Ukmergė nesitraukia
 
„Netikėjome, kad taip bus. Su sprendimu nesutikome ir nusprendėme, kad verta eiti toliau. Tikimės, kad bylą nagrinės kelių teisėjų kolegija ir įvertins visus niuansus“, – pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ginčą laimėjo tiekėjas, komentuoja R.Civilka.
 
Teisinė kova įsiplieskė dėl nacionalinio saugumo reikalavimų, kurie į pirkimo sąlygas įtraukti Ukmergės ligoninės prašymu. Kaip Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotoja, ligoninė siekė, kad būtų patikrinta ir perkamo magnetinio rezonanso tomografo programinė įranga. Pirkimą jos pavedimu vykdė centrinė perkančioji organizacija CPO LT, todėl, Kinijos gamintojams atstovaujančiai „MedUS Medical“ apskundus sąlygas, atsakove teisme tapo ji, o ligoninė byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismui stojus tiekėjo pusėn, ligoninė kreipėsi į Apeliacinį teismą.
 
„CPO LT ir Ukmergės ligoninė nėra priešingos ginčo šalys. Palaikome ligoninės poziciją ir ją giname teisme. Šių reikalavimų taikymas nėra savarankiškas mūsų pasirinkimas riboti konkrečių gamintojų dalyvavimą“, – teigiama centrinės perkančiosios organizacijos atsakyme „Lietuvos sveikatai“.
 
CPO LT duomenimis, toks ginčas – retas atvejis: pernai ji sulaukė 290 pretenzijų dėl sveikatos srities pirkimų, tačiau teismą pasiekė tik du. Panaši tendencija išlieka ir šiemet.
 
„Magnetinio rezonanso tomografą perkame pagal projektą, o jo terminai jau baigiasi. Galbūt juos pratęs, tačiau dabar įrangos nėra, paslaugų pacientams neteikiame, viskas nusikelia. Bylinėjimasis kainuoja ir mums, nes turime rengti atsiliepimus. Bet bandome, bandome, tikrai nepasiduosime“, – teigia R.Civilka.
 
Teismui ruošiasi ir Druskininkai
 
Jau netrukus, lapkričio 17-ąją, teismas imsis ir Druskininkų ligoninės bylos. Skirtingai nei Ukmergėje, šį pirkimą ligoninė vykdo pati.
 
Kaip pasakojo įstaigos direktorės pavaduotojas Renaldas Viščinis, senajam ligoninės kompiuteriniam tomografui jau daugiau nei dešimt metų, o naująjį, kainuojantį apie 420 tūkst. eurų, pagal projektą būtina įsigyti iki lapkričio 30 d. Pirkimo sąlygose, kaip ir Ukmergėje, nacionalinio saugumo reikalavimai buvo taikomi ne tik pačiam aparatui, bet ir jo programinei įrangai. Tiekėjas šias sąlygas apskundė teismui, o šis, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė sudaryti sutartį. Kartu su tomografu įstrigo ir echoskopo, reikalingo biopsijoms atlikti, pirkimas.
 
Pirkimo sąlygas ligoninė grindė grėsme, kurią gali kelti nedraugiškų valstybių programinė įranga medicinos aparatuose. Ji rėmėsi 2025 m. Viešųjų pirkimų tarnybos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimu, kad pirkdamos įrangą įstaigos turi vertinti ir jos sudedamąsias dalis. Tokią galimybę ligoninei patvirtino ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.
 
„Pats Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnis yra aptakus, todėl iki 2025 metų vieni jį taikė taip, kiti kitaip. Tada Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė viešą nuomonę, kad pirkdamos įrangą įstaigos privalo žiūrėti ne tik į patį aparatą, bet ir į tai, kas jo viduje, tai yra kokia programinė įranga jame įdiegta. Dabar matome, kad tiekėjai, kurie pagal galiojančius išaiškinimus negalėtų tiekti savo įrangos, bando per teismus suformuoti naują praktiką. Tam jie renkasi ne Santaros ar Kauno klinikas, o mažesnes įstaigas: Ukmergės, Druskininkų ligonines, vieną Vidaus reikalų ministerijos biudžetinę įstaigą“, – sako R.Viščinis.
 
Pasak jo, po tokių teismo sprendimų ligoninės atsiduria dviprasmiškoje padėtyje.
 

„Jei vadovaujamės Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu ir pralaimime bylą, vien bylinėjimosi išlaidos dviejose instancijose kartu su žyminiu mokesčiu siekia apie 30 tūkstančių eurų. Jei išaiškinimo nesilaikome, pirkimą tikrinanti agentūra privalo juo vadovautis ir, kiek turime praktikos, taiko ne mažesnę kaip 25 procentų finansinę korekciją – tomografo atveju tai apie 100 tūkstančių eurų. Tikimės, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pripažins, jog tinkamai taikėme teisės aktus ir vadovavomės atsakingų institucijų rekomendacijomis dėl nacionalinio kibernetinio saugumo, ir atmes pareiškėjų ieškinį“, – sako Druskininkų ligoninės direktorės pavaduotojas Renaldas Viščinis.

 
Jis siūlo klausimą spręsti sistemiškai: „Atsakingos institucijos turėtų atsakyti į vieną klausimą: ar nedraugiškų valstybių programinė įranga, įdiegta į sąraše tiesiogiai nenurodytą įrangą, kelia grėsmę nacionaliniam kibernetiniam saugumui? Jei kelia, Viešųjų pirkimų įstatyme reikia aiškiai įrašyti, kad tikrinamos ir įrangos sudedamosios dalys. Jei nekelia, tai taip pat turi būti aiškiai konstatuota, Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų atšaukti savo nuomonę, o įstaigoms leisti pačioms spręsti, kaip pirkti. Ir tai reikia daryti skubiai.“
 
Nerimauja ir didžiosios ligoninės
 
Šį klausimą Druskininkų ligoninės vadovai iškėlė ir spalio pabaigoje jų ligoninėje apsilankiusiam sveikatos apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui. Ministras patvirtino, kad su panašiais nuogąstavimais į jį jau kreipėsi ir didžiosios ligoninės.
 
„Kaip tik šią savaitę bendravau su Santaros ir Kauno klinikomis, jos taip pat prašo aiškaus sprendimo. Todėl šį klausimą jau „užvedėme“, kad turėtume aiškų atsakymą. Jeigu reikės keisti įstatymus, juos ir keisime. Tiesa, pradedame tik dabar, apie šią problemą girdžiu antrą kartą. Tačiau pirmasis teismo sprendimas, nors ir pirmosios instancijos, jau yra nepalankus saugumo požiūriu“, – tuomet situaciją komentavo L.Kukuraitis.
 
Santaros klinikos laikosi tos pačios pozicijos kaip ir Druskininkai: vertinti reikia ne tik aparatą, bet ir jame veikiančią programinę įrangą.
 

„Šiuolaikinė medicinos įranga vis dažniau integruojama į ligoninės informacines sistemas, todėl nesaugi jos programinė įranga gali kelti grėsmę pacientų duomenims ir sutrikdyti svarbių sistemų veiklą. Vertinant vien patį įrenginį, visų kibernetinio saugumo rizikų įvertinti neįmanoma“, – teigia Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro vadovas Vidas Kapušinskas.

 
„Vadovaujamės galiojančiais teisės aktais ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, tačiau kyla klausimų, kaip šiuos reikalavimus taikyti ir pagrįsti. Ne visada paprasta suderinti kibernetinio saugumo reikalavimus su perkančiųjų organizacijų pareiga nepažeisti viešųjų pirkimų principų – lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo. Dėl to didėja administracinė našta ir kyla rizika, kad reikalingos įrangos įsigijimas užtruks. Svarbiausias mūsų lūkestis valstybei – aiškus, nuoseklus ir vienodai taikomas teisinis reguliavimas. Nacionalinio ir kibernetinio saugumo reikalavimai turi būti aiškiai apibrėžti, o perkančiosios organizacijos turėti konkrečius kriterijus ir metodines priemones jiems įgyvendinti. Taip pat svarbu, kad tiekėjų ir gamintojų saugumo vertinimo atsakomybė netektų vien atskiroms gydymo įstaigoms“, – pabrėžia V.Kapušinskas.
 
Kauno klinikos tikina taip pat vertinančios perkamos įrangos programinės įrangos saugumą, jos suderinamumą su ligoninės informacinėmis sistemomis ir atitiktį kibernetinio saugumo reikalavimams.
„Vis dėlto praktikoje nacionalinio saugumo reikalavimų taikymas medicinos įrangai kelia iššūkių. Kartais įrangos įsigijimo galimybės ribojamos pagal gamintojo ar jo komponentų kilmės šalį, individualiai neįvertinus, kokią riziką kelia konkreti medicinos priemonė. Tai gali riboti tiekėjų konkurenciją ir apsunkinti pirkimus“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
 

„Būtų tikslinga aiškiau reglamentuoti medicinos įrangos programinės įrangos kibernetinio saugumo vertinimą nacionaliniu lygmeniu ir daugiau dėmesio skirti realioms rizikoms. Taip būtų užtikrinti nacionalinio saugumo interesai ir kartu sudarytos sąlygos sklandžiai pirkti medicinos įrangą“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

 
Tiekėjas: reikalavimai taikomi selektyviai
 
„MedUS Medical“ „Lietuvos sveikatai“ anksčiau teigė neginčijanti, kad nacionalinio saugumo reikalavimai reikalingi, tačiau, anot bendrovės, jie taikomi selektyviai, todėl tapo konkurencijos ribojimo įrankiu. Bendrovė taip pat tvirtino, kad vientiso medicinos prietaiso negalima dirbtinai skaidyti į dalis, o jo kibernetinį saugumą jau tikrina ES notifikuotosios įstaigos. Jos duomenimis, atstovaujamų gamintojų įranga naudojama beveik visose Lietuvos ligoninėse, taip pat ir Druskininkų bei Ukmergės.
 
Savo poziciją bendrovė grindė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos birželio 22 d. raštu, kuriame, jos teigimu, nurodyta vertinti tik patį pirkimo objektą, o ne jo sudedamąsias dalis.
 
Siūlo tikrinti pagal sąrašą
 
Ministerija tvirtina, kad jos pozicija nepasikeitė. Birželio rašte, kuriuo remiasi tiekėjas, kalbama ne apie galiojančią tvarką, o apie rengiamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Jomis siūloma atsisakyti ginčų, ar reikia tikrinti aparato sudedamąsias dalis: patikra nacionalinio saugumo požiūriu būtų atliekama tik tų objektų, kurie įrašyti į Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
 
„Pakeitimo projekte tikslinama nuostata, aiškiai nurodant, kad patikra nacionalinio saugumo aspektu bus atliekama tik dėl tų objektų, kurie nurodyti Vyriausybės Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše. Svarbu pažymėti, kad šiuo pakeitimu nesiekiama mažinti nacionalinio saugumo ar kibernetinio saugumo reikalavimų. Vyriausybė, vertindama nacionalinio saugumo rizikas, nuolat peržiūri sąraše nurodytus objektus ir gali spręsti dėl poreikio jį tikslinti“, – teigiama ministerijos atsakyme.
 
Vis dėlto ministerija patvirtino, kad kompiuterinių ir magnetinio rezonanso tomografų šiame sąraše nėra. Paklausta, ar įsigaliojus pataisai tomografams patikra nacionalinio saugumo požiūriu nebebūtų taikoma, ministerija neatsakė. Ji nurodė, kad sąrašą rengia už kibernetinio saugumo politiką atsakinga Krašto apsaugos ministerija, ir patarė kreiptis į ją. Krašto apsaugos ministerija į „Lietuvos sveikatos“ klausimus iki straipsnio publikavimo neatsakė.
 
Pataisų projektas šiuo metu svarstomas Vyriausybėje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, projektas suderintas su visomis ministerijomis, įskaitant Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos. Kol pataisos nepriimtos, ligoninėms patariama vadovautis galiojančiu reguliavimu ir įvertinti konkretaus pirkimo aplinkybes.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!