Ko mus moko erotinis kinas: 5 filmai apie seksualumą

www.lsveikata.lt
2021-08-20
Romantizmo persmelkti filmai stiprina porų santykius, tačiau jie ne visada parodo tiesą. Pornografijos pramonė taip pat dažnai prasilenkia su realybe. Tad kokius gi filmus apie meilę ir aistrą rekomenduoja specialistai?
Ko mus moko erotinis kinas: 5 filmai apie seksualumą
Kino industrijoje dažniausiai pasitaikančios erotinių scenų apgaulės: lytiniai santykiai trunka visą naktį, o ryte herojė atsibunda su nepriekaištinga šukuosena ir makiažu (reikia manyti, kad ji kvepia rožėmis). O kivirčai baigiasi audringu seksu.

Seksologė Natalija Fomicheva:

- Kino industrijoje dažniausiai pasitaikančios erotinių scenų apgaulės: lytiniai santykiai trunka visą naktį, o ryte herojė atsibunda su nepriekaištinga šukuosena ir makiažu (reikia manyti, kad ji kvepia rožėmis). O kivirčai baigiasi audringu seksu.
Net žinodami, kad kinas ne visada atitinka tikrovę, norom nenorom užduodame sau klausimą: „Na, kas mūsų santykiuose negerai?“ Tačiau žiūrėdami mokslinę fantastiką juk nesugalvojame, kad galime šokinėti nuo dangoraižio ant dangoraižio!
 
Išlikti skeptiškiems vertėtų ir žiūrint pornografiją. Ne visus ekrano triukus, pavyzdžiui, kai kurias pozas galima pakartoti. Be to, tai, kas vyksta filmuose suaugusiems, yra intensyvus stimulas tiems, kurie dažnai masturbuojasi žiūrėdami pornografiją. O susijaudinimas, kuris atsiranda lytinio kontakto su tikru partneriu metu, jiems gali atrodyti nepakankamas. Ir tai trukdo kurti santykius bei veda į vienatvę.

 
Vis dėlto, jei išvengiama piktnaudžiavimo, pornografija seksualiniam gyvenimui suteikia įvairovės. Tai patvirtina ir statistika: nepriklausoma analitinės bendrovės „Liberos1“ atlikta apklausa rodo, kad dvi valandos pornografijos žiūrėjimo per savaitę padidina partnerių seksualinį potraukį.
 
Pornografija tarsi legalizuoja mūsų erotines fantazijas (matome, kad jų turi ir kiti) bei padeda atsikratyti komplekso „aš fantazuoju, vadinasi, man kažkas negerai“. Filmai suaugusiems rodo, kad variacijų, kaip tai gali būti, daugybė. Vadinasi, kad kas nors ne tik apie tai pagalvojo, bet ir nufilmavo. Be to, tokie filmai gali padėti suprasti, kas sekso metu jus labiausiai jaudina.
 
Vidutinis vaikų amžius, kai jie susipažįsta su pornografija, yra 11 metų. Tačiau jei paauglys žinių apie seksualinį gyvenimą semiasi tik iš pornografijos, jis gali susiformuoti nerealius lūkesčius, kaip iš tikrųjų atrodo lytinis aktas, pavyzdžiui, kad moterys susijaudina akimirksniu ir visada patiria orgazmą. Ir tada nusivylimai yra neišvengiami.

 
Filmai apie meilę ir aistrą
Parinkau penkis filmus, skirtingai atskleidžiančius seksualumo – jo suvokimo ir pasireiškimo – temą.
 
Erotika be sekso
„Likusi dienos dalis“, režisierius Jamesas Ivory, vaidina Anthony Hopkinsas, Emma Thompson. 1993 metai.

Jaudinanti istorija apie netikėtą anglų liokajaus, visą gyvenimą paskyrusio tarnystei ir pareigų vykdymui, meilę. Įsimylėjęs brandžiame amžiuje, jis supranta, kad rado tikrą meilę, kurią verta garbinti.
 
Aistra be ribų
„Paskutinis tango Paryžiuje“, režisierius Bernardo Bertolucci, vaidina Marlonas Brando, Maria Schneider. 1972 metai.
Kultinis erotinis filmas apie aistringą amerikiečio, neseniai praradusio žmoną, ir jaunos ekscentriškos prancūzės meilę. Seksualiniai meilužių, kurie net nežino vienas kito vardų, santykiai verčia juos prarasti sveiką nuovoką.
 

Seksualumas kaip įkvėpimas
„Mūza“, režisierius Albertas Brooksas, vaidina Sharon Stone, Andy MacDowell. 1999 metai.
Amerikietiška komedija apie mūzos paieškas šiuolaikiniame pasaulyje ir kartu tai – Holivudo kino satyra. Įkvėpimo netekęs scenaristas kreipiasi pagalbos į mūzą, kuri už paslaugą reikalauja vis daugiau pinigų ir dovanų.
 
Seksas kaip malonumas
„Be isterijos!“, režisierė Tanya Wexler, vaidina Maggie Gyllenhaal, Hugh Dancy. 2011 m.
Istorinė drama apie vibratoriaus išradimą. Anglijos medicinos kolegijos absolventas įsidarbina medicinos padėjėju, kuris garsėja moteriškos „isterijos“ gydymu intymaus masažo pagalba. Jis nusprendžia patobulinti „rankų techniką“ ir sugalvoja elektrinį vibracinį masažuoklį, kuris tampa beprotiškai paklausus.
 
Teorinis mokymas
„Paryžiaus rungtynės“, režisierius Arthuras Allanas Seidelmanas, vaidina Linda Hamilton, Jacqueline Bisset. 2000 metai.
Amerikietiška drama su komedijos elementais apie žurnalistę, išgyvenančią sunkų išsiskyrimą su mylimuoju. Ji nusprendžia paimti interviu iš sėkmingos prancūzės, kuriai priklauso gerai apmokamų prostitučių „tarnyba“. Jų bendravimas, taip pat kerinti Paryžiaus atmosfera padeda pagrindinei veikėjai iš naujo atverti savo širdį meilei.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    E.Jakutaitė: sveika gyvensena – ne prabanga

    E.Jakutaitė: sveika gyvensena – ne prabanga

    „Gyvenimo būdo keitimas neretai būna net efektyvesnis nei medikamentinis gydymas“, – įsitikinusi gyvensenos medi...
    A.Kuliavas: mes labai stipriai atsiliekame

    A.Kuliavas: mes labai stipriai atsiliekame

    „Ten pajutau, kad nėra neliečiamų – nesvarbu, ar tai vaikas, ar suaugęs, ar senolis. Karas nesirenka“, – s...

    Budinti vaistinė


    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Namų vaistinėlės virsta atliekų sandėliu

    Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai į vaistines utilizavimui grąžino daugiau nei 47,4 tonos pas...
    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    Vaistininkai: sąlygos mus verčia zombiais

    „Darbuotojams skauda“, – tokią darbdaviams adresuotą žinią siunčia Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirm...

    razinka


    Sveika šeima


    Gimstamumą skatins šimtais milijonų

    Prieš savaitę, Seimui pradėjus rudens sesiją, Vyriausybė paskelbė beveik 770 mln. eurų vertės Šeimos paketą – devynias priemones, lydėsiančias vaiką iki pilnametystės. Kiek anksčiau panašų žingsnį žengė Singapūras: ten kiekvienam naujagimiui iki septyniolikos metų valstybė skirs apie 55 tūkst. dolerių (apie...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Naujus antibiotikus sukurti padėjo DI

    Ieškodami naujų, veiksmingų antibiotikų, tyrėjai vis labiau pasikliauja dirbtiniu intelektu (DI). Bostone įsikūrusi komanda šioje srityje pasirodė esanti ypač sėkminga: kovodami su atspariomis bakterijomis, jie naudoja DI kaip kūrybišką dizaino įrankį. Taip jiems pavyko pirmą kartą per 60 metų sukurti naują antib...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Draudžiame elektronines cigaretes. Ar tai apsaugos vaikus?
    Andrius Bagdonas Draudžiame elektronines cigaretes. Ar tai apsaugos vaikus?
    Žiedai ir pažadai
    Henrikas Vaitiekūnas Žiedai ir pažadai
    Seksualinių nusikaltėlių registrai: abejotinas būdas kitai bėdai spręsti
    Paulius Skruibis Seksualinių nusikaltėlių registrai: abejotinas būdas kitai bėdai spręsti

    Naujas numeris