta: vaikas alergiškas, neskiepijam.
Tai yra labai neatsakingas požiūris, nes būtent iki vienerių metų vaikui yra pavojingiausia susirgti. Ir kūdikis susirgo kokliušu. Mama, išvažiuodama iš stacionaro, sakė, kad iš tikrųjų nesuvokė, ką daro neskiepydama savo vaiko. Kūdikio ligos eiga buvo labai sunki.
Gali turėti pačią moderniausią aparatūrą ir pažangiausias technologijas, bet kartais nepavyksta išgelbėti vaikų gyvybių, nes infekcija gali būti itin sunki.
 
- Jūsų disertacijos tema, kurią apgynėte praėjusiais metais – rotavirusinė infekcija. Ar skiepai nuo rotavirusinės infekcijos, kuria suserga tūkstančiai, yra populiarūs?
- Dabar žinome, kad rotavirusų tipai Lietuvoje yra tokie, kaip ir kitose Europos šalyse, jog esamos vakcinos yra veiksmingos ir Lietuvos vaikams. Tik gaila, kad iki šiol rotaviruso vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių.
Nors rotavirusine infekcija sergančiųjų tikrai daug,
tėvų iniciatyva paskiepytų vaikų vis dar mažai.
Ligoninėje netgi atlikome studiją,ką tėveliai galvoja apie rotavirusinę infekciją. Kol jie nebuvo susidūrę, visiems atrodydavo, kad rotavirusinė infekcija yra tik paprastas viduriavimas.
O tie, kurių vaikas persirgo šia infekcija, buvo susiėmę už galvos: kaip baisu, padarysiu viską, kad tai nebepasikartotų.
Taigi, nereikėtų lipti ant to paties grėblio ir nebijoti paskiepyti savo vaikų.
Bendrai žiūrint iš vaikų infekcinių ligų perspektyvos, situacija nebloga. Skiepų dėka labai daug pasiekėme –sumažėjo baisių infekcinių ligų.
Aišku, gerėja gyventojų higieniniai įgūdžiai. Tai irgi stipriai prisideda prie infekcinių ligų sumažėjimo.
 
- Ir pabaigai – kodėl pasirinkote pediatriją? Ar lengvai randate bendrą kalbą su mažaisiais pacientais?
- Labai myliu vaikus. Medicina ir pediatrija man atrodė labai geras derinys. Tuo metu, kai aš stojau, buvo atskiri stojamieji į mediciną ir pediatriją. Į mediciną net neteikiau dokumentų, nes norėjau dirbti tik su vaikais. Su vaikais mažiau problemų negu su jų tėvais. (Šypsosi) Vaikai supranta ir viską jaučia kur kas geriau nei mums dažnai atrodo. Jie nemeluoja. Iš karto supranti, kai jie sveiksta. Vienas malonumas matyti juos su šypsenomis išvykstančius namo.
 
Dosjė
2008 m. baigė rezidentūrą Vilniaus universitete (pediatrijos, vaikų pulmonologijos specialybė).
2008 - 2010 m. stažavosi Oksfordo universitete,
dvejų metų trukmės nuotolinės vaikų infekcinių ligų podiplominės studijos.
2010 m. PENTA (vaikų ŽIV infekcijos ir AIDS) kursai Italijoje.
2009 m. profesinės kvalifikacijos tobulinimasis Bazelio universiteto Vaikų
ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriuje.
2008 m. profesinės kvalifikacijos tobulinimasis
Nacionalinio Sveikatos instituto virusologijos laboratorijoje Londone.
2008 m. Tarptautiniai pediatrinės pulmonologijos kursai Italijoje.