Artrito gniaužtuose – jau trečią dešimtmetį
J.Rinkevičienę, šių metų birželį sulaukusią aštuoniasdešimtojo jubiliejaus reumatoidinio artrito liga palietė 52 metų. Iki jos pašnekovė sako buvusi itin sportiška, užsiiminėjo parašiutizmu, krepšiniu, plaukimu. Baigusi institutą dirbo inžiniere.

Beveik dešimtmetį moteris pasakoja jautusi dešinės rankos nykščio, pirmo ir antro pirštų skausmus. Naudojo įvairiausius tepalus, spirito kompresus. Pirštų forma pasiekė netolimą išnirimui į išorę poziciją. Moteris nebegalėjo laikyti net pieštuko.

Alytiškė vartojo vaistus – leidžiamą sąnarių skystį, kuris veikė apie metus laiko.
Nuolatos skaudėjo sąnarius, buvo atliktos endoprotezavimo operacijos, pakeisti dešinės ir kairės kojų sąnariai.
 
Fizinė veikla – būtina
Kad ir kamuojama skausmo, pašnekovė vis tiek stengdavosi dirbti, sportuoti. Ligoninėje dėl reumatoidinio artrito gulėjo tik tuomet, kai buvo atliekamos sąnarių pakeitimo operacijos.

Vis dėlto ponia Janė iki šiol be skausmo negali apsiversti nuo vienos pusės į kitą. „Toks sąnarių sustingimas, kad neįmanoma, – atsidūsta ji. – Ryte atsikeliu užsikabindama už lovos krašto, taip pat turi pasėdėti, pamasažuoti ir pamankštinti sąnarius, kad galėčiau atsikelti ir eiti.“
Su artritu kovojanti alytiškė akcentuoja fizinio aktyvumo svarbą, nes, anot jos, jeigu atsigulsi – neatsikelsi. O skausmus kaip ir sąstingį malšina šiltas ir šaltas dušas. Dabar moteris kiekvieną dieną žingsniuoja į parką su šiaurietiško ėjimo lazdomis, nuolat mankštinasi.
 
Patekti pas gydytojus – sudėtinga
„Alytuje pas gydytojus eilės didžiausios, reikia važiuoti į Druskininkus, kad tik greičiau tyrimus padarytų. Šeimos gydytoja siunčia pas kelis specialistus. Pas kuriuos norint patekti, tenka laukti kelis mėnesius. Norint grįžti pas šeimos gydytoją su rezultatais, vėl eilė. Nebesinori lankytis pas jokius gydytojus. Jau geriau pasitepti tepalais, pavaikščioti po parką, pasimankštinti ir kentėti“, – atvirai sako pašnekovė.

Ji tikina, kad gydytojai reumatologai negali niekuo padėti, paskiria tik kaulų tankio tyrimus, raminamųjų vaistų nakčiai: „Kai skundžiuosi skausmais, sako: pasižiūrėkite į savo pasą, ko jūs norite.“
 
Klubas „Artritas“ – kaip švyturys
J.Rinkevičienė 20 metų vadovavo klubui „Artritas“. „Daug metų vykdėme respublikinius ir Alytaus miesto sveikatos projektus. Jų metu mokėmės savimasažo pratimų, šiaurietiškojo vaikščiojimo, išklausėme psichologo paskaitų apie skausmo malšinimą, relaksaciją, – su artritu sergančiųjų bendruomenės veiklomis supažindina pašnekovė. – Šis klubas visada buvo tuo švyturiu, į kurį skubėjome, buvo tuo židiniu, prie kurio sušilome.“

---

Interviu su specialistu
LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja reumatologė Monika Klėgėrienė:

- Kokie simptomai išduoda reumatoidinį artritą? Kada patartumėte reaguoti į sąnarių skausmą ir nedelsiant kreiptis į gydytojus?

- Reumatoidinis artritas – lėtinė sisteminė autoimuninė liga, dažniausiai pažeidžianti sąnarius ir negydant sukelianti jų erozijas bei destrukciją. Sergantieji dažniausiai skundžiasi simetrišku smulkiųjų sąnarių skausmu, tinimu, funkcijos sutrikimu, stipriu rytiniu sustingimu. Galimi bendriniai nusiskundimai kaip nuovargis, svorio kritimas, nedidelis karščiavimas ar mažakraujystė.
Jei žmogų vargina nuolatinis sąstingis, užtrunkantis iki pusvalandžio, skauda, tinsta smulkieji plaštakų, pėdų ar kiti sąnariai, sunku suimti daiktus, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins, ar tai tikėtini degeneracinio pobūdžio nusiskundimai, ar jau galimos sisteminės ligos išraiška.
Įvertinęs nusiskundimus ir tyrimo duomenis gydytojas sprendžia dėl detalesnio ištyrimo. Įtariant reumatoidinį artritą, dažniausiai atliekami sąnarių ultragarsiniai ir rentgenologiniai tyrimai, kurių metu ieškoma minkštųjų audinių, sąnarių ar kaulo pokyčių. Kraujo tyrimuose ieškoma padidėjusių uždegiminių rodiklių (CRB, ENG) ar antikūnų (reumatoidinio faktoriaus ar kitų) padidėjimo.

- Kurį laiką reumatologijoje buvo naudojami tik cheminiai vaistai nuo uždegimo. Įdomu sužinoti, kokios naujos artrito gydymo galimybės atsiranda? Galbūt galėtumėte pristatyti reumatologijoje taikomo individualizuoto gydymo būdus?

- Galime džiaugtis, kad Lietuva gydant reumatoidinį artritą nenusileidžia kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Dėl paciento gydymo reumatologas kiekvieną kartą sprendžia individualiai: pagal jo ligos simptomus, aktyvumą, prognostinius požymius bei gretutines ligas. Dažniausiai pradedama tradiciniu sintetiniu ligą modifikuojančiu vaistu metotreksatu. Nepasiekus norimo gydymo efekto, bandoma kombinuota terapija su kitu tradiciniu sintetiniu ligą modifikuojančiu vaistu. Jei ir šis gydymo metodas neduoda norimo efekto, sprendžiama dėl biologinių vaistų skyrimo. Jei skiriant kombinuotą gydymą tradiciniais sintetiniais ligą modifikuojančiais vaistais nepasiekiamas gydymo tikslas, nesant kontraindikacijų, gali būti skiriamas Jako kinazės inhibitorius. Tačiau kiekvienu atveju yra sprendžiama individualiai, siekiant geriausio varianto pacientui.

---

 
Tarp kitko
Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių.
Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų. Apie 24 proc. pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių ir raumenų sistemą.

Daugiau nei pusė Jungtinių Amerikos Valstijų pagyvenusių asmenų kenčia sąnarių skausmus, 21 proc. suaugusių JAV gyventojų yra diagnozuotos artropatijos. JAV artritas yra dažniausia nedarbingumo priežastis.

Ispanijoje kelio sąnario osteoartritu serga apie 10 proc. gyventojų, rankos osteoartritu – apie 6 proc., fibromialgija – apie 2,4 proc. gyventojų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!